„Arba Putinas turi informacijos, kad Ukrainos ir Gruzijos narystės NATO klausimas juda dideliais žingsniais ir ultimatumas tėra bandymas iššokti į nuvažiuojantį traukinį. Tai būtų gera žinia.

Kita, realesnė, versija liūdnesnė. Rusijos karinės galimybės, veikiant kartu su Kinijos ekonominėmis (Rusija viena tiesiog nepatemtų dabar keliamų statymų) galimybėmis jau leidžia spausti NATO. Šiuo atveju jau mes būtume pavėlavę į nuvažiuojantį galimybių turėti strateginių pasirinkimų traukinį“, – feisbuke pirmadienį rašė parlamentaras.

Jo teigimu, kalbant apie reikalavimus, viskas yra paprasta.

„Negalima vien sėsti prie stalo derėtis – jokių Miunchenų ar Jaltų;

Mes nesideram dėl savo veikimo parametrų;

Mes neišduodame draugų ir neatsiiminėjame savo žodžių – Bukarešto išvados punktas dėl būsimos Ukrainos ir Gruzijos narystės galioja;

Suprantame Kremliaus žaidimą skaldyti ir šis žaidimas nesuveiks“, – teigė M. Maldeikis.

Seimo narys rašo, kad Maskva tikrai modeliavo scenarijų, kai ultimatumas nėra priimamas.

„Kas toliau? Jeigu nieko – tai pažeminimas savo piliečių akyse, kurio Putino vertikalė sau leisti negali. Reiškia turimas kažkoks koziris, kuris, Maskvos nuomone, bus mums ypač skausmingas. Raketų skaičiaus didinimas prie mūsų sienų ir panašūs reikalai strateginiu požiūriu jau nebeturi reikšmės – koks skirtumas ar raketa skris 7 ar 12 min. iš toliau/

Skausmingiausia, ką Maskva gali padaryti JAV – dar stipresnė sąjunga su Kinija. Tarp Maskvos ir Kinijos tvyro skepsis ir nepasitikėjimas. Tačiau jas viena prie kitos vis labiau stumia Vakarų grėsmė. Būtent grėsmė, nes tiek Maskvos, tiek Pekino veiksmus diktuoja baimė, ne stiprumas. Autoritariniai režimai gyvena nuolatinėje legitimumo savo piliečių akyse baimėje, ir bet kokius Vakarų veiksmus traktuoja kaip puolimą prieš šių valdžią“, – dėstė M. Maldeikis.

Vakarai, pasak jo, Maskvos ir Pekino sąjungą jau pramiegojo.

„Maskva šioje sąjungoje žvangina ginklais ir tikrina NATO veikimą, o Pekinas apmoka kovą su Vakarais bei plėstis Pietų Kinijos jūroje. Tai leidžia jiems spausti Vakarus dviem frontais, tikrinant, ar JAV administracija gali tiek patempti ir kiek Rusijos karinio bei Kinijos ekonominio spaudimo gali atlaikyti Europa“, – pridūrė M. Maldeikis.

Rusija paskelbė reikalavimus NATO

Dideles pasekmes saugumo srityje numatančiuose reikalavimuose, kurie, anot Maskvos, yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant jos saugumą, teigiama, kad JAV vadovaujama NATO negali priimti jokių naujų narių, ir raginama nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Per spaudos konferenciją, surengtą paskelbus pasiūlymų tekstus, Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Maskva pasirengusi jau šeštadienį su Vašingtonu surengti skubias derybas saugumo klausimais.

„Esame pasirengę nedelsiant, netgi rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – surengti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pridūrė, kad amerikiečiams buvo pasiūlyta susitikti Ženevoje.

Pasiūlymai paskelbti tarp Maskvos ir Vakarų sostinių tvyrant didelei įtampai, ypač dėl konflikto Ukrainoje.

Vakarai kaltina Maskvą planuojant invaziją į Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienų yra sutelkusi, įvairiais vertinimais, nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. savo karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą. Jis pareikalavo „teisinių garantijų“, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.

NATO adresuotame dokumente rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.

Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės [bloko] plėtros“.

Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.

Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

Matas Maldeikis

Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis.

Baltieji rūmai: be sąjungininkų – jokių derybų

JAV atmetė Rusijos saugumo reikalavimus, sakydamos, kad be Europos sąjungininkų nesileis su ja į derybas.

„Nebus jokių derybų dėl Europos saugumo be mūsų sąjungininkų ir partnerių europiečių“, – prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

J. Psaki sakė, jog JAV „matė Rusijos pasiūlymus“ ir aptarinėja juos su savo sąjungininkais Europoje.

„Su Rusija strateginiais klausimais galėjome bendrauti ištisus dešimtmečius įvairiais formatais, – sakė ji. – Nėra jokios priežasties, kodėl negalime to daryti, kad sumažintume nestabilumą, bet mes tai darysime bendradarbiaudami ir koordinuodami veiklą su savo Europos sąjungininkais ir partneriais.“

„Mes nepažeisime pagrindinių principų, kuriais remiantis kuriamas Europos saugumas, įskaitant tai, kad visos šalys turi teisę pačios spręsti apie savo ateitį ir užsienio politiką be kišimosi iš išorės“, – pridūrė J. Psaki.

ES įspėjo dėl beprecedenčių sankcijų

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį spaudė Rusiją grįžti prie taikos derybų su Ukraina ir pakartojo grasinimą drauge su JAV ir Didžiąja Britanija paskelbti beprecedenčių sankcijų Maskvai, jei rusų pajėgos peržengs Ukrainos sieną.

Atskirai NATO Šiaurės Atlanto Taryba atmetė „neteisingus Rusijos pareiškimus apie Ukrainos ir NATO provokacijas“, ir paragino Maskvą „tuojau pat deeskaluoti padėtį, ieškoti diplomatinių kanalų ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.

ES raginimas grįžti prie derybų stalo paskelbtas Rusijai pranešus, kad ji perdavė Jungtinėms Valstijoms savo pasiūlymus dėl saugumo garantijų, siekdama derėtis dėl jų su Vašingtonu ir jo sąjungininkėmis NATO. Aljansas užsimena, kad galbūt norėtų juos aptarti.

ES lyderiai per ketvirtadienio susitikimą Briuselyje priėmė deklaraciją ir joje akcentavo, jog Rusija turi skubiai „deeskaluoti įtampą, sukeltą pajėgų telkimo prie jos sienos su Ukraina ir agresyvios retorikos“. Bloko lyderiai pakartojo „visiškai remiantys Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

Jensas Stoltenbergas

Deklaracijoje sakoma, kad blokas remia diplomatines derybas jau egzistuojančiu Normandijos formatu, apimančiu Rusiją, Ukrainą ir tarpininkaujančias Prancūziją bei Vokietiją. Šiomis derybomis siekiama įgyvendinti 2015 metais sudarytą taikos susitarimą.

Tuo pačiu ES lyderiai drauge įspėjo Rusiją, kad ji patirs „didžiulių pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.

Lyderiai pakartojo JAV, Didžiosios Britanijos ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių pastarųjų savaičių žinią, kad bet kokia tolesnė karinė agresija Ukrainos atžvilgiu Rusijai labai brangiai atsieis, ir nurodė, kad ES atsakas apims su partnerėmis suderintas varžomąsias priemones.

ES nesutaria, kada skelbti sankcijas Maskvai. Prancūzija ir Vokietija nori palaukti ir reiškia susirūpinimą, kad tokie veiksmai galėtų paskatinti ataką. Šių šalių nuomone, galima surasti diplomatinį sprendimą, tačiau ES rytinio sparno narės mano, kad sankcijos geriausiai veiktų kaip atgrasomoji priemonė ir turėtų būti skelbiamos nedelsiant.

NATO siunčia aiškią žinią

Tuo metu Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį teigė, kad NATO nesileis į jokius kompromisus dėl Ukrainos galimos narystės.

„Niekada nesileisime į kompromisus dėl pagrindinio principo – pagarbos visų Europos šalių, įskaitant Ukrainą, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.

Kalbėdamas po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aljanso vadovas nurodė, kad sprendimą dėl Ukrainos stojimo į NATO priims tik 30 jos valstybių narių ir pats Kijevas.

„Ukraina turi teisę rinktis savo saugumo priemones – tai pagrindinis Europos saugumo principas. Sprendimą dėl Ukrainos prisijungimo priims tik Ukraina ir 30 NATO sąjungininkių“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis patikino, kad karinės organizacijos parama Ukrainai „yra gynybinio pobūdžio“ ir nekelia pavojaus Rusijai, kurią paragino keisti savo elgesį.

„Agresorė yra Rusija. 2014 metais Rusija panaudojo karinę jėgą prieš Ukrainą, neteisėtai aneksavusi dalį Ukrainos – Krymą, ir toliau destabilizuoja Rytų Ukrainą. Šiuo metu matome, kad aplink Ukrainą telkiamos didelės, stiprios karinės pajėgos, ginkluoti daliniai, koviniai tankai, daug modernios įrangos, o tai visiškai nepateisinama ir pakerta Ukrainos bei Europos saugumą“, – pabrėžė NATO vadovas.

J. Stoltenbergas taip pat paragino Maskvą palaikyti dialogą ir siekti deeskalacijos, kad būtų išvengta potencialaus konflikto Europoje.

„Esame pasirengę susėsti ir aptarti įvairius klausimus: pasitikėjimo stiprinimo priemones, ginkluotės kontrolę, skaidrumą, rizikos mažinimą – daugybę klausimų, kurie gali sumažinti incidentų ar net karinio konflikto riziką Europoje“, – pareiškė J. Stoltenbergas.