Tokią išvadą padarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kurias įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė kartu su kitais parlamentarais.
Pasak Seimo Teisės departamento, Civilinis kodeksas nustato, jog įstatymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties šalimi gali būti tik pilnametis asmuo.
„Tačiau tokia nuostata suteikia teisę kituose įstatymuose numatyti atskirus – išimtinius ir pagrįstus – su objektyviais kriterijais susijusius atvejus, kai nepilnamečio teisė savo vardu sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį ir atlikti tiesiogiai su šia sutartimi susijusius teisinius veiksmus, galėtų būti apribota.
Tačiau ši nuostata jokiu būdu neįgalina visiškai paneigti analizuojamą nepilnamečių teisę. (....) Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose visiškai apriboti nepilnamečių asmenų teisę savo vardu sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį ir atlikti tiesiogiai su šia sutartimi susijusius teisinius veiksmus, siūloma įstatymo pakeitimo nuostata negalėtų būti taikoma ir būtų niekinė“,- sako Seimo Teisės departamentas.
Seimo teisininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad pasiūlymas prieštarauja ir kitoms įstatymo nuostatoms, kuriose sistemiškai ir nuosekliai įtvirtintas bendras sveikatos apsaugos srityje pripažintas principas, kad pacientas nuo 16 metų įgyja pilną veiksnumą sveikatos priežiūros srityje.
„Todėl jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, reiktų nuosekliai keisti daugelį keičiamo įstatymo nuostatų, jose nustatant naują reguliavimą dėl pilno veiksnumo sveikatos priežiūros srityje atsiradimo amžiaus ribos. Be to, reikėtų revizuoti Civilinio kodekso nuostatas“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.
Kaip ELTA jau skelbė, siūloma įstatyme nustatyti, kad visais atvejais sveikatos priežiūros paslaugos nepilnamečiams asmenims iki 18 metų būtų teikiamos tik gavus išankstinį tėvų pritarimą.
Tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė kartu su kitais parlamentarais.
Projekto autorių teigimu, toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nepilnamečiam vaikui savarankiškai be tėvų leidimo ir žinios spręsti su jo sveikata susijusius klausimus, yra nesuderinamas su Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis.
Įstatymo pataisų rengėjai sako, kad jas priėmus būtų užtikrinta, jog ribotos socialinės ir intelektinės brandos asmenys patys vieni savarankiškai nepriimtų atsakingų sprendimų, susijusių su jų sveikatos priežiūra, o į tokių sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti vaiko tėvai.
Šiuo metu įstatymas numato, jog „pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.“
