ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skirta Bendrijos ir Rytų partnerių bendradarbiavimo stiprinimui, siekiant šią programą išlaikyti strateginiu ES prioritetu.
Susitikimo išvakarėse Lietuvos, Lenkijos, Sakartvelo ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų atstovai priėmė deklaraciją, kuria pasisakė už tolesnį Rytų partnerystės „plėtojimą ir stiprinimą, pritaikant ją prie naujų iššūkių“.
Tarp svarbiausių valstybių lyderių dienotvarkės klausimų – Maskvos keliama grėsmė Kijevui. Pastarosiomis savaitėmis Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai kelia didelį nerimą Vakarų šalims, baiminantis Maskvos puolimo.
NATO perspėjo Rusiją, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.
Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Rusija ruošiasi karui su Ukraina, o ši grėsmė tarptautinėje bendruomenėje, įskaitant Lietuvą, nėra įvertinta pakankamai rimtai.
Prieš oficialų ES ir Rytų partnerystės vadovų susitikimą G. Nausėdos iniciatyva susitiks ES valstybių narių ir asocijuotojo trejeto – Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo – vadovai.
Susitikimo metu bus aptartas Asociacijos sutarties ir reformų įgyvendinimas, bendradarbiavimo tarp asocijuotųjų partnerių stiprinimas, taip pat ir regioninio saugumo iššūkiai.
Rytų partnerystės programa siekiama didinti ES ryšius su rytinėmis kaimynėmis. Jai priklauso Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Armėnija, Azerbaidžanas.
Anksčiau programai priklausė ir Baltarusija, tačiau pastaroji birželį sustabdė savo narystę. Lietuvos politikai teigia nepripažįstantys šio sprendimo, nes jį priėmė nelegitimus Minsko režimas.
Ketvirtadienį G. Nausėda dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. Europos lyderių susitikime G. Nausėda ketina kelti neteistos migracijos iš Baltarusijos, Rusijos agresijos klausimus.
Šalies vadovo teigimu, nors ES ir Baltarusijos pasienyje stabilizavosi, situacija yra trapi, todėl ES turi kuo greičiau įgyvendinti migracijos, prieglobsčio ir sienų apsaugos politikos pokyčius.
Bendrijos lyderiai taip pat planuoja aptarti koronaviruso situaciją, energetikos, saugumo ir gynybos klausimus.