„Neskaičiau, neturėjau laiko susipažinti“, – apie prezidentūros kritiką jam ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Visgi jis teigė suprantantis, kad klausimų gali kilti.
„Neabejoju, kad turi klausimų. Aš neabejoju, kad visuomenė turi klausimų prezidentūrai“, – teigė G. Landsbergis.
„Nejaučiu nepasitikėjimo“, – tvirtino ministras.
Prezidentūra turi daugiau klausimų Landsbergiui
Prezidentūra akcentuoja, kad politikų atsakomybės klausimas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istorijos nėra išspręstas. Šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad prezidentas, tik sulaukęs atsakymų į šioje istorijoje kilusius klausimus, spręs, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai yra verti likti užimamuose postuose.
Taip pat, neslepia A. Skaisgirytė, kyla ir kitų klausimų dėl darbo su Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija. Prezidentui, kaip teigia patarėja, kelia nerimą duomenų saugumo klausimai.
„Prezidentas labai aiškiai pasakė: jis lauks atsakymų į klausimus, kurie buvo užduoti ir neatsakyti. O tada jau jis spręs, ar yra poreikis, ar nėra atsistatydinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
„Į klausimą dar tikrai nėra atsakyta“, – pažymėjo ji.
„Klausimų ministrams yra. Reikia, kad ministrai į juos sugebėtų atsakyti. Yra ir susisiekimo ministrui, ir užsienio reikalų ministrui“, – teigė patarėja, pridurdama, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atleidimas nėra tinkamas atsakomybės pareikalavimo veiksmas.
„Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu. Tai nėra atsakomybė, tai tik jos imitacija“, – pažymėjo ji.
Todėl, teigė A. Skaisgirytė, Vyriausybėje likus abiem ministras, liko ir reputacinių problemų, ir neatsakytų klausimų.
„Liko ne tik ministrai, liko ir problema, kaip asocijuotis su JAV sankcijomis, liko reputaciniai valstybės nuostoliai, liko problemos dėl kompetencijos stokos. Tai šiame kontekste turėtume ne tik taisyti klaidas, bet ir įvertinti, kodėl jos buvo padarytos ir kas už tai yra atsakingas, kieno yra politinė atsakomybė. Tik taip išvengsime klaidų ateityje“, – teigė A. Skaisgirytė.
Kyla klausimų dėl tarpinstitucinio bendravimo
Prezidento vyriausioji patarėja neslėpė, kad yra klausimų, kurie Prezidentūrai svarbūs kalbant apie tolesnį darbą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. A. Skaisgirytė teigia, kad tarpinstitucinis koordinavimas nėra aiškus, o klausimų kelia ir tai, kaip ministerija saugo duomenis.
Šiame kontekste A. Skaisgirytė paminėjo šią savaitę Delfi paviešintą vidinį susirašinėjimą tarp Prezidentūros Užsienio politikos grupės ir URM specialistų. Iš paviešinto susirašinėjimo detalių galim susidaryti įspūdį, kad Prezidentūra vasarą pasisakė prieš europines sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Prezidentas tai antradienį pavadino „iškraipyta informacija“.
„Yra neatsakytų klausimų, yra ir kitų dalykų, kurie prezidentui atrodo keisti. Pavyzdžiui, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris nebuvo aiškiai koordinuotas. Besikartojančios problemos saugant duomenis. Kalbu ne apie diplomatinį – darbinį susirašinėjimą, kurio tendencingai atrinkti fragmentai buvo paviešinti tada, kai reikia permušti skandalą. Buvome anksčiau susidūrę su didelio masto duomenų vagyste. Visus šiuos klausimus prezidentas, manau, akis į akį aptars su užsienio reikalų ministru“, – teigė A. Skaisgirytė.
Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
Tačiau prezidentas G. Nausėda trečiadienį sukritikavo tokį premjerės sprendimą. Šalies vadovo teigimu, šis Vyriausybės vadovės sprendimas yra ne pergalė, o veikiau pralaimėjimas.
„Vakarykštis premjerės sprendimas nemanau, kad yra pergalė, tai yra veikiau pralaimėjimas. Manau, kad kaip negali būti, kuomet kolektyvinę atsakomybę už dviejų ministrų klaidas prisiima Vyriausybė ir atsistatydina visa Vyriausybė, ir nemanau, kad toks sprendimas yra tinkamas, lygiai taip pat negali būti ir kolektyvinės neatsakomybės, kai vienas dengia kitus ir susidaro savotiška aklos gynybos grupė, ko negali būti, kuomet mes kalbame apie Vyriausybę“, – Briuselyje trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
