„Frakcija priėmė privalomą sprendimą Žygimantui Pavilioniui iki sausio 3 dienos atsistatydinti iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų. Po šios dienos TS-LKD frakcija rinks naują delegatą į komiteto pirmininkus. Jei kolega Ž. Pavilionis nepasitrauks iš pareigų, bus kreiptasi į TS-LKD partijos priežiūros komitetą įvertinti jo elgesį“, – teigė frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis neslėpė, kad konservatoriai gali svarstyti ir Ž. Pavilionio pašalinimą iš partijos.
„Po truputėlį reikia situaciją išrišti, kad darbai galėtų tęstis. Frakcija pateikė labai konkretų pasiūlymą iki sausio 3 dienos palikti poziciją. Manau, kad tai būtų paprasčiausias visiems sprendimas. Jeigu tai nebus padaryta, bus toliau kiti partiniai žingsniai: kreipimasis į partijos struktūras, viena iš jų – Priežiūros komitetas“, – žurnalistams Seime antradienį komentavo G. Landsbergis.
Jis paaiškino, kad URK pirmininko kvota priklauso konservatoriams, tad į šią vietą bus siūlomas kitas frakcijos atstovas.
„Gali“, – į klausimą, ar Ž. Pavilionis gali būti šalinamas iš partijos, atsakė G. Landsbergis.
Frakcija išreiškė nepasitikėjimą
Konservatorių frakcija išreiškė prieš savaitę pareiškė nepasitikėjimą Ž. Pavilioniu ir siūlė priimti sprendimą pasitraukti iš einamų pareigų pačiam.
Po įvykusio frakcijos posėdžio praėjusį antradienį politikas feisbuke rašė, kad savo sprendimą praneš, kai bus aišku, ar toliau poste lieka TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vėlai vakare premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi, tad G. Landsbergis toliau lieka užsienio reikalų ministru. Visgi Ž. Pavilionis savo sprendimo kol kas neskelbia.
Tiesa, trečiadienį ryte vykusiame URK posėdyje jis nedalyvavo, pranešęs kolegoms, kad jaučiasi prastai. Posėdį vedė jo pavaduotojas komitete „valstietis“ Giedrius Surplys.
„Jis vakar vakare jau po I. Šimonytės pareiškimo parašė man paprašydamas, kad pavaduočiau. Pasakė, kad prastai jaučiais“, – Eltą informavo G. Surplys.
Politiko teigimu, Ž. Pavilionis jo neinformavo, kada planuoja grįžti į darbus. Pats Ž. Pavilionis kol kas situacijos žurnalistams nekomentavo.
Kokiu būdu gali būti keičiamas Seimo komiteto pirmininkas?
Jei komiteto pirmininkas neatsistatydina pats, įprastai jis ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo, tačiau tai galima padaryti ir kitu metu, surengiant vidinį balsavimą.
„Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje“, – rašoma Seimo statute.
Komiteto pirmininkas gali pasikeisti ir politikui nusprendus pereiti į kitą Seimo frakciją. Tuomet frakcija pagal kvotas į komiteta deleguoja naują parlamentarą ir vyksta vidinis balsavimas dėl naujo pirmininko bei pavaduotojų. Galutinę komiteto sudėtį tvirtina Seimas.
Nepasitikėjimas Pavilioniu Seime keliamas ne pirmą kartą
Ž. Pavilionis pastaruoju metu sulaukė politinių bendražygių kritikos dėl konflikto su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte, taip pat dėl kritikos Vyriausybei dėl neveikiančių JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“.
Prezidentūra po Ž. Pavilionio nusiųstų klausimų prezidento vyr. patarėjai Astai Skaisgirytei praėjusią savaitę paskelbė abejojanti, ar Ž. Pavilionis savo elgesiu nesulaužė Seimo nario priesaikos, o pats URK vadovas savo ruožtu „Lietuvos rytui“ tikino, kad A. Skaisgirytė dirba neprofesionaliai ir prezidentas Gitanas Nausėda turėtų ją suvaldyti.
Ž. Pavilionis ne kartą viešai kritikavo A. Skaisgirytę ir anksčiau. Nemažai aštrių strėlių buvo paleista tuomet, kai konservatoriai ėmė abejoti, ar prezidentas tinkamai atstovauja valstybei Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Griežta retorika pasižymėjo ir diskusijos dėl nuolatinio Lietuvos atstovo ES. A. Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus ES yra pavadinusi valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo valstybei EVT.
Tuo tarpu Ž. Pavilionis teigė, kad prezidentas G. Nausėda atmeta kandidatus į minėtą postą, jei šie nėra lojalūs jam asmeniškai.
A. Skaisgirytė yra viešai kritikavusi ir Ž. Pavilionio pokalbio su Rusijos pokštininkais turinį, pavadindama jį nuviliančiu.
Pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Vaizdo įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
Po skambiai nuaidėjusio įvykio opozicijos iniciatyva Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo URK pirmininku Ž. Pavilioniu birželio mėnesį. Tiesa, tuomet balsavimas žlugo, nes jame nedalyvavo bent pusė Seimo narių.
Tęsiantis viešiems svarstymams dėl ambasadoriaus ES skirimo, Ž. Pavilionis kreipėsi į prezidentūros atstovus ir Eltai teigė, kad „turgaus aikštėje ambasadorių tikrai neskirsime“.
Dėl viešų G. Nausėdos komentarų, jog jis planuoja patvirtinti Raimundo Karoblio kandidatūrą minimoms pareigoms, Ž. Pavilionis buvo pareiškęs, jog kreipsis į Valstybės saugumo departamentą dėl slaptumo sąlygų pažeidimo, tačiau to nepadarė.
Ž. Pavilionis taip pat ne kartą kritikavo A. Skaisgirytė, kad ji nedalyvauja URK posėdžiuose.
