Ketvirtadienį N. Cesiulis paskelbė, kad beveik visose Alytaus gimnazijose ir progimnazijose rasta kokaino pėdsakų.

„3 ugdymo įstaigose rasta ir daugiau: heroino, metamfetamino, amfetamimo, ekstazi pėdsakų ir tokių, kurių pavadinimus apskritai girdėjau pirmą kartą.

Nerijus Cesiulis

Galima tylėti ir apsimesti, kad viskas gerai.

Galima pasidžiaugti, kad jaunimas, palyginus su ankstesnėmis kartomis, alkoholio vartoja kur kas mažiau. Nebemadinga. Tačiau tiesa ta, kad tarp paauglių populiarėja kiti svaiginimosi būdai“, – baugia žinia feisbuke pasidalino Alytaus meras.

Narkotikų problemą jis žada spręsti ugdymo įstaigose surengdamas policijos reidus su specialiai apmokytais šunimis, kurie vykdyti pradėti penktadienį.

NTAKD vertina skeptiškai

Tačiau NTAKD tokį žingsnį vertina skeptiškai. Jie jau anksčiau yra atlikę tyrimą ir paskelbę, kad mokyklose ant paviršių aptikti narkotikai visiškai nereiškia, kad mokiniai svaiginasi.

Užtektų to, kad vaikas autobuse prisiliestų prie turėklo, kuriuo anksčiau važiavo narkomanas, ir dalelės taip būtų nuneštos į mokyklą.

Kaip plačiai aplinkoje paplitę narkotikai rodo prieš porą metų Sario universiteto atliktas tyrimas, kokaino pėdsakų mokslininkai aptiko ant 13 proc. niekada narkotikų nevartojusių žmonių pirštų.

Be to, NTAKD taip pat nerekomendavo svaiginimosi problemos tarp mokinių spręsti policijos reidais.

„Detalesnis mokyklų aplinkos tyrimas yra brangus, o papildomas šunų pasitelkimas į pagalbą, ieškant mokykloje narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, ar kitų gąsdinančių priemonių naudojimas neprisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ir mokinių sveikos gyvensenos skatinimo.

Svarbu pridurti, kad atsitiktinis mokinių testavimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nėra veiksminga prevencijos priemonė ir net gali būti žalinga. Šitokios priemonės mokyklose taikyti nerekomenduojama.

Todėl siūlome pastangas nukreipti ne į papildomą mokyklos aplinkos tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės pagalbos mokiniams organizavimą“, – konstatavo NTAKD.

Turi patarimų

2020-ųjų metų pradžioje lygiai tokia pačia žinutę, kaip ir N. Cesiulis, pasidalino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Šiandien Delfi kalbintas A. Kalnius žadėjo susisiektu su kolega iš Alytaus ir pasidalinti gerąja patirtimi.

„Tas įvardijimas, kad narkotikai mokyklose problema tiek mums, valdžiai, tiek tėveliams, tiek mokytojams yra šaltas dušas. Bet kai tu įsivardini problema, tada atsiriša visai kitos galimybės, tada pradedi galvoti, kaip išspręsti.

Mes iškomunikavome, kad yra problema. Nurodėme tėveliams, kaip atpažinti. Pradėjo tikrinti galimas vartojimo vietas, pačią mokyklą, ir kai žinai, kad taip gali būti, viskas šiek tiek, pabrėšiu, šiek tiek normalizavosi“, – sakė jis.

Už narkotikų vartojimo prevenciją atsakingas mero pavaduotojas Dangiras Samalius akcentavo, kad pirmasis žingsnis į problemos sprendimą – jos įvardinimas.

„Buvo nuomonė, kad nereikėtų tirti, viešinti, nes mokyklos bijo informacijos paplitimo, sakys, kad pas mus to nėra, gal nukentės mokyklos reputacija. Pirmas dalykas, žinome visoje Lietuvoje, visame pasaulyje ta narkotikų problema yra ir ją reikia pripažinti“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, daugiausiai dabar dirbama prevenciškai – paskaitos, pokalbiai, dabar su tėvais, mokytojais.

„Išeinam į lauką, vaikštom aplink mokyklas, žiūrim, kur rūkoma, prieinam prie mokinių, aiškinam, kalbamės. Tokia veikla veikia, kai vaikai dar nėra apsisprendę. Jei jie jau vartoja ir yra pažengę, šitos priemonės jau neveiksnios, bet tai yra prevencija neapsisprendusiems. Mokiniai mato, kad yra kontroliuojama ir jie stengiasi to nedaryti. Mato, kad kažkas daroma, gal nedarysiu, nepradėsiu rūkyti. Čia yra prevencinės priemonės“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip sprendžiama, kai vaikai jau pradeda vartoti, vicemeras atsakė: „Čia jau reikėtų psichologo ir bendravimo su tėvais. Čia sudėtingesni dalykai, jei toliau mokinys pažengęs, reiktų psichologinių problemų sprendimo.“

Paklaustas apie problemos sprendimą pasitelkiant šunis, D. Samalius sakė, kad bent kol kas šio metodo atsisakyti, nors jis, jo vertinimu, ir pakankamai veiksmingas.

„Dėl šuniukų, aišku, kai kurie jų gal bijo. Kol kas esame šuniukų atsisakę. Dabar kai kurios mokyklos vietoje to naudoja metalo detektorius, nes skanuojant nesiliečiame prie vaiko. Per atstumą randamos elektroninės cigaretės, nes ten baterijos ir metalo dalių. Taip pat galime nustatyti foliją, į kurią būna įvyniojami kai kurie narkotikai“, – sakė jis.

Paprašytas paaiškinti, kodėl kol kas atsisakė reidų su šunimis, vicemeras atsakė: „Vienas dalykas, užimtumas, mums reikia prašyti pasienio apsaugos arba policijos pagalbos, kitas dalykas, kai kurie vaikai bijo. Jei yra kitos techninės priemonės, kaip palangių testai ar metalo detektoriai, tai galim naudoti ir kitas priemones. Šiemet kol kas nenaudojam, taip nusprendėm.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)