„Gali būti iš karto patraukiami du ministrai, gali būti patraukiamas vienas, gali būti nepatraukiamas nė vienas, tiesiog pasakoma, kad ministrai išlaiko pasitikėjimą, premjerės nuomone, gali dirbti toliau, ir ji prašo jų pasilikti dirbti toliau. Gali būti sudėtingesnis variantas – atsižvelgiant į visas aplinkybes, pasakoma, kad atleidimas yra nukeliamas. <...>. Dar vienas scenarijus, apie kurį užsiminė premjerė, kad gali visa Vyriausybė trauktis. Turbūt mažiausiai to norėtume“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė.
Ji nespėliojo, kuris iš tų scenarijų yra realiausias.
„Yra daug verdančių emocijų, nepasitikėjimas jau reiškiamas kai kuriems konservatorių frakcijos nariams. Akivaizdu, kad ten įtampų be galo daug. Šiandien beveik niekas nesėdi [Seimo posėdžio salėje] iš valdančiųjų, matyt, kiti klausimai sprendžiami“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, tai, kad būtent antradienį konservatoriai išreiškė nepasitikėjimą Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu, irgi yra neatsitiktinis dalykas.
„Tai akivaizdu po vakarykščio premjerės interviu, kai ji leido aiškiai suprasti, kad Ž. Pavilionio pareiškimai jos nevertintini kaip pareiškimai bendražygio, kolegos, iš kurio ji labiau tikėtųsi paramos. Panašu, kad konfliktas yra įsisiūbavęs ir dar didesnę įtampą keliantis. Bet tie sprendimai brendo jau kurį laiką, nes ir paties Ž. Paviliono įtampų kėlimas, kalbant apie santykius su prezidentūra, taip pat nepridėjo pozityvo“, – teigė R. Urbonaitė.
Vis sunkiau pasiekti konkretų sprendimą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad, įkaitus emocijoms, darosi vis sunkiau pasiekti konkretų sprendimą.
„Nuovargis, emocijos, kažkokie pasipiktinimai, galbūt tarpasmeniniai įsižeidimai yra užtvindę ir eterį, ir socialinius tinklus, ir tai dabar trukdo racionaliau įvertinti situaciją. Iš tos situacijos, kiek ji klostėsi iki pastarųjų dienų, buvo galima išeiti be Vyriausybės krizės. Mes dabar jau kalbame apie vos ne potencialią visos Vyriausybės krizę. Aš tikrai nematau problemos tokio masto, kad ji galėtų išversti Vyriausybę, jei nebūtų šalia papildomų emocinių krūvių“, – sakė T. Janeliūnas.
Jo nuomone, tą problemą galima išspręsti be atsistatydinimo, bet politikams reikia įvertinti ir visą kontekstą.
„Susisiekimo ministras parodė galimus kelius: nacionalinio įstatymo lygiu sukuriamos sąlygos „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti tranzitą, taip leidžiama legaliai, nelaukiant papildomų išorinių veiksnių (JAV arba ES įpareigojimo), grynai Lietuvos nacionalinės valdžios sprendimu priimti politinį sprendimą, kad mes trąšų iš Baltarusijos toliau nebegabename. Jeigu toks sprendimas pereis visus etapus ir bus patvirtintas, problema bus išspręsta“, – sakė T. Janeliūnas.
Sprendimo raktas – valdančiojoje koalicijoje
VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis priminė, kad, jeigu bus keičiami ministrai, šioje situacijoje atsiras ir dar vienas veiksnys – prezidentas. Jis turės pritarti arba nepritarti siūlomoms kandidatūroms.
„Paskutinis atvejis – toks, kad <…> naujo ekonomikos ministro mes ieškojome aštuonis mėnesius“, – sakė M. Jastramskis.
Pasak politinės sistemos tyrinėtojo, klausimas, ar konkrečioje situacijoje atsistatydinti, visada yra subjektyvus dalykas, jeigu ministras nėra įsipainiojęs į korupcijos skandalą.
„Paklauskime kiekvienas savęs, <…> kokios yra alternatyvos? Man atrodo, kad šitoje situacijoje neaišku, kas ateitų į žmonių vietą. Visi, kurie reikalauja galvų, arba ministrai, kurie teikia atsistatydinimo raštus, nepagalvoja, kas ateitų vietoj jų“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Jo nuomone, dabartinis krizės sprendimas, pirmiausia, yra konservatorių ir bendrai koalicijos vidinis reikalais.
„Aš sakyčiau, kad iš dalies jau buvo įtampos panaikinta, prezidentas galėjo pareikšti nepasitikėjimą vienu ar kitu ministru ir prie to labai prisidėti. Prezidento G. Nausėdos – santūri pozicija [nekursto krizės – „Delfi“]. Mes negalime tikėtis, kad jis skydu gulsis už šitą Vyriausybę, bet, iš kitos pusės, Prezidentūra galėtų įpilti žibalo. Biudžeto priėmimas, manau, <…> nuims didelį akmenį, tada galbūt ir emocijos šiek tiek nurims“, – sakė M. Jastramskis.
Neaišku, į kieno lūkesčius taiko
Kalbėdamas apie rinkėjus, VU TSPMI prof. T. Janeliūnas mano, kad konservatorių rėmėjai remia dabartinę daugumą ir pačią premjerę.
„Daliai jų gali būti šokas atpažįstant, kada išsiskiria lūkesčiai ir reali politika. Bet vis tiek didesnė dalis konservatorių rėmėjų aiškiai turėtų pripažinti, kad jie nori išsaugoti šitą Vyriausybę, nes tai geriausias būdas kitus lūkesčius įgyvendinti. Jeigu Vyriausybė atsistatydintų, reikėtų ieškoti kitos alternatyvos. Greičiausiai rinkėjai, kurie balsavo už konservatorių partiją, nebūtų labiau patenkinti“, – svarstė T. Janeliūnas.
Neremiantys konservatorių arba liberalų, pasak politologo, galėtų naudotis bet kokia proga ir šaukti, kad reikia šitą Vyriausybę pakeisti. Tai nieko naujo.
„Svarbu, kiek partijos jaučia paramą iš tradicinės savo rinkėjų bazės <…>. Dabar manyčiau, kad yra atitrūkimas, ir artais nelabai aišku, kieno lūkesčius dabartinė Vyriausybė labiausiai stengiasi atliepti“, – sakė T. Janeliūnas.
