„Pabandysiu kažkaip etiškai pakomentuoti. Turbūt, kad būtų gerai, jog priekaištus ministrams dėl to, kad jie neįgyvendino Lietuvoje sankcijų, kurios nėra skirtos Lietuvai, vis dėlto nežertų žmonės, kurių nuomonė dėl ES sankcijų, kurios būtų jau tiesiogiai taikomos „Belkalij“ trąšoms, nebuvo tokia griežta. Kadangi girdėjau pastebėjimų apie kažkokias dviveidystės ir dvigubus standartus, tai būtų labai gerai, kad tai būtų taikoma taip pat ir sau“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, tai nebėra užsienio politikos klausimas.
„Aš nematau čia iš viso, tiesą sakant, užsienio politikos klausimo. (...) Tai, ką mes čia dabar sprendžiam, aš sakyčiau, kad sprendžiame ne užsienio politiką“, – teigė premjerė.
Ji sakė kol kas nekalbėjusi su prezidentu pastarosiomis dienomis.
G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad ministrai slepiasi už valstybės įmonių vadovų nugaros.
„Politikai turi politinę atsakomybę, įmonės vadovas turi įmonės vadovo atsakomybę. Sprendimą dėl įmonės vadovo priėmė įmonės valdyba. (...) Labai nemėgstu komentuoti gerbiamos patarjėos komentarų, bet matyt, kad tiek ir galėčiau pakomentuoti“, – komentavo I. Šimonytė.
„Mano akimis yra taip, kad Konstitucijoje parašyta, kas sprendžia ministrų klausimus. Ministrų klausimus sprendžia ministras pirmininkas ir Seimas. Kad ministrų klausimas spręstų prezidento patarėjai, aš niekur Konstitucijoje nemačiau“, – pridūrė premjerė.
Nausėda: tai greičiau pralaimėjimas
Delfi primena, kad trečiadienį Briuselyje viešintis prezidentas G. Nausėda griežtai įvertino ministrės pirmininkės sprendimą.
„Vakarykštis premjerės sprendimas – nemanau, kad tai pergalė. Veikiau tai pralaimėjimas. Manau, kad negali būti, kuomet kolektyvinę atsakomybę už dviejų ministrų klaidas prisiima Vyriausybė ir atsistatydina visa Vyriausybė – nemanau, kad toks sprendimas yra tinkamas. Lygiai taip pat negali būti ir kolektyvinės neatsakomybės, kai vienas dengia kitus ir susidaro savotiška aklos gynybos grupė, ko negali būti, kuomet mes kalbame apie Vyriausybę“, – lankydamasis Rytų partnerystės viršūnių susitikime Briuselyje trečiadienį komentavo šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, liko ne tik ministrai.
„Liko neatsakyti klausimai apie tai, kodėl skiriasi mūsų vertybinės nuostatos ir vertybinė politika. Deja, „real politik“ principą aš turiu pritaikyti ir šiame kontekste. Lieka neatsakyti klausimai dėl atskirų ministrų politinės atsakomybės.
Jeigu galvojama, kad paskubomis suradus tą iešmininką visų mundurai liks švarūs, išplauti, tai manau, kad tikrai taip nėra. Išeikite į gatvę ir paklauskite žmonių, jie jums turbūt atsakys tą patį“, – kalbėjo prezidentas.
Jis teigė prisimenantis, kad valdantieji, kai buvo dar opozicijoje, kėlė aukštus standartus ministrams.
„Dabar tie standartai nusileido gana žemai. Klausimas, ar dėl to, kad jie yra taikomi sau, o ne kitiems, kaip tada?“, – svarstė G. Nausėda.
Šalies vadovas kritikavo tai, kad viešojoje erdvėje trąšų tranzito klausimais matosi iškarpyti fragmentai bei žmonių be pavardžių susirašinėjimai.
„Tai yra gana gėdingas dalykas nukreipti dėmesį nuo savo problemų, mėginant įtraukti į istoriją kitas institucijas“, – tvirtino prezidentas.
Jis akcentavo, kad nuomonės nekeičia ir teigė, jog Baltarusijai turi būti taikomos kuo platesnės ir gilesnės sankcijos.
„Tokia yra mūsų santykių ir noro paveikti šį režimą kainą. Esu ir tiesiogiai pasakęs, kad tai gali skaudėti ir kainuoti mums taip pat, bet priešingu atveju mes nepasieksime tų rezultatų, kurių siekiame“, – sakė G. Nausėda. Šalies vadovas apgailestavo, kad per keturis mėnesius nebuvo rasta laiko spręsti problemą kolektyviai.
Prezidentūra turi daugiau klausimų Landsbergiui
Panašiai griežtai situaciją komentavo ir prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgirytė.
Prezidentūra akcentuoja, kad politikų atsakomybės klausimas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istorijos nėra išspręstas. Šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad prezidentas, tik sulaukęs atsakymų į šioje istorijoje kilusius klausimus, spręs, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai yra verti likti užimamuose postuose.
Taip pat, neslepia A. Skaisgirytė, kyla ir kitų klausimų dėl darbo su Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija. Prezidentui, kaip teigia patarėja, kelia nerimą duomenų saugumo klausimai.
„Prezidentas labai aiškiai pasakė: jis lauks atsakymų į klausimus, kurie buvo užduoti ir neatsakyti. O tada jau jis spręs, ar yra poreikis, ar nėra atsistatydinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
„Į klausimą dar tikrai nėra atsakyta“, – pažymėjo ji.
„Klausimų ministrams yra. Reikia, kad ministrai į juos sugebėtų atsakyti. Yra ir susisiekimo ministrui, ir užsienio reikalų ministrui“, – teigė patarėja, pridurdama, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atleidimas nėra tinkamas atsakomybės pareikalavimo veiksmas.
„Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu. Tai nėra atsakomybė, tai tik jos imitacija“, – pažymėjo ji.
Todėl, teigė A. Skaisgirytė, Vyriausybėje likus abiem ministras, liko ir reputacinių problemų, ir neatsakytų klausimų.
„Liko ne tik ministrai, liko ir problema, kaip asocijuotis su JAV sankcijomis, liko reputaciniai valstybės nuostoliai, liko problemos dėl kompetencijos stokos. Tai šiame kontekste turėtume ne tik taisyti klaidas, bet ir įvertinti, kodėl jos buvo padarytos ir kas už tai yra atsakingas, kieno yra politinė atsakomybė. Tik taip išvengsime klaidų ateityje“, – teigė A. Skaisgirytė.
Kyla klausimų dėl tarpinstitucinio bendravimo
Prezidento vyriausioji patarėja neslėpė, kad yra klausimų, kurie Prezidentūrai svarbūs kalbant apie tolesnį darbą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. A. Skaisgirytė teigia, kad tarpinstitucinis koordinavimas nėra aiškus, o klausimų kelia ir tai, kaip ministerija saugo duomenis.
Šiame kontekste A. Skaisgirytė paminėjo šią savaitę žiniasklaidos paviešintą vidinį susirašinėjimą tarp Prezidentūros Užsienio politikos grupės ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) specialistų. Iš paviešinto susirašinėjimo detalių galim susidaryti įspūdį, kad Prezidentūra vasarą pasisakė prieš europines sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Prezidentas tai antradienį pavadino „iškraipyta informacija“.
„Yra neatsakytų klausimų, yra ir kitų dalykų, kurie prezidentui atrodo keisti. Pavyzdžiui, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris nebuvo aiškiai koordinuotas. Besikartojančios problemos saugant duomenis. Kalbu ne apie diplomatinį – darbinį susirašinėjimą, kurio tendencingai atrinkti fragmentai buvo paviešinti tada, kai reikia permušti skandalą. Buvome anksčiau susidūrę su didelio masto duomenų vagyste. Visus šiuos klausimus prezidentas, manau, akis į akį aptars su užsienio reikalų ministru“, – teigė A. Skaisgirytė.
Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
Landsbergis: nejaučiu prezidento nepasitikėjimo
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako nejaučiantis prezidento Gitano Nausėdos nepasitikėjimo. Jo teigimu, visuomenė turi klausimų ir Prezidentūrai, o su šalies vadovu ministras žada susitikti, kai tai bus suderinta.
„Neskaičiau, neturėjau laiko susipažinti“, – apie prezidentūros kritiką jam ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Visgi jis teigė suprantantis, kad klausimų gali kilti.
„Neabejoju, kad turi klausimų. Aš neabejoju, kad visuomenė turi klausimų prezidentūrai“, – teigė G. Landsbergis.
„Nejaučiu nepasitikėjimo“, – tvirtino ministras.
