Pasitraukti ministrai buvo pasiryžę dėl per Lietuvą ir toliau vykstančio baltarusiškų trąšų tranzito.
Viskas priklauso nuo Nacionalinės saugumo komisijos
Vyriausybės vadovė po ministrų kabineto surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog tolesni sprendimai dėl trąšų tranzito per Lietuvą dabar priklauso nuo Nacionalinės saugumo komisijos.
„Aš nesiimsiu spekuliuoti dėl terminų ir konkrečių algoritmų. Kadangi tai priklauso nuo esminių aplinkybių, kurių rezultatas man dabar nėra žinomas. Ta aplinkybė yra Nacionalinė saugumo komisija, kuri nagrinėja sandorį, susisiekimo ministro prašymu. Tikrai komisijos sprendimai bus šiais metais. Kokie jie bus, negaliu atsakyti“, – sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Jos teigimu, tolesni Vyriausybės žingsniai klostytis pagal Nacionalinės saugumo komisijos sprendimą.
Premjerė I. Šimonytė po Vyriausybės posėdžio pakomentavo ir opozicijos norą pradėti parlamentinį tyrimą dėl trąšų tranzito per Lietuvą.
„Visą praėjusią kadenciją praleidome būdami parlamentinių tyrimų objektai. Tai iniciatyva yra panaši iš tų pačių žmonių pusės. Manęs tai labai nestebina, turi tokią teisę Seimo nariai. Bet man atrodo, kad Seime yra pakankamai komitetų, kurie gali gauti atsakymus į dominančius klausimus, vykdydami parlamentinę kontrolę“, – sakė I. Šimonytė.
Pakomentavo Bartuškos atleidimą
Premjerė pakomentavo ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimą atleisti bendrovės generalinį direktorių Mantą Bartušką.
„Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs. Būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Tai, ką padarė bendrovės valdyba, pasak jos, yra sprendimas, turintis daug pagrindo.
„Tačiau ne su viskuo sutinku, ką valdyba paskelbė kaip tam tikrą savo sprendimų pagrindą, todėl, kad man atrodo, jog vienas iš esminių dalykų, kuris nebuvo vakar paminėtas – akcinė bendrovė, kuri yra rinkoje veikianti įmonė, turinti nepriklausomą valdybą ir į kurios kasdieninį darbą tikrai ministrai ir Vyriausybė nesikeičia, turi dar ir akcininką, o akcininkas turi lūkesčių“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, akcininko suformuoti lūkesčiai buvo laiške.
„Lūkesčių laiškas, kurį gavo bendrovė iš susisiekimo ministerijos 2020 metais labai aiškiai nurodė, kad akcininkas tikisi, jog įmonė veiks griežtai laikydamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo“, – teigė premjerė.
Tai, kaip pabrėžė I. Šimonytė, labai svarbi aplinkybė, nes sandoriai nebuvo pateikti tvirtinti komisijai.
„Labai sunku kalbėti apie kažkokį komunikacinį neaiškumą, kuris tarsi vakar buvo įvardintas kaip kažkokia aplinkybė, kad galbūt nebuvo aišku, kokia yra akcininko valia, kokia yra jo nuomonė, nes atrodo, jog pirmiausia buvo atliktas sutarties pakeitimas, kuris dabar viešumoje yra supaprastinamas iki galimybės gauti avansą, nors iš tikrųjų buvo gerokai sudėtingesnis, ir vėliau buvo aiškinamasi, kokia gi yra akcininko nuomonė apie šitą pakeitimą.
Yra aplinkybės, kurios yra labai svarbios ir aš sutinku su tuo konstatavimu, kad yra padaryta reputacinė žala ir kad buvo nesuvaldyta ši situacija įmonės lygiu taip pat, bet nesutikčiau su bandymu pateikti šios problemos kaip tam tikro teisinės bazės ir politinių lūkesčių nesuderinamumą“, – teigė I. Šimonytė.
Įstatyminės bazės, bent jau Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pavidalu, pasak jos, pakanka.
Premjerė sakė, kad įmonės atsakomybė yra svarbi.
„Nepriklausomas valdybas kaip valdymo sudėtinę dalį labai vertiname. Norėtųsi, kad ir šioje situacijoje visos aplinkybės būtų įvertintos tokios, kokios yra, o ne galbūt tik dalis jų“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Delfi primena, kad Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška trauksis po pereinamojo laikotarpio – iki tol jis turės rasti sprendimus suvaldyti situaciją, susijusią su „Belaruskalij“ trąšų tranzitu, antradienio vakarą patvirtino įmonės valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Paaiškino savo sprendimą: paprašiau ministrų prašymus atsiimti
Premjerė paaiškino savo vakarykštį sprendimą dėl Vyriausybės tolesnio darbo ta pačią sudėtimi. Ji akcentavo, kad ministras pirmininkas turi penkias darbo dienas nuspręsti dėl ministro atsistatydinimo.
„Nežinau, kodėl jūs nutarėte, kad jeigu ministrai atnešė atsistatydinimo prašymą, aš turiu jį tuoj pat patenkinti arba tuoj pat atmesti. Ne paskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad tiek aš buvau išvykusi, tiek ir ministrai buvo išvykę tomis dienomis“, – sakė I. Šimonytė.
Ji teigė su ministrais Gabrieliumi Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu susitikusi antradienį, tačiau bendrabusi ir savaitgalį.
„Susitikti ir aptarti situaciją, juo labiau, kad tai priklausė taip pat ir nuo to, kaip baigsis „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis tikrai buvo svarbu. Nesakau, kad kurio nors ministro likimas nuo to tiesiogiai priklausė, bet tai labai svarbi aplinkybė. Iš esmės po to posėdžio mes aptarėme paskutinius sprendimus ir terminus, pagal kuriuos, manytume, turime padaryti savo dalį darbo, ir aš paprašiau ministrų atsiimti savo prašymus vakar vakare“, – paaiškino premjerė.
Jos teigimu, LTG valdybos posėdis turėjo įtakos jos sprendimams, kaip bus judama toliau.
„Jeigu valdyba būtų pasakiusi, kad nemato jokios vadovo atsakomybės, tuomet, matyt, situacija būtų atrodžiusi truputėlį kitaip. Dabar, nors su kai kuriais argumentais aš negaliu sutikti, nes manau, kad jie neįvertina pilno vaizdo, bet vis dėlto vadovo atsakomybė buvo įvertinta“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrus įkalbėjo prašymus atsiimti
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė antradienio vakarą išplatintame pareiškime ne tik pranešė, jog Vyriausybė dirbs ta pačia sudėtimi, bet ir tai, kad įkalbėjo ministrus atsiimti atsistatydinimo dokumentus.
Pateikiame visą I. Šimonytės pareiškimo tekstą:
Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti COVID–19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui.
Nepaisant to, Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis.
Visgi, ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi ir ne visais atvejais sugebėjome užtikrinti greitą ir vienareikšmišką priimtų bei būsimų sprendimų paaiškinimą. Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas.
Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai patiaktyviai siekė sankcijų sprendimų A.Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms.
Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontraversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju.
Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti.
Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis.
Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus.
Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII–osios Vyriausybės programoje.
