Žmona nenusišalino
Kaip teigia šaltiniai, STT agentai klausimų galbūt turėjo verslininkui Arvydui Sabockiui. 2015 metais jis su Darbo partija bandė patekti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Registrų centre radome informacijos, kad šis asmuo yra Trakuose registruotos UAB „Geodeziniai matavimai“ vadovas. Kaip matyti, CVPP duomenų bazėje, ši įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir kartais juos laimi.
Taip pat A. Sabockis yra Nacionalinės geodezijos, kartografijos ir žemėtvarkos įmonių asociacijos valdybos narys.
Verta pabrėžti, kad A. Sabockio sutuoktinė Žaneta Sabockienė yra dirbusi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotoja. Dabar ji yra šio skyriaus vedėjo patarėja. NŽT ji dirba nuo 2013 metų.
Ir ši šeima dar 2015 metais yra patekusi į žurnalistų akiratį. Kaip skelbė 15min, redakciją pasiekė du dokumentai, kuriuos NŽT Vilniaus skyriui siuntė įmonės „Geodeziniai matavimai“ vadovas Darbo partijos narys A. Sabockis. Vienas jų gautas 2014 m. gruodžio 9 dieną. Šį dokumentą pasirašęs A. Sabockis, o tą pačią dieną Ž. Sabockienė jį perdavė nagrinėti NŽT darbuotojui Arūnui Ambrazaičiui.
Kitas dokumentas naujesnis. 2015 metų gegužės 12 d. „Geodeziniai matavimai“ vėl kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, o dokumentą nagrinėjimui vėl parašu vizavo Ž. Sabockienė.
Vis dėlto pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, bet koks valstybės tarnautojo sprendimas dėl šeimos nariui priklausančio verslo yra laikomas interesų supainiojimu.
Akivaizdu, kad Ž. Sabockienė turėjo nusišalinti, kai NŽT spręsdavo jos vyrui priklausančio verslo klausimus. Tačiau to valdininkė nepadarė.
Anksčiau kilo įtarimų, kad ši valdininkė neteisėtai derino kadastrines bylas, kurios turėtų būti atmetamos.
„Ne pirmą kartą iškyla tokie klausimai dėl šios tarnautojos ir bandome juos spręsti. Jei pasitvirtins visos šios aplinkybės, tikrai imsimės griežtų priemonių“, – 15min anuomet pažadėjo D. Gineikaitė. Tąkart ji pripažino, kad tarnyboje apie Ž. Sabockienės ir jos vyro bendradarbiavimą jau sklinda legendos, tačiau vien kalbomis D. Gineikaitė sakė nesivadovaujanti. Tačiau taip nutiko, kad ši tarnautoja ir toliau tęsia darbą toje pačioje NŽT.
Buvo tarp kandidatų į NŽT vadovus
Nemažiau svarbi detalė, kad pats A. Sabockis buvo tarp kandidatų į Nacionalinės žemės tarnybos postą. Žemės ūkio ministerijai ėmus vadovauti ministrei „darbietei“ Virginijai Baltraitienei buvo baigta ieškoti naujo NŽT vadovo.
Tarp realiausių kandidatų buvo minimi du „darbiečiai“ – NŽT Kauno skyriaus vedėja D. Gineikaitė ir A. Sabockis. Vis dėlto sėkmė nusišypsojo būtent D. Gineikaitei.
Tuo metu 15min skelbė, kad konkurso sąlygos buvo parengtos taip, kad konkurse sėkmingai galėtų dalyvauti „darbietis“ A. Sabockis, Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs geodeziją.
„Galiu spėti, bet praktiškai ir pataikysiu. Nes nesunku pataikyti. Tai A. Sabockis, partijos aktyvistas iš Trakų rajono. Štai jis numatytas. Tiesiog ruošiamos jam sąlygos“, – TV3 laidai „Savaitės komentarai“ tą kartą teigė buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius.
Vis dėlto konkursą laimėjo kita „darbietė“ D. Gineikaitė.
Na, o partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas bendražygių sėkmėje nematė jokio kriminalo. „Reikia džiaugtis, kad Darbo partija turi protingų žmonių. Protingesnių negu kažkokiuose konservatoriuose ir socialdemokratuose“, - tada sakė V. Uspaskichas.
Pateko į balsų pirkimo skandalą
O štai 2012 m. A. Sabockis pateko į dar vieną kontraversišką situaciją. Per Seimo rinkimus jo pavardė buvo minima balsų pirkimo skandale. Tačiau jo kaltės įrodyti nepavyko.
Kaip rašė 15min, Vyriausioji rinkimų komisija tuomet gavo skundų dėl to, kad rinkėjai Trakų rajone į balsavimo kabinas įsinešė lapelius su pažymėtais Darbo partijos kandidatų numeriais. Tarp jų buvo ir A. Sabockis.
Lapeliuose buvo rastas toks penketukas: tai 13-uoju numeriu įrašyta Vitalija Vonžutaitė, 18-uoju numeriu prieš rinkimus įrašytas Valdas Skarbalius, Gintaras Tamošiūnas, 130-asis Žilvinas Putramentas ir 133-iasis A. Sabockis. Visas penketukas minėtoje apylinkėje gavo labai panašų skaičių pirmumo balsų. Tačiau išsamesnis tyrimas nebuvo pradėtas nenustačius, kas lapelius su skaičiais rinkėjams galėjo įteikti.
Ministrei kilo klausimų
2015 m. BNS rašė, kad ir žemės ūkio ministrei V. Baltraitienei kilo klausimų dėl Ž. Sabockienės veiklos.
„Matėme, kad yra pažeidimai sudarant sutartį, nes ten jokių baigtų ar nebaigtų statybų nėra – komisijos buvo išvada, kad reikia nutraukti, kad tai neteisėtai sudaryta sutartis“, – sakė ji.
V. Baltraitienė neslėpė, jog reorganizuoti NŽT Vilniaus skyrių kol kas sekasi sunkiai: Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą dėl šio atvejo ir iš pareigų pasitraukus tuometiniam skyriaus vadovui Arvydui Juškai, skyriui liko vadovauti pavaduotoja Žaneta Sabockienė. Bet ji taip pat nebesirodo darbe, esą – dėl ligos.
„Turbūt jau bus trys mėnesiai, kai pavaduotoja Sabockienė serga, negalime užbaigti tarnybinio patikrinimo, nežinome, kokie bus rezultatai, tad situacija sudėtinga. Aišku, ne man įrodinėti, ar yra korupciniai, ar ne, bet jei yra pažeidimai, jei tiria STT, reiškia, yra blogai (...). Turės būti, aišku, nustatyta, ar yra piktybinės klaidos, ar ne“, – BNS sakė V. Baltraitienė.
Delfi kreipėsi su klausimais į A. Sabockį ir Ž. Sabockienę, tačiau atsakymų gauti nepavyko.
Į STT akiratį pateko 2 darbuotojai
Jis teigė, kad STT tyrime figūruoja 2 NŽT darbuotojai, tačiau Ž. Sabockienės tarp jų esą nėra. „NŽT neturi duomenų apie Ž. Sabockienės figūravimą STT tyrime. Taip pat, kaip ir buvo skelbta viešai, STT pareigūnai pagal savo kompetenciją atlikdami ikiteisminį tyrimą buvo uždavę jiems rūpimus klausimus dviem NŽT Vilniaus m. skyriaus darbuotojams, tarp kurių Ž. Sabockienės nebuvo“, - nurodė R. Golubovas.
Jo teigimu, tie darbuotojai, dėl kurių veiklos klausimų yra iškilę STT tyrėjams, šiuo metu nėra nušalinti nuo pareigų ir dirba toliau. „Šiai dienai nuo pareigų nušalintų NŽT darbuotojų nėra“, - nurodė R. Golubovas.
Atliko 6 tarnybinius tyrimus
Delfi paklausė NŽT, kuo baigėsi 2015 m. pradėtas Ž. Sabockienės tarnybinis patikrinimas. Tačiau R. Golubovas šios informacijos nesuteikė.
„Atsižvelgdami į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e papunktį, kuriame nustatyta, jog duomenys gali būti tvarkomi (taip pat teikiami) jeigu tai būtina dėl viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir duomenys kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės, teikiame informaciją apie Jūsų minimą valstybės tarnautoją ta apimtimi, kuri yra aktuali šiai dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai. Matome, jog minėtame įstatyme yra aiškiai įtvirtintas tarnybinės nuobaudos galiojimo senaties terminas. Šiai dienai Jūsų minima valstybės tarnautoja galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi“, - taip į klausimą atsakė R. Golubovas.
Taip pat jis pridėjo, kad šios valstybės tarnautojos atžvilgiu Nacionalinė žemės tarnyba yra atlikusi 6 tarnybinius tyrimus, paskutinis vyko 2016 m.
Ministerija turi priekaištų
Delfi kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir paklausė, kaip ministerijos vadovybė vertina pradėtą STT tyrimą ir situaciją NŽT. Ar NŽT vadovybė geba užtikrinti, kad institucijoje nekiltų korupcijos rizikų?
Žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Jarmalis teigė kad Žemės ūkio ministerija savo iniciatyva yra kreipusis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai neskaidrios veikos Nacionalinėje žemės tarnyboje.
„Ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus analizė rodo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, yra sisteminių problemų.
Anot S. Jarmalio, vidaus audito grupė peržiūri Nacionalinės žemės tarnybos administracinę struktūrą bei įvertins dokumentų skaitmenizavimo galimybes.
„Taip pat auditoriai tikrina, kaip vykdomos valstybinės žemės valdymo teisių suteikimo procedūros, valstybinės žemės nuoma, išduodami leidimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, žemės naudojimo valstybinės kontrolės planavimas, organizavimas, vykdymo tvarka ir kontrolė, prašymų ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius organizavimas, privačios žemės valstybės nuosavybėn įsigijimas, žemėtvarkos planavimo dokumentų tvirtinimas, valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra“, - teigė S. Jarmalis.
Turi interesų teritorijų planavimo srityje
Kitas, Delfi šaltinių teigimu, STT tyrime galbūt figūruojantis verslininkas – UAB „Planai“ ir UAB „Refina“ savininkas Irmantas Cibas. Jis taip pat yra buvęs UAB „Aderosa“ vadovas.
Viešojoje erdvėje galima rasti informacijos, kad I. Cibas sukasi veikloje, kuri susijusi su teritorijų planavimu.
Dar 2007 m. LRT skelbė apie jo interesus Trakuose. Tais metais Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti skundą dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimų, kuriais valdininkai suteikė teisę keisti žemės paskirtį 450 hektarų užimančiuose sklypuose. Prokurorai teigė, kad leidimai rengti detaliuosius planus buvo išduoti neteisėtai. Tarp žemės savininkų buvo ir teisėsaugos pareigūnų, tuomet pranešė LTV naujienų tarnyba.
Prokurorai kreipėsi į teismą prašydami išnagrinėti, ar Trakų rajono savivaldybė per mėnesį neteisėtai išdavė leidimus keisti 169 sklypų žemės paskirtį. Įgyvendinus planus, 450 hektarų teritorijoje prasidėtų masinės naujų gyvenamųjų namų statybos. Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti išduotų leidimų teisėtumą.
Trakų nacionalinio–istorinio parko direktorius Gintaras Abromavičius anuomet sakė, kad galimai neteisėti leidimai buvo išduoti rengiant miškotvarkos projektą.
Kai matyti, I. Cibas teritorijų planavimo srityje interesų turi ir šiandien. Štai Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje yra pateikta informacija apie „numatomą daugiabučio gyvenamojo namo administracinės paskirties patalpų Nr. 67 paskirties keitimo į gydymo, Laisvės pr. 77D, Vilniuje, projektavimą“. Suinteresuotas asmuo – I. Cibas. Viešas susirinkimas dėl šio objekto vyko 2020 m. spalio 19 d.
Veiklą šis verslininkas vykdo ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus rajone. Vilniaus rajono savivaldybė savo svetainėje viešino verslininko planus „apie numatomą sandėliavimo paskirties pastato (7.9) Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., Kiemelių g. 16D (sklypo kad. Nr. 4147/0100:1215), statybos projekto rengimą.“
Turėjo grandiozinį planą Konstitucijos prospekte
Kitas, gerai informuotų Delfi šaltinių teigimu, tyrime galbūt figūruojantis verslininkas – Arūnas Kinderevičius.
Registrų centro duomenimis, jis yra mažosios bendrijos „Valdomas projektas“ vadovas. Taip pat jis yra buvęs UAB „Archidelta“ vadovas ir akcininkas. Be to, vadovavo UAB „Siv projektai“ ir UAB „Vidrimvila“.
Taip pat Registrų centro dokumentuose matyti, kad A. Kinderevičius yra arba bent jau buvo UAB „Miesto vizija“ akcininkas.
Kaip skelbė diena.lt, A. Kinderevičius yra turėjęs planų Vilniaus Konstitucijos prospekte. Kaip 2010 m. diena.lt teigė projektą užsakiusios bendrovės „Forumas" atstovas A. Kinderevičius, dar sovietmečiu pradėto statyti „komjaunimo viešbučio" griovimo darbai turėtų prasidėti jau pavasarį, vos tik atšils orai. O naujojo komplekso statybas numatoma pradėti vasarą.
Tąkart A. Kinderevičiaus teigė, kad vieną seniausių miesto vaiduoklių pakeis daugiafunkcis pastatų kompleksas. Sklype vietoj trijų aukštų karkaso, „puošiančio" miestą jau daugiau kaip du dešimtmečius, turėtų išdygti trys nauji pastatai.
Kai jis bendravo su žiniasklaida, detalusis planas jau buvo patvirtintas ir, anot A. Kinderevičiaus, buvo likę tik formalumai. Pagal patvirtintą detalųjį planą, toliau nuo miesto centro esančioje sklypo dalyje buvo galima statyti palyginti nedidelius pastatus – iki 10, 12 ir 14 aukštų. O šalia neribotam laikui įšaldyto ir į naujojo vaiduoklio titulą pretenduojančio „Arfos" komplekso esančioje sklypo dalyje leista statyti iki 22 aukštų pastatus, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus galėjo siekti iki 67 m. Didžiausias komplekso pastatas turėjo būti bene dvigubai aukštesnis už savo mažuosius „brolius" ir keturissyk aukštesnis už gatvės menininkų išmargintus „komjaunimo viešbučio" griaučius.
Delfi bandė susisiekti su šiuo verslininku, tačiau nepavyko. Klausimus siuntėme ir UAB „Miesto vizija“. Norėjome sužinoti, ar teisinga informacija, kad A. Kinderevičius arba su juo susijusios įmonės figūruoja STT tyrime. Įmonė atsiuntė štai atsakymą į klausimą: „Nieko apie tai negirdėjome.“
Nusižiūrėjo pastatą Vilniaus senamiestyje
Šaltinių teigimu, kitas STT byloje galbūt minimas asmuo yra Edvardas Andrijaitis. Kaip matyti Registrų centre, jis yra UAB „Žvilgsnis į ateitį“ vadovas.
Taip pat jis yra buvęs Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovas ir vykdomojo komiteto narys. Vadovavo UAB „Ardeina“, UAB „ES Invest“, UAB „EWC Projects“, UAB „Tas anas“, UAB „Aktoma“, UAB „Sermix“, UAB „Trakų kelias“. Be to, šis verslininkas yra buvęs UAB „Kirdiejų rūmai“ akcininkas, UAB „Misionierių namai, UAB „Progresyvios verslo idėjos“ akcininkas ir vadovas. Galiausiai E. Andrijaitis yra buvęs Vilniaus regiono detaliųjų planų organizatorių ir rengėjų asociacijos valdybos narys.
Registrų centre matyti, kad UAB „Kirdiejų rūmai“, kurios akcininkas yra buvęs E. Andrijaitis turėjo interesų dėl pastato, esančio visai šalia Sereikiškių parko įėjimo. Tai yra ilgus metus buvęs apleistas pastatas, kuris yra vadinamas Kirdiejų rūmais.
Kaip 2012 m. skelbė diena.lt, tuomet dalis pastato priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, kita dalis – privačiam asmeniui. Savivaldybės taryba pastatą buvo nusprendusi išnuomoti su sąlyga, kad jeigu per trejus metus pastatas Barboros Radvilaitės g. 6 nebus pripažintas tinkamu naudoti, sutartis bus nutraukta. Sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2025 m. vasario 20 d.
Savivaldybė 2004 m. išnuomojo savo dalį bendrovei „Magreira“, tačiau šiai pastate nevykdant veiklos nuspręsta sutartį nutraukti. 2011-ųjų kovą savivaldybė ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Tuometinis „Corpomanagement“ direktorius E. Andrijaitis taip pat yra buvęs bendrovės „Magreira“ akcininkas.
2012 m. „Magreirai“ vadovavo Kęstutis Kamblevičius, kurio kita vadovaujama įmonė „Tas Anas“ buvo įsivėlusi į teismų maratoną su savivaldybe dėl Vingio parko estrados atnaujinimo. E. Andrijaitis 2007 m. ėjo bendrovės „Tas Anas“ direktoriaus pareigas.
2009 m. balandį Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį siekdama, kad Vilniaus miesto valdybos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai bei jų pagrindu sudarytos sutartys, pagal kurias žemė ir pastatai Sereikiškų parke išnuomoti „Magreirai“, „BNA grupei“ (akcininkas Artūras Zuokas), Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus rezidencijai ir privačiam asmeniui S.J., būtų pripažinti negaliojančiais. 2011 m. Vilniaus apygardos teismas šiuos sprendimus pripažino negaliojančiais.
Dar vienas verslininkas
Dar vienas, šaltinių teigimu, STT tyrime galbūt figūruojantis verslininkas – Vytautas Kasperavičius. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „Sklypas ir namas“ vadovas ir akcininkas. Taip pat yra buvęs UAB „IVNT“ ir UAB „Vertės matas“ vadovas.
Taip pat, redakcijos turimomis žiniomis, STT tyrime galbūt figūruoja NT vystymo kompanija UAB „Releven“ ir galbūt kitos su ja susijusios įmonės. Jos vadovas yra Saulius Merkys, šiemet birželį pakeitęs iki tol buvusį Alvydą Žabolį.
Registrų centro duomenimis, UAB „Releven“ akcininkai – juridiniai asmenys: UAB „Zip7“ ir UAB „Monerta“.
Taip Registrų centre galima rasti informaciją, kad UAB „Zip7“ vadovas – A. Žabolis. Šios įmonės savininkas – komanditinė ūkinė bendrija „Zip“.
UAB „Monerta“ vadovas – Viktoras Zubrecovas, akcininkas – Adolfas Ginaitis.
Delfi ieškojo būdų, kaip susisiekti su E. Andrijaičiu, A. Kindereičiumi, A. Sabockiu, Ž. Sabockiene, V. Kasperavičiumi, I. Cibu, „Releven“. Tačiau gauti jų atsakymų nepavyko. Jei atsakymus jie pateiks vėliau, tekstą papildysime.
NT vystymo kompanija UAB „Releven“ priklauso lobistinei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai. Tai pačiai asociacijai priklauso ir Lietuvoje gerai žinomo verslininko Arvydo Avulio NT vystymo kompanija UAB „Hanner". Delfi jau rašė, kad A. Avuliui ir su juo susijusioms įmonėms STT taip pat galbūt turėjo klausimų. Tekstą apie tai galite perskaityti čia. LNTPA vadovauja Mindaugas Statulevičius.
