Kiek iš tiesų bus aukštų
Šiame sklype, Sakalų g. 4, dar nėra išduoto statybos leidimo. Tačiau viešojoje erdvėje galima rasti statytojų parengtų vizualų, kuriuose matyti, kaip atrodys naujasis statinys. Ir iš tų vizualų galima įtarti, kad pastatas iš tiesų gali turėti 4 aukštus.
Dėl to ar projekte numatytos administracinės patalpos nevirs butais, taip pat kyla klausimas, mat administracinės patalpos labai mažai kuo skiriasi nuo tame pačiame projekte numatytų butų.
Sklypas, dėl kurio kilo nemažai diskusijų, yra Vilniuje, Sakalų g. 4. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypo esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas yra „kita. Komercinės paskirties objektų teritorijos“.
Naująjį statinį projektavo projektavimo įmonė UAB „AIF LT“, nurodytas asmuo – architektas Tomas Gendrikas. Projektiniame pasiūlyme pateiktas dar vienas architektas – Andrius Liubinas.
Objekto Žvėryne statytojas – UAB „Kanso LT“.
Butai mažai kuo skiriasi nuo administracinių patalpų
Tuo metu projektiniame pasiūlyme nurodyta, kad naujasis pastatas bus administracinės paskirties. Šiame administracinės paskirties pastate turėtų būti įrengiami biurai. Tačiau gyventojams kyla abejonė, kad biurai ir tame pačiame projekte numatyti butai beveik niekuo nesiskiria. Todėl jie nuogąstauja, ar tik nesiruošiama biuro patalpas parduoti kaip butus.
Prie pagrindinių sklypo rodiklių nurodyta, kad sklypo plotas yra 1667 m2, numatomas sklypo užstatymas – 920 m2, užstatymo tankis – 55 proc., užstatymo intensyvumas – 1,2.
Požeminėje stovėjimo aikštelėje yra numatytos 28 automobilių stovėjimo vietos. Administracinėms patalpoms iš jų tenka 20, gyvenamosios paskirties patalpoms – 8.
Bendrasis naujojo pastato plotas turėtų siekti 1926 m2. Didesnioji jo dalis atiteks administracinėms patalpoms – 967 m2, gyvenamosios paskirties patalpų plotas – 959 m2.
Projekte nurodytas pastato tūris – 10332 m3, aukštis – 14 m. Nors pastatas turėtų būti 3 aukštų, šiuo atveju numatyta pastogė. Tačiau žiūrint vizualiai ji mažai kuo skiriasi nuo kitų pastato aukštų. Tai vietos gyventojams ir kelia didžiausią nerimą. Jie mano, kad visai realu, jog kaimynystėje gali išdygti 4 aukštų namas.
Planavo įrengti daugiau vietų automobiliams
Sklypo dalyje yra projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės bei poilsio zonos vyresnio amžiaus žmonėms.
Rengiant statybos darbus sklype ketinama pašalinti dvi obelis, baltažiedę robiniją, klevą ir dvi kriaušes.
Prie projektinių pasiūlymų nurodyta, kad projektuojamas pastatas susideda iš vieno L formos tūrio. Pirmame aukšte prie Sakalų gatvės planuojama įrengti administracines patalpas, o sklypo gilumoje – gyvenamąsias patalpas. Kituose aukštuose atvirkščiai – prie Sakalų gatvės planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos, o sklypo gilumoje palei šiaurinę sklypo ribą – administracinės paskirties patalpos.
„Projektuojamas pastatas – mūrinis, 3 aukštų su pastoge“, - rašoma projektiniame pasiūlyme. Tačiau gyventojai dėl šio aspekto labiausiai ir nerimauja. Jie mano, kad pastoge tiesiog gali būti pavadintas ketvirtas aukštas, kuriame galbūt bus įrengti ir parduoti butai.
Šiuo atveju svarbu panagrinėti Vilniaus miesto tarybos patvirtintus sklypo detaliojo plano sprendinius. Taryba numatė, kad sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (indeksas K). Naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1). Detaliajame plane numatyta, kad leistinas statinio aukštų skaičius – iki 3 aukštų. Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 14 metrų.
Taigi, planuojant statybas viso to reikia laikytis.
Prieš detaliojo plano patvirtinimą sklypo naudojimo būdas buvo kitas, todėl buvo galima mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statyba. Patvirtinus detalųjį planą atsirado galimybė statyti komercinius-administracinius statinius. Tačiau apie gyvenamąją paskirtį kalba čia neina.
Jau rašėme, kad planuojama įrengti 11 butų ir jiems skirti 8 automobilių stovėjimo vietas. Tuo metu administracinių patalpų pagrindinis plotas turėtų siekti 504 m2. Stovėjimo vietų poreikis pritaikius minimalų leidžiamą automobilių vietų skaičių nustatantį koeficientą 0,5 yra 20. Būtent tiek vietų ir yra suprojektuota.
Tačiau detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte buvo įvardytas kur kas didesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius: „Reikalingų automobilių vietų skaičius nustatomas pagal STR2/06.01:1999 10 lentelės reikalavimus ir yra 50 vnt., iš kurių 30 talpinama kiemo parkinge, likusios požeminiame parkinge.“
Įmonę valdo kitos dvi įmonės
Kaip matyti Registrų centro dokumentuose, Sakalų g. 4 sklypas yra 0.1667 ha dydžio. Jis priklauso valstybei, tačiau šių metų birželį buvo pasirašyta nuomos sutartis ir sklypas iki 2052 metų rugsėjo 19 dienos yra išnuomotas UAB „Kanso LT“.
Registrų centro duomenimis, UAB „Kanso LT“ vadovas yra Giedrius Ragaišis. Prieš tai buvęs vadovas – Kristijonas Jakutis.
Ši įmonė kelis kartus yra pakeitusi pavadinimą. Prieš tai ji vadinosi UAB „Olandų 55b“, dar anksčiau - „Bactrus“.
2018 metų dokumentuose nurodyta, kad įmonė turi du akcininkus juridinius asmenis: UAB „Partnerių fondas“ ir UAB „Alvora“.
UAB „Partnerių fondas“ vadovas yra G. Ragaišis. Įmonės steigėjai yra šie fiziniai asmenys: Ugnius Meidus, Neringa Rastenytė-Jančiūnienė, G. Ragaišis, Martynas Babilas.
Tuo metu UAB „Alvora“ vadovas yra Tomas Šidlauskas, buvęs vadovas – Nikolaj Kolesnik.
2019 metų duomenimis, įmonės akcininkai buvo šie 3 asmenys: N. Kolesnik, Vladimir Pavliukovič, Česlovas Gliebus.
Į detales nesileido
Dėl planuojamų statybų Žvėryne Delfi susisiekė su UAB „Kanso Lt“. Projekto vadovas Paulius Šatikas nenorėjo sutikti, kad pastatas bus 4 aukštų: „Projektuojamo administracinės paskirties pastato, adresu Sakalų g. 4, Vilnius, aukštų skaičius – 3 aukštai + pastogė, kuri pagal „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 98.8 punktą nėra pastato aukštas.“
Sklypo numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis: komercinės paskirties objektų teritorijos. Taigi, galima statyti administracinės paskirties pastatą. Dokumentuose planuojamas statinys taip ir vadinasi. Tačiau jame suprojektuoti ir butai. Tuo metu P. Šatikas sako, kad šiame statinyje gali būti ir butų.
Šiuo atveju suprojektuota dalis butų, dalis – administracinių patalpų. Statytojo paprašėme pasakyti, kokie esminiai skirtumai pastate tarp butų ir administracinių patalpų. „Ar sutinkate, kad iš esmės tai lygiai taip pat suprojektuotos patalpos?“ – paklausėme statytojo.
Tačiau UAB „Kansa LT“ atstovas pateikė abstraktų atsakymą ir į detales nesileido: „Vadovaujantis taikomų statybos techninių reglamentų normomis, administracinės paskirties patalpos suprojektuotos administracinės veiklos vykdymui, o gyvenamosios paskirties patalpos suprojektuotos gyvenimui (butai) (projekto atitikimo normoms vertinimą atliks kompetentingos institucijos).“
Statytojo paklausėme, ar teisūs skeptikai, kurie sako, kad visas šis statinys iš esmės taps butais, ir čia gyvens žmonės. „Taigi, ar čia nėra tam tikras pagudravimas, projektuojant administracines patalpas, bet parduodant jas kaip butus? Kodėl nenorite iš karto pakeisti paskirties ir iš karto projektuoti butus?“ – paklausėme UAB „Kansa LT“ atstovų.
Vis dėlto P. Šatikas į detales nesileido ir detaliau gyventojų nuogąstavimų nekomentavo: „Administracinės paskirties pastate vyraujanti patalpų paskirtis bus administracinė (norime atkreipti dėmesį, kad šis projektas nėra parduodamas, tad į spekuliacijas nėra prasminga leistis).“
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas Delfi teigė, kad savivaldybė dėl šio statinio projekto dar nėra priėmusi sprendimo.
„Kol kas tai yra viešinama statytojo ir jo pasamdyto architekto idėja – projektiniai pasiūlymai, tačiau savivaldybė dar nėra jų vertinusi ar peržiūrėjusi. Savivaldybė juos peržiūrės po viešinimo procedūros, vertindama projekto turinį ir atkreipdama dėmesį į visuomenės išsakytas pastabas.
Jeigu vertinimo metu bus nustatyta, kad statinys realiai gali būti išparduotas dalimis ir galės būti panaudotas būstui, savivaldybė reikalaus įrengti visą reikalingą infrastruktūrą“, - nurodė P. Vaitekėnas.
Savivaldybė leidimo gali ir neišduoti
Su klausimais taip pat kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi paaiškino, ką galima statyti šiame sklype.
Tačiau ji taip pat pažymėjo, kuo privalo įsitikinti savivaldybė prieš išduodama statybos leidimą: „Atkreiptinas dėmesys, kad prieš išduodamos statybą leidžiantį dokumentą savivaldybių administracijos tikrindamos projektą privalo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype.“
Šiuo atveju projektuojamas administracinis pastatas, tačiau jame numatyta įrengti ir butų. Anot VTPSI atstovės, dalis butų šiame pastate gali būti.
Kaip aiškino R. Kėkštienė, administraciniuose pastatuose gali būti projektuojamos ir gyvenamosios patalpos (butai). Bendruoju atveju, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (gyvenamasis/negyvenamasis), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
Jos teigimu, įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.
Tačiau į štai ką labai svarbu atkreipti dėmesį: „Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.“
Kalbant bendrai, norint užkardyti statytojų bandymus gudrauti ir nekeičiant valstybinės žemės naudojimo paskirties įrengti butus, štai į ką turi dėmesį atkreipti savivaldybė.
„Prieš išduodamos statybą leidžiantį dokumentą savivaldybių administracijos tikrindamos projektą privalo patikrinti:
- ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;
- ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius;
- ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją“, - nurodė VTPSI atstovė.
Anot R. Kėkštienės, jei savivaldybė tikrindama projektą nustato, kad projekte pateikti pastato sprendiniai neatitinka nurodytos pastato paskirties, tai savivaldybės administracija gali nepritarti statinio projektui ir atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
