Jis sakė nemanantis, kad ką nors pažeidė. Todėl komisijos priimtą sprendimą ketina skųsti.

Dėl mokyklos projektavimo nustatytas pažeidimas

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto projekto konkurso ir jo pagrindu sudarytos sutarties vertinimą.

Projekto pavadinimas – „Mokslo paskirties pastato (gimnazijos), Tolminkiemio g., Vilniuje, architektūrinės idėjos projektinis pasiūlymas“. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje jis buvo paskelbtas 2019 m. kovo 29 dieną.

Planuojama pirkimo vertė – 619834,71 Eur be PVM. Su PVM tai sudaro 750 tūkst. eurų. Sutarties vertė – 590000,00 Eur be PVM.

Pirkimo laimėtojas yra projektavimo įmonė UAB „DO Architects“.

VPT konstatavo, kad tiekėjas, tai yra „DO Architects“ 2020 m. rugsėjo 1 d. perkančiajai organizacijai pateikė raštą „Dėl 2019-09-13 pirkimo sutarties Nr. A64-333/19 vykdymo“, kuriame nurodė: „Atsižvelgdami į tai, kad darbų atlikimo metu buvo kelis kartus keistos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išplečiat projektavimo ribas, dėl ko reikėjo koreguoti bei plėsti projekto sprendinius (tokie keitimai nebuvo numatyti sutarties pasirašymo metu), taip pat buvo pasirašyti sutarties keitimai dėl papildomų darbų atlikimo, dėl kurių sutartinių darbų apimtis padidėjo, tačiau sutarties įvykdymo terminas liko tas pats bei, tikėtina, dėl pandeminės situacijos sukelto karantino ir po jo sekusio vasaros atostogų laikotarpio, užsitęsė projekto rengimas bei derinimas iš statytojo atstovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pusės, prašome pratęsti sutartyje numatytą terminą statybas leidžiančio dokumento gavimui iki 2020 m. spalio 31 dienos ir / arba netaikyti sutartyje numatytų sankcijų dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo termino pradelsimo.“

Kaip nustatė VPT, perkančioji organizacija, tai yra savivaldybė, atsakydama į minėtą tiekėjo raštą, 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodė, kad „Užsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje nėra numatyta galimybė pratęsti projektavimo darbų atlikimo terminą, taip pat įvertinęs rašte išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis sutarties 74 punktu, informuoja, kad netaikys projektuotojui sutartyje numatytų sankcijų iki 2020 m. spalio 31 d.“

Atlikdama tyrimą VPT perkančiosios organizacijos (savivaldybės) paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad paslaugos laiku nebuvo suteiktos ne dėl tiekėjo (UAB „Do Architects“) kaltės. Perkančioji organizacija pateikė dokumentus, iš kurių galima spręsti, kad perkančioji organizacija pati inicijavo prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų keitimą. Minėtos sąlygos buvo keičiamos du kartus: 2019 m. lapkričio 8 d. pirmą kartą išduotos keitimo sąlygos, kurios buvo pripažintos negaliojančiomis patvirtinus 2020 m. kovo 24 d. sąlygas, tačiau ir šios sąlygos vėliau taip pat pripažintos negaliojančiomis patvirtinus 2020 m. liepos 1 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas.


„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tarnyba konstatuoja, kad perkančioji organizacija, pratęsdama paslaugų teikimo terminą, faktiškai pakeitė sutartį tačiau savo sprendimo nepagrindė įstatymo 89 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, pakeitimo tinkamai neįformino ir nepaskelbė įstatymo 86 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, tuo pažeisdama minėtą įstatymo nuostatą bei įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną skaidrumo principą“, - rašoma Viešųjų pirkimų tarnybos parengtoje išvadoje, kurią pasirašė VPT direktorius Darius Vedrickas.

Nepateikė deklaracijų

Taip pat VPT užfiksavo, kad pirkimo komisijos nariai M.G., A.K., V.J., A.S. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, o komisijos narė R.R. patektoje privačių interesų deklaracijoje nėra nurodžiusi savo komisijos nario statuso. „Tarnyba pažymi, kad minėtieji pirkimo komisijos nariai turėtų nedelsiant atitinkamai pateikti arba papildyti privačių interesų deklaracijas“, - nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba.

Registrų centro dokumentuose nurodyta, kad UAB „DO Architects“ vadovė yra Sabina Daugėlienė. Akcininkai – S. Daugėlienė, Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, UAB „Value Capital“.

UAB „Value Capital“ vadovas ir akcininkas yra Deividas Tumas.

Kaip žinia, G. T. Gylytė yra Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus sutuoktinė. Kaip skelbiama, ji yra ne tik įmonės, projektuojančios mokyklą, viena iš akcininkių, bet ir mokyklos pastato architektė.

Pažeidimo nesureikšmina

Mero patarėja Rusnė Marčėnaitė pakomentavo situaciją dėl nustatyto VPT pažeidimo.

„VPT pastabas vertiname kaip neesminio pažeidimo nustatymą. Bet sprendimas mums paaiškino priežiūros įstaigos požiūrį, esam dėkingi už tai, šiuo pavyzdžiu vadovausimės tolesnėje veikloje. Atkreipiame dėmesį, jog tokio dydžio objektuose pakeitimai būna gana dažni, ypač siekiant, kad tiek rangos, tiek eksploatavimo etapuose būtų sukurta kiek galima geresnė infrastruktūra tiek mokiniams, tiek miestiečiams. Skųsti išvadų neketiname“, - nurodė R. Marčėnaitė.

Taip pat ji paaiškino situaciją ir dėl deklaracijų: „Atsakant į klausimą dėl privačių interesų deklaravimo VTEK – nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė VTEK deklaravimo sistema – visiems reikėjo deklaracijas pateikti iš naujo, nes senosios į naują sistemą nepersikėlė.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius išsiaiškino, kad tikrintojas iš Viešųjų pirkimų tarnybos tikrino tik aktualias ir viešai prieinamas privačiųjų interesų deklaracijas, archyve deklaracijų neieškojo. Beje, prie deklaracijų archyvų prieiti gali tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“
Galiausiai paaiškino apie kiekvieną darbuotoją atskirai:

„Taigi aptariant konkrečias personalijas:

- M. G. deklaracijos dabar nėra, nes jis 2019 m. mirė.

- A. K. deklaracijos nėra, nes ji yra pakeitusi pavardę, naujoji deklaracija – A.Š. – sistemoje yra.

- V. J. pagal komisijos 2020 m. sausio 31 d. įsakymą jau ne komisijos narys – jis VMSA nuo to laiko nebedirba.

- A. S. deklaracijos nėra – jis 2021 m. sausio 31 d. išėjo į pensiją.

- R. R. deklaracijoje nenurodyta, kad perkančiojoje organizacijoje yra komisijos narė, nes buvo paskirta į komisiją šiam konkrečiam pirkimui 2019 m. kovo 3 d. Administracijos direktoriaus įsakymu, o paskutinis šio pirkimo komisijos posėdis buvo 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kadangi senų deklaracijų jau nematyti (kaip anksčiau minėta – nauja deklaracijų pildymo sistema), neišeina patikrinti.“

Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Reaguodama į Viešųjų pirkimų tarnybos atliktą vertinimą, Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši spręstų dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų galimo piktnaudžiavimo, savo pareigų neatlikimo ar jų atlikimo netinkamai.

Taip pat komisija, vadovaujama pirmininko Algirdo Stončaičio, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ji spręstų, ar pirkimo procedūrose dalyvavę Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai nepažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

Taip pat kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši informuotų Seimo Antikorupcijos komisiją apie tolimesnius tarnybos veiksmus nustačius minėtus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.

Taip pat paprašyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos apsvarstyti, ar tikslinga atlikti tyrimą dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės politikų įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams priimant minėtus Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidžiančius sprendimus.

Ir tai nėra vienintelė bloga žinia Vilniaus miesto merui R. Šimašiui. Gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija priėmė sprendimą dėl „Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimo“.

Etikos komisija, vadovaudamasi Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Nuostatų 42, 46, 47 punktais bei tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė konstatuoti, kad savivaldybės meras R. Šimašius pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Elgesio kodekso 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.

Etikos komisijos, kurios pirmininkas yra Tomas Seikalis, nustatyta, jog R. Šimašius savo asmeniniame Facebook puslapyje 2021 m. rugpjūčio 9 d. paaiškino, kodėl visuomenė apie artimus santykius su architekte G. T. G. iš jo sužinojo tik po „žiedų sumainymo“, „Ar galėjote šiuos atsakymus pateikti anksčiau? <...> Galėjau, bet vedybos buvo svarbiau, o po jų atostogos. Atleiskit, jei ką priverčiau laukti nežinioje“.

„Primintina, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda ir vieni iš tokių principų yra veiklos skaidrumo ir viešumo. Savivaldybės institucijų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Meras R. Šimašius turėjo apie savo artimus santykius ir bendrą gyvenimą su architekte G. T. G. bei apie jos įmones, apie su šiomis įmonėmis sudarytas viešojo pirkimo sutartis, vykdomus projektus, visuomenei pranešti ankščiau, per protingą terminą nuo artimų santykių ir bendro gyvenimo pradžios, ne po „žiedų sumainymo“ ar po šios ceremonijos praėjus 10 dienų, apsiribojant Facebook ir vėliau spaudos konferencija“, - rašoma komisijos išvadoje.

Etikos komisija nuomone, savivaldybės merui R. Šimašiui, pirma, reikėjo gyvai ir viešai visuomenei ir žiniasklaidai pristatyti savo naująją draugę iki „žiedų sumainymo“ dienos: „Neklaidinant visuomenės apie santuoką ir nepaliekant sostinės be paaiškinimų 10 dienų. Antra, R. Šimašiui ir G. T. G. reikėjo išviešinti, su rašytiniais paaiškinimais, visus projektus, vykdomas sudarytas pirkimo sutartis ar kitus teisinius santykius tarp savivaldybės, G. T. G. ir jos įmonių bei susilaikyti nuo bet kokių architektės G. T. G. ir jos įmonių vertinimo."

„Atsižvelgiant į aukščiau pateikus argumentus, Etikos komisija R. Šimašiaus veiksmuose nustatė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, viešais pasisakymais po nusišalinimo nuo bet kokių klausimų, susijusių su G. T. G. ir su ją susijusiomis įmonėmis, nevengė interesų konflikto ir nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, nesusidarytų regimybė, jog toks konfliktas yra, t. y. pateko į interesų konfliktą viešai vertinant architektės G. T. G. profesinę veiklą, kompetenciją ir jos atstovaujamų įmonių veiklą po „žiedų sumainymo“ ceremonijos, pristatant visuomenei G. T. G. kaip sutuoktinę. Taip pat, nuo 2021 m. nebuvo visai nusišalinęs nuo įtakos darymo aplinkai, dėl architektės G. T. G. ir jos įmonių bei jų vykdomų projektų“, - konstatavo komisija.

Etikos komisija nustatė, kad R. Šimašius savo veiksmais pažeidė Elgesio kodekso 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą, nustatantį, kad politikas turi didinti pasitikėjimą valstybe ir jos [savivaldybės] institucijomis. „Sostinės meras neinformavo tinkamai visuomenės po „žiedų sumainymo“ ceremonijos, išvyko iš šalies, buvo patekęs į nustatytą interesų konfliktą dėl architektės G. T. G. ir jos įmonių veiklos viešo vertinimo, sudarė sąlygas visuomenėje prarasti pasitikėjimą mero institucija, sudarė regimybę, kad savivaldybėje vyksta neskaidrūs procesai“, - tokios išvados priėjo komisija.

Su komisijos sprendimu nesutinka

Dėl komisijos išvados kreipėmės į mero R. Šimašiaus atstovę spaudai. Rusnė Marčėnaitė perdavė mero vertinimą.

Anot jos, meras pabrėžė, kad jis įvykdė visas įstatyme numatytas pareigas viešai deklaruoti apie visus interesus bei vengti interesų konflikto, taip pat proaktyviai kreipėsi į institucijas, klausdamas, ką dar turėtų atlikti, kad ši situacija būtų maksimaliai aiški.

Vilniaus miesto savivaldybė
Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas


R. Šimašiaus nuomone, Komisijos surašytos išvados remiasi ne įstatymais, o kai kurių Komisijos narių asmeniniais įsitikinimais. Tai matyti išvadų formuluotėse (ypač 27-29 punktuose), kur teigiama, kad meras turėjo elgtis vienaip ar kitaip, tačiau tos rekomendacijos nepagrindžiamos konkrečiomis įstatymų nuorodomis.

„Panašu, kad Komisija pabandė pažvelgti toliau, nei tai daro įstatymai - joks įstatymas neapibrėžia konkrečių aplinkybių ar terminų, kurioje santykių fazėje juos reikia deklaruoti, juolab nepasako, kad asmeninius santykius reikia deklaruoti viešai iki apie juos pranešant sau artimiems žmonėms - tėvams, vaikams ar pan. Meras savo naujus santykius deklaravo tuomet, kai jau buvo laikas. Dar vasarą meras tai detaliai paaiškino savo komentaruose“, - dėstė R. Marčėnaitė.

Daugiau nei keistas merui pasirodė komentaras, kad jis negalėjo išvykti atostogų, kol neva neatsakęs į visus klausimus. Anot jos, meras turi teisę į asmenines atostogas, kuria jis ir pasinaudojo po vestuvių, prieš tai informavęs visuomenę. „O viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracija, kaip žinoma, buvo užpildyta dar prieš vestuves“, - teigė R. Marčėnaitė.

Meras dar kartą pabrėžė, kad jokia komisija ar įstatymai negali dviem asmenims nurodyti vieno ar kito santykių vystymosi greičio. „Kaip ir kituose sprendimuose, taip ir šįkart, meras vadovavosi sąžine, etika ir LR įstatymais. Visi šie elementai buvo suderinti viešai pranešant apie naujus santykius.

Atsižvelgus į tai, kaip keistai argumentuota Komisijos išvada, meras planuoja ją skųsti teisme - įstatymai Lietuvoje yra aukščiau už atskirų Komisijų sprendimus“, - nurodė R. Marčėnaitė.