„Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų“, – parašė jis savo „Facebook“ paskyroje.

„Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę. Dabar man atsistatydinus atrodytų, kad esu vienas kaltas“, – teigė jis.

Politikas dar rašė, jog buvo pasiruošęs trauktis, nes tikėjo, kad ministrų ketinimai trauktis buvo rimti.

„Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę. Dabar man atsistatydinus atrodytų, kad esu vienas kaltas, ar mano kaltė prilyginama Lietuvos geležinkelių vadovybei, nes iki šiol Aliaksandro Lukašenkos kontroliuojamas tranzitas tęsiasi. Buvau vienas iš tų, kuris šią problemą kėlė, tačiau buvau ignoruojamas ir nutildomas. Prisipažįstu, kai viešuose debatuose padariau klaidų – pasakiau tai, ko nederėjo sakyti. Atsiprašau tų, kuriuos mano žodžiai įžeidė“, – rašė Ž. Pavilionis.

Jis teigė, jog mato prasmę ir toliau padėti Vyriausybei, Seimui ir Prezidentui stabdant tranzitą, įgyvendinant JAV sankcijas, kitus užsienio politikos uždavinius.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kreipėsi ir į kritiką jam išsakiusius partijos kolegas.

„Norėčiau, kad mano bendražygiai, ne visai pagrįstai kritikuodami mane, nežemintų savęs. Jeigu ši kritika tęsis, be ypatingos priežasties į ją neatsakinėsiu. Prisipažįstu, kad padariau klaidų, bet šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad mano klaidos turi būti prilyginamos kitų klaidomis. Jeigu partijoje yra apsispręsta dirbti ir taisyti klaidas, tai ir aš norėčiau prisidėti prie šių klaidų taisymo“, – rašė Ž. Pavilionis.

Jis ragino kolegas atidėti diskusijas dėl jo darbo Užsienio reikalų komiteto pirmininko kėdėje bent kol sustos trąšų tranzitas.

„Tuomet, atvėsus emocijoms ir jeigu partijos daugumos pozicija išliks nepakitusi, galėsime kartu grįžti prie šios problemos“, – rašė jis.

Ž. Pavilionis taip pat rašė, jog atsiima visus klausimus, kuriuos buvo išsiuntęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei.

„Tuo pačiu pareiškiu, kad atsiimu visus klausimus, kuriuos buvau išsiuntęs Prezidento vyriausiajai patarėjai. Noriu pakartoti, kad tų klausimų neviešinau. Tol, kol esu URK pirmininku, sieksiu glaudesnio bendradarbiavimo su Prezidentūra“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.

Razma paaiškino, kodėl frakcija nepasitiki

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ trečiadienį kalbėjo, jog kartais Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas neapgalvotai pasirenka veikimo taktiką ar konkrečius veiksmus.

„Taip, yra išsakyta jam frakcijos pozicija, siūlant pagalvoti, ar nebūtų geriau pačiam priimti sprendimą trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigybės. Ir tai nėra susiję su tuo, kad kažkur komiteto pirmininkas būtų kažkokią neteisingą poziciją užėmęs. Jis tikrai asmeniškai veikdamas dažnai, kad ir labai teisingą poziciją atstovaudamas, vis dėl to, nelabai apgalvotai pasirenka taktiką, konkrečius veiksmus. Gal ne visada jam pavyksta sutelkti visus komiteto narius bendram veikimui“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė konservatorius J. Razma.

Ieškodamas palyginimo, politikas J. Razma teigė, jog Ž. Pavilionis ir jo elgesys jam primena „nedidelį ledlaužį“.

„Kuris ryžtingai atakuoja ledų sangrūdas, trukdančias atsirasti demokratijos srovei. Bet neįvertina, kad jo pajėgoms yra per sunkus uždavinys, kad reikia susitelkti ir racionaliai veikti žymiai platesnėmis pajėgomis, kad pasiektų tikslą“, – laidoje kalbėjo politikas.

J. Razma tikino, jog kai kalbama apie tokį politiką, „nėra toks atvejis, kad žmogus kažkur asmeniškai piktnaudžiavo, susikompromitavo dėl privačių interesų“.

„Reikia skirti tuos dalykus. Nes praėjusioje kadencijoje visi skandalai būdavo dėl tokių dalykų, asmeniškų susikompromitavimų. O dabar mes kalbame apie politinio veikimo tam tikrus niuansus, kurie kartais, deja, sukelia ir žalingas pasekmes“, – kalbėjo TS–LKD atstovas.

Žygimantas Pavilionis

Vienas iš tokių pavyzdžių, anot parlamentaro, galėtų būti susijęs ir su pareiškimais prieš gruodžio 8 dieną – likus pusdieniui iki JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo.

„Ir pasakymas, kad buvo galimybė nutraukti tranzitą.. Mes suprantame, į kokią padėtį tai pastato Vyriausybę. Reikėtų ir tokiose situacijose atsakingiau veikti, galvoti apie pasekmes, kurios kyla tokiais atvejais. Aš nesakau, kad jo noras, kad tranzitas būtų sustabdytas yra kuo nors blogas, kad jis to karštai trokšta. Čia viskas tvarkoje, bet taktikos momentai jau kartais nelabai sėkmingai sprendžiami“, – kolegos Ž. Pavilionio elgesį vertino J. Razma.

Ž. Pavilionis antradienį, kai frakcija pareiškė juo nepasitikėjimą ir paragino patį pasitraukti iš užimamų pareigų, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas feisbuke rašė, kad šį raginimą svarstys po premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio likimo.

J. Razma teigė, kad nežino, kuo grįstas Ž. Pavilionio teiginys, kad savo sprendimą sieja su užsienio reikalų ministro likimu.

„Aš nežinau, kuo buvo grįstas toks pasakymas. Tik galiu bendriausia prasme pasakyti, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, atsiribojant nuo konkrečių asmenybių, tiesiog visada yra labai svarbu turėti gerą sutarimą ir dirbti darniai ir su užsienio reikalų ministru, Prezidentūra, su tais patarėjais, kurie atsakingi už šiuos reikalus. Kad tai būtų bendras, solidarus ir efektyvus veikimas“, – laidoje kalbėjo J. Razma.

„Nemanau, kad čia dabar būtinai reikia kažkokių labai greitų sprendimų, nes tiek čia liko iki Naujųjų metų – pusantros savaitės mūsų posėdžių. Tada viskas natūraliai šiek tiek sustoja Seimo veikloje. Manau, kad po šitos įtemptos situacijos visi galime ramiai apgalvoti. Ir tuos dar laukiančius sprendimus priimti neskubiai, racionaliai, pasikalbėję“, – dėstė J. Razma.

Paklaustas, ar įmanomas produktyvus frakcijos ir Ž. Pavilionio darbas, jei jis iš posto nesitrauks, TS–LKD atstovas J. Razma teigė, kad stebuklas įmanomas.

„Aš nelengvai įsivaizduoju tą tokį darnų darbą, visų čia jau mano minėtų svarbių užsienio politikos subjektų tarpusavio pasitikėjimą. Bet būna visokių stebuklų, Kalėdos toks truputį stebuklų metas. Palikime teorines galimybes nedideliems stebuklams. Bet šiandieninė logika sako, kad nelengvai galime įsivaizduoti darnų veikimą.

Yra labai jau daug to susipriešinimo, padarytų veiksmų. Tokiais atvejais nėra paprasta visa tai užbraukti. Ir tikėtis, kad ateityje viskas bus kitaip. Nebent toks tikrai atviras, nuoširdus prisipažinimas, tam tikrų taktinių klaidų pripažinimas, galbūt kažką galėtų keisti. Bet čia jau labai teoriniai mano pasvarstymai, laukiam paties Ž. Pavilionio žodžių, kaip jis mato ateitį“, – Žinių radijo eteryje trečiadienį kalbėjo konservatorius J. Razma.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)