„Vakarykštis premjerės sprendimas – nemanau, kad tai pergalė. Veikiau tai pralaimėjimas. Manau, kad negali būti, kuomet kolektyvinę atsakomybę už dviejų ministrų klaidas prisiima Vyriausybė ir atsistatydina visa Vyriausybė – nemanau, kad toks sprendimas yra tinkamas. Lygiai taip pat negali būti ir kolektyvinės neatsakomybės, kai vienas dengia kitus ir susidaro savotiška aklos gynybos grupė, ko negali būti, kuomet mes kalbame apie Vyriausybę“, – lankydamasis Rytų partnerystės viršūnių susitikime Briuselyje trečiadienį komentavo šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, liko ne tik ministrai.
„Liko neatsakyti klausimai apie tai, kodėl skiriasi mūsų vertybinės nuostatos ir vertybinė politika. Deja, „real politik“ principą aš turiu pritaikyti ir šiame kontekste. Lieka neatsakyti klausimai dėl atskirų ministrų politinės atsakomybės.
Jeigu galvojama, kad paskubomis suradus tą iešmininką visų mundurai liks švarūs, išplauti, tai manau, kad tikrai taip nėra. Išeikite į gatvę ir paklauskite žmonių, jie jums turbūt atsakys tą patį“, – kalbėjo prezidentas.
Jis teigė prisimenantis, kad valdantieji, kai buvo dar opozicijoje, kėlė aukštus standartus ministrams.
„Dabar tie standartai nusileido gana žemai. Klausimas, ar dėl to, kad jie yra taikomi sau, o ne kitiems, kaip tada?“, – svarstė G. Nausėda.
Šalies vadovas kritikavo tai, kad viešojoje erdvėje trąšų tranzito klausimais matosi iškarpyti fragmentai bei žmonių be pavardžių susirašinėjimai.
„Tai yra gana gėdingas dalykas nukreipti dėmesį nuo savo problemų, mėginant įtraukti į istoriją kitas institucijas“, – tvirtino prezidentas.
Jis akcentavo, kad nuomonės nekeičia ir teigė, jog Baltarusijai turi būti taikomos kuo platesnės ir gilesnės sankcijos.
„Tokia yra mūsų santykių ir noro paveikti šį režimą kainą. Esu ir tiesiogiai pasakęs, kad tai gali skaudėti ir kainuoti mums taip pat, bet priešingu atveju mes nepasieksime tų rezultatų, kurių siekiame“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas apgailestavo, kad per keturis mėnesius nebuvo rasta laiko spręsti problemą kolektyviai.
Šimonytė priėmė sprendimą: Vyriausybė tęs savo darbą, Landsbergis ir Skuodis lieka
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienio vakarą pranešė sprendimą dėl Vyriausybės likimo.
Vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, jog Vyriausybė tęs savo darbą ta pačia sudėtimi.
Pateikiame visą I. Šimonytės pranešimo tekstą.
Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti COVID-19 pandemija ir Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis.
Visgi, ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi ir ne visais atvejais sugebėjome užtikrinti greitą ir vienareikšmišką priimtų ir būsimų sprendimų paaiškinimą. Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas.
Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai pati aktyviai siekė sankcijų sprendimų A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms.
Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontraversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju.
Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti.
Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis.
Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus.
Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID-19 ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII–osios Vyriausybės programoje.
Vėlyvą antradienio vakarą posėdžiavusi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė, jog vadovas Mantas Bartuška trauksis po pereinamojo laikotarpio. Tai patvirtino įmonės valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Delfi primena, jog dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinimo pareiškimus pateikė du I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrai: užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Premjerė I. Šimonytė pirmadienio vakarą prakalbo, jog dėl šios krizės gali pasitraukti ir visa Vyriausybė.
