STT susidomėjo įtakinga šeima

Aurimas Ruškulis – buvęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojas. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriuje, jis ėjo vyriausiojo specialisto pareigas.

Jo tėvas yra Petras Ruškulis – turintis interesų NT ir statybų sektoriuje.

Romas Ruškulis – A. Ruškulio dėdė, besisukantis versle, figūravęs Darbo partijos „juodosios buhalterijos" byloje.

Kaip teigia gerai informuoti Delfi šaltiniai, ši šeima šiuo metu atsidūrė STT agentų akiratyje. Tyrėjai ieško atsakymų, ar šios šeimos nariai neužėmė tarpininko vaidmens.

Kad įtarimai vykstant šiam tyrimui pareikšti su viena privačia įmone siejamam P. Ruškuliui, skelbė ir LNK žinios. Jo advokatas Romualdas Mikliušas sakė pagal pateiktų įtarimų kiekį spėjantis, jog P. Ruškulis yra vienas pagrindinių įtariamųjų. „Manau, spėčiau, kad vienas pagrindinių pagal kiek veikų, pagal apimtį“, – LNK Žinioms sakė teisininkas.

Kaip nurodė šaltiniai, Statybos inspekcijoje STT klausimų turėjo 4 darbuotojams. Visi jie jau paliko darbą. Visi išėjo savo noru. Tiesa, reikia paminėti, kad su A. Ruškuliu buvo atsisveikinta jau anksčiau. Jo palikti pareigas paprašė naujoji VTPSI vadovė Eglė Kuklierienė, pakeitusi iki jos buvusią Laurą Nalivaikienę.

Statybos inspekcijos darbuotojas pats vykdė statybas

Delfi jau ne kartą rašė apie šios šeimos verslo peripetijas. Štai 2016 metais ji pateko į kontraversišką situaciją.

Pačioje Vilniaus širdyje, senamiestyje, visai šalia gynybinės sienos bastėjos, keistomis aplinkybėmis ėmė dygti naujas daugiabutis. Nors leidimas buvo išduotas tik 31 butui, čia verslininkai pardavinėjo kur kas daugiau.

Daugiabučio statybas Subačiaus gatvėje 19 vykdė įmonė „Subačiaus namai“, ji valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir valdė žemės sklypą. Įmonė tuo metu turėjo du darbuotojus. 2014 02 13 dienos Registrų centro duomenimis, įmonės akcininkai buvo Vytautas Jonas Lapienis, kuris buvo įmonės direktorius (akcijų sk. - 55), ir A. Ruškulis (akcijų sk. - 45).

V. J. Lapienis yra buvęs liberalas, Liberalų ir centro sąjungos narys. Taip pat verslininkas, buvo kredito unijos „Mano unija“ administracijos vadovo pavaduotojas bei asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos narys.

Kito įmonės akcininko istorija taip pat nemažiau įdomi. „Subačiaus namų“ akcininkas buvo ir A. Ruškulis. Tuo metu jis dirbo Statybos inspekcijoje.

Tuometinė Statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė teigė nemananti, kad A. Ruškulis gali turėti įtakos sprendimams. Esą jis nevykdo kontrolės funkcijos. „Pirmą kartą girdžiu šią informaciją. Kiek žinau, Ruškulis nėra statybos inspektorius, jis yra pagalbinis darbuotojas - techninis darbuotojas bendrųjų reikalų. Kad jis galėtų daryti kažkokią įtaką dirbdamas techniniu darbuotoju, nelabai gali būti, nes jis nepriima jokių sprendimų“, - tuomet kalbėjo L. Nalivaikienė.

Dokumentai rodė, kad savivaldybės išduotame leidime numatyta, jog statytojui leidžiama statyti gyvenamuosius butus su komercinėmis patalpomis, o butų skaičius name yra 31. Tačiau statytojo interneto puslapyje buvo parduodama kur kas daugiau negu numatyta leidime – 52 butai, galima pamatyti visų butų planus.

Pagal tuo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą, statant daugiabutį, privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą. Šiuo atveju kaimynai nerimavo, kaip bus su parkavimu, kuris senamiestyje yra ir taip nelengvas.

Šiame name buvo numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, aikštelėje buvo suplanuotos tik 33 vietos, todėl neaišku, kur automobilius statys likusių butų gyventojai.

Aplinkos ministras situaciją įvertino griežtai

Ši informacija buvo perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Taip pat gyventojai inspekcijai buvo parašę ne vieną skundą. Vis dėlto gyventojų bendruomenė nerimavo, mat susisiekus su Statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio darbuotojais gyventojams buvo pasakyta, jog tyrimą VTPSI atliko pagal klausimyną paklausinėję statytojo ir jau rengė atsakymą gyventojams.

Kaimynų teigimu, su jais buvo suderintas tik pirminis projekto variantas: buvo parengta namo vizualizacija, kurioje pavaizduotas senamiesčiui būdingos architektūros pastatas, ir kaimynai pritarė tokioms statyboms. Tačiau vėliau projektas buvo iš esmės pakeistas ir parengta visiškai kitokios spalvos modernaus namo senamiestyje vizualizacija, kaimynai tokioms statyboms šalia jų palaiminimo jau nedavė.

Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas skandalingą statybų situaciją įvertino griežtai. Anot jo, jeigu žmogus nori statyti namus, negali dirbti Statybos inspekcijoje.

„Tiesą sakant, akcininku gali būti, įstatymas lyg tai ir nedraudžia, bet principas labai paprastas: tas, kuris kontroliuoja, negali vienu metu būti dviejuose vaidmenyse. Jeigu jis vienoj pusėj yra suinteresuotas statybų vystymu, iš kitos pusės ateina kaip kontrolierius, tai negali susidvejinti žmogus. Yra atvejų, kai užtenka deklaruoti, kad žmogus yra akcininkas, bet iš principo yra negerai, dėl to, kad kolegos dirba, visi suprantame. Aš vienareikšmiškai vertinu, turi žmogus apsispręsti. Jeigu tu dirbi valstybės tarnyboje, tu atstovauji valstybę - taškas, jeigu tu turi privačių interesų ir akcijų ir visa kitą, tai pirmyn – eik į verslą, investuok ir darbuokis“, - tuomet taip K. Trečiokas įvertino situaciją.

Teismas sustabdė statybas

Galiausiai įtartinas naujo daugiabučio statybas, kurias vykdė ir vienas Statybos inspekcijos darbuotojų, pačioje Vilniaus širdyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė sustabdyti. Tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos, kol vyko teisminis ginčas. Į teismą dėl šių statybų kreipėsi ne Statybos inspekcija, bet vietos bendruomenė.

Daugiabutis Subačiaus g. 19

Taip pat iki bylos išnagrinėjimo buvo uždrausta pardavinėti butus bei registruoti juos Registrų centre.

„Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas ir būtinas <...> Be to, atkreiptinas šalių dėmesys, kad atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį lengviau, kol darbai nėra pažengę toliau“, - rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje.

Vis dėlto šalia esantys gyventojai nerimavo, nes ir po priimto teismo sprendimo sklype matė statybininkus ir statybos toliau vyko net šalia jų esančioje namo dalyje. Tuomet gyventojai iškvietė policiją ir užfiksavo šį faktą.

Skundus dėl naujo daugiabučio sostinės širdyje nagrinėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyrius, kuriame ir dirbo vienas iš daugiabutį statančios įmonės akcininkų A. Ruškulis. Tiesa, kai gyventojai kreipėsi į teismą, VTPSI iš karto savo tyrimą nutraukė, nors teigė, kad buvo surinkusi daug informacijos.

Iš kur gavo pinigų daugiabučio statymui, lieka neaišku

Kilus skandalui Delfi žurnalistai kreipėsi į VTPSI viešųjų ryšių skyrių, prašydami atsakymo, iš kokių lėšų vos apie 800 eurų neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirbantis A. Ruškulis tapo statybas vystančios įmonės bendrasavininkiu.

Tačiau inspekcijos atstovė negalėjo atsakyti į šį klausimą: „Pagal VTPSI galiojančią tvarką atsakymus į žiniasklaidos klausimus, susijusius su VTPSI veikla, teikia VTPSI vyriausiasis specialistas (atstovas viešiesiems ryšiams), laikantis nustatytos tvarkos ir kiti darbuotojai. Jūsų pirmieji du klausimai skirti asmeniškai A. Ruškuliui – šiuo atveju minėta tvarka tikrai netaikoma.“

Apie tai, kad statybų verslas yra susijęs su A. Ruškulio šeima, anuomet Delfi netikėtai papasakojo kitas įmonės „Subačiaus namai“ bendrasavininkis V. J. Lapienis, paklaustas, kaip jo partneriu tapo Statybos inspekcijos darbuotojas, kuris, atrodytų, neuždirba, tokios didelės algos, kad galėtų įsukti tokį stambų verslą. „Čia klausimas yra turbūt daugiau jo šeimai negu jam. O apie partnerius aš nenorėčiau daugiau nieko komentuoti jiems nesant. Bet tai tikrai yra klausimas ne šitam žmogui. Tai yra jų šeimos reikalas ir jis pats nėra nei stambus įmonės kreditorius, nei tas, kuris užtikrina įmonės finansavimą“, - kalbėjo V. J. Lapienis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie AM


Vėliau Delfi pavyko susisiekti ir su pačiu A. Ruškuliu. Jis neneigė savo giminystės ryšio su R. Ruškuliu, tačiau buvo labai nustebęs išgirdęs klausimą apie giminystę. „O prie ko čia Romas Ruškulis“? - stebėjosi jis. Paaiškinus, kad jo partneris prasitarė, kad tai ne VTPSI darbuotojo, o labiau jo šeimos verslas, A. Ruškulis teigė, kad bendrauti ir reikėtų su jo įmonės bendrasavininkiu V. J. Lapieniu: „Jis viską tvarko, tai su juo ir šnekėkite, aš valstybės tarnautojas ir negaliu kalbėti, galiu jam paskambinti, jeigu norite, susitikite.“

Paklausus, iš kokių lėšų valstybės tarnautojas įsigijo 45 proc. statybas vystančios įmonės akcijų, A. Ruškulis teigė, kad akcijos gali kainuoti ir ne daug: „Jūs žinote, kuo skiriasi akcininkas ir investuotojas? Kiek ta akcija gali kainuoti? Pavyzdžiui, 100 litų.“

Statybos inspekcija priekaištų A. Ruškuliui neturėjo

Kilus skandalui Aplinkos ministerija davė pavedimą dėl A. Ruškulio pradėti patikrinimą.

Nors Aplinkos ministerija reikalavo VTPSI pasiaiškinimo, L. Nalivaikienės vadovaujama institucija tuomet antrą kartą pakartojo panašią poziciją. „Statytojo įmonės bendrasavininkis VTPSI Vilniaus skyriuje dirbantis A. Ruškulis nėra nei teritorijų planavimo, nei statybos valstybinės priežiūros pareigūnas ir nedalyvauja nagrinėjant skundus bei priimant su statybomis susijusius sprendimus“, - laiške redakcijai nurodė Statybos inspekcija.

Pirminis projektas, kuris suderintas su kaimynais ir pakeistas projektas, kuris jau nebuvo derintas


Vis dėlto tuometinė inspekcijos viršininkė privalėjo pradėti patikrinimą dėl savo darbuotojo: „Tačiau atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 7 d. raštą „Dėl pavedimo“, VTPSI viršininkė sudarė komisiją Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vyriausiojo specialisto A. Ruškulio galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.“

Svarbiausias dalykas yra tai, kad statytojas A. Ruškulis buvo VTPSI darbuotojas, dar daugiau - to pačio skyriaus darbuotojas, kuris ir tyrė daugiabučio statybas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – institucija, kuri turėtų tirti, ar nėra pažeisti viešieji ir privatūs interesai, tačiau šiuo atveju komisija nenorėjo tirti situacijos. VTEK gavo skundą dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimo, tačiau užuot dariusi tyrimą, nurodė išsitirti savo pavaldinio elgesį tai pačiai Statybos inspekcijai.

Tuo metu VTPSI tarnybinį patikrinimą dėl A. Ruškulio darė, tačiau pažeidimų nenustatė. „Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl inspekcijos specialisto A. Ruškulio galimo viešųjų ir privačių intereso konflikto nustatyta, kad, atsižvelgiant į vyriausiojo specialisto A. Ruškulio vykdomų Vilniaus skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vyriausiojo specialisto funkcijų pobūdį (nesietiną su tiesioginiu statybos valstybinės priežiūros vykdymu) ir į tai, jog vyriausiasis specialistas A. Ruškulis deklaravo savo turimas UAB „Subačiaus namai“ akcijas, pripažinta, kad vyriausiasis specialistas A. Ruškulis nepadarė tarnybinio nusižengimo“, - Delfi laiške anksčiau rašė VTPSI atstovė Veslava Komarovič.

Figūravo Darbo partijos byloje

Dabar pakalbėkime apie A. Ruškulio dėdę R. Ruškulį. Jis figūravo taip vadinamojoje Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.

Nelikus kliūčių bylai nagrinėti, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 metų vasarį pradėjo liudytojų apklausas. Pirmasis prieš teismą stojo buvęs bendrovės „Kartonas“ vadovas R. Ruškulis – jo vadovaujamoje įmonėje dirbo finansininkė Nijolė Steponavičiūtė. Būtent ji pareigūnams padėjo atskleisti DP „juodąją buhalteriją“.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas


Vienu iš Darbo partijos įkūrimo iniciatorių save laikantis R. Ruškulis sakė, kad V. Uspaskichas kartais atvažiuodavo į bendrovę, o N. Steponavičiūtė partijai teikdavo konsultacijas.

„Aš ją rekomendavau Viktorui Muntianui, o ar ji tapo buhaltere, man nėra žinoma“, - sakė jis.
R. Ruškulis negalėjo pasakyti, ar V. Uspaskichas matydavosi su N. Steponavičiūte, tačiau pažymėjo, jog tokią galimybę jie turėjo. Verslininkas teigė, kad bendrovės seife buvo laikomi ne tik „Kartono“ pinigai – jis buvo patikėjęs ir savo lėšas.

R. Ruškulis patikino, kad kiekvieną kartą, kai gaudavo pinigus, pasirašydavo ant kasos išlaidų orderio. „Žinau, kad N. Steponavičiūtė vedė kelių įmonių buhalterijas, o kaip ji tai darė, aš nežinau“, - sakė nuo 2003 m. „Kartone“ nedirbantis verslininkas.

Nuteistųjų advokatai domėjosi, kaip DP byloje atsidūrė jo vardu išrašyti kasos išlaidų orderiai, pateisinantys milijonines sumas. „Negaliu atsakyti“, – sakė jis.

Verslininkas taip pat sakė, kad jis buvo įkūręs bendrovę „Agomina“, kuri leido laikraštį „Laikas“: „Akcininke buvo mano žmona, bet visus reikalus tvarkiau aš“. R. Ruškulis į daugelį klausimų negalėjo atsakyti – teisinosi, jog viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu, o dabar nebepamena.

„Nežinau, ne man vertinti, laiko daug praėjo, gal gali ir neatsiminti, – apie R. Ruškulio apklausą teisme kalbėjo Viktoras Uspaskichas. – Seniai sakiau, kad tai yra ne DP pinigai, jis tik patvirtino, jog tame seife buvo gal šešių ar septynių įmonių plius asmeninių pinigų, o jie visi buvo paimti ir priskirti DP“.

Registrų centro duomenimis, R. Ruškulis yra buvęs AB „Suskystintos dujos“ valdybos narys, buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiume, buvęs UAB „Investicijų namai“ vadovas ir akcininkas, buvęs UAB „Rimbesta“ vadovas ir akcininkas, buvęs UAB „Kartonas“ vadovas ir valdybos narys.
Šiuo metu jis yra viešosios įstaigos „Agroverslo sprendimai“ vadovas. Taip pat vadovauja užsienio juridinio asmens atstovybei „Roundvale corporation L. L. C.“.

Tuo metu A. Ruškulis yra buvęs UAB „Sandeco“ vadovas.

Delfi bandė susisiekti su A. Ruškuliu, P. Ruškuliu ir R. Ruškuliu, tačiau to padaryti nepavyko.