Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 metais įvykdė tarptautinį viešąjį pirkimą, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos preliminarios sutartys, pagal kurias atliekami atnaujinti tiekėjų varžymaisi konkurse ir perkamos natrio chlorido druskos. Viena iš tiekėjų, kuri beveik visuomet laimi viešuosius pirkimus dėl pasiūlomos mažiausios kainos, uždaroji akcinė bendrovė „Lit Salt Trade“, druską keliams barstyti tiekia iš Baltarusijos valstybinės įmonės OAO „Belaruskalij“.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius rugsėjo 14 dieną Vyriausybei pateikė prašymą skubiai priimti nacionalines sankcijas visai baltarusių „Belaruskalij“ produkcijai, tarp jų – ir kelių priežiūrai naudojamai druskai. Apie tai buvo išplatintas pranešimas spaudai.
„Dabar galiojančios Baltarusijai įvestos sankcijos neapima natrio chlorido produktų, todėl Vilnius pagal galiojančius teisės aktus ir mažiausios kainos konkursus teisiškai yra priverstas druską pirkti iš šios valstybės režimui artimų gamintojų“, – rašoma pranešime.
Kaip aiškina savivaldybė, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Lit Salt Trade“ pasiūlymo. Sutartis su tiekėju galioja iki 2022 m. spalio. Skaičiuojama, kad iki sutarties pabaigos dar būtų nupirkta apie 20 tūkst. tonų druskos, kurios kaina siektų apie 1,6 mln. Eur.
„Vyriausybės prašome kuo skubiau, ne vėliau nei per 2 savaites, pasiremiant ES Tarybos reglamente 2021/1030 jau išdėstytomis priežastimis ir prielaidomis priimti nacionalines sankcijas visai Baltarusijos Respublikos valstybės įmonės OAO „Belaruskalij“ produkcijai, importuojamai iš Baltarusijos, nes esant dabartinei politinei situacija yra visiškai nepriimtina finansuoti neteisėtą Baltarusijos režimą. Tikėtina, kad panašią problemą sprendžia ir didžiausias šalyje druskos keliams barstyti pirkėjas – bendrovė „Kelių priežiūra“ – bei kitos savivaldybės“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas.
Savivaldybės administracija dar 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją ir Valstybės saugumo departamentą su prašymu įvertinti, ar produktų tiekimas iš su Baltarusijos režimu sąsajų turinčios įmonės neprieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Rugpjūčio pabaigoje Valstybės saugumo departamentas informavo, kad šis klausimas yra ne departamento kompetencija, o ministerija išaiškino, kad draudimai negalioja sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio 25 d., be to, šios sankcijos netaikomos natrio chlorido produktams.
Pasiūlė sprendimus ateičiai
„Delfi“ gauti susirašinėjimai rodo, kad siūlymui priimti nacionalines sankcijas nepritarta, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų organizavimo ateityje.
„URM pažymi, kad minėtas Reglamentas ir jo priedai su konkrečiais prekių kodais parengti derybų keliu tarp visų 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių. Ribojamųjų priemonių sąrašo peržiūrėjimas vyksta periodiškai, tikėtina, kad šiuo metu taikomų sankcijų sąrašas nėra baigtinis, ateityje jis gali būti tikslinamas ar plečiamas.
Lietuva vienašališkai negali priimti papildomų nacionalinių sankcijų trečiosios šalies produkcijai, nes vienašaliai sprendimai nesuderinami su Europos Sąjungos bendros rinkos principu. Europos Sąjungos sprendimai dėl sankcijų yra bendros Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos dalis, veiksmingai ir efektyviai veikia koordinuotos, o ne pavienės atskirų šalių taikomos sankcijos“, – teigiama užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno merui pateiktame atsakyme. Jo kopijos išsiųstos ir Vyriausybei, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, Preziento kanceliarijai, Valstybės saugumo departamentui.
URM priminė ir sutiko, kad reikia ieškoti sprendimų būdų, kad Baltarusijos režimui tarnaujančios valstybės įmonės negautų naudos iš Europos Sąjungos valstybių.
„Todėl Užsienio reikalų ministerija, siekdama užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus, vykdo aktyvią užsienio rinkų diversifikacijos kampaniją Lietuvos verslui, su Europos Sąjungos partneriais svarsto sankcijų plėtimo klausimus. Efektyvius rezultatus šioje srityje galime gauti tik aktyviai bendradarbiaudami su Europos Sąjungos valstybėmis. Šiuos klausimus svarsto ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“, – teigiama atsakyme.
URM nuomone, „perkantieji subjektai konkrečiuose pirkimuose galėtų nustatyti papildomas sąlygas, kurios įtvirtintų galimybę atmesti pasiūlymą, jei jame yra tam tikra trečiųjų šalių, kurioms Europos Sąjunga neatvėrė savo pirkimų rinkos, kilmės produktų dalis“.
„Taip pat pirkimo dokumentuose galima būtų nurodyti sąlygas, kurias perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo įgyvendinti vykdydamas su tarptautinių sankcijų taikymu susijusius teisės aktus, kad jos neprieštarautų viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos (įskaitant atsakingas už nacionalinį saugumą) galėtų svarstyti teisės aktų pakeitimus, numatančius daugiau pagrindų siūlymams atmesti vykdant viešuosius pirkimus“, – aiškinama atsakyme.
Vyriausybės kanceliarija tiesiog pasiūlė įvertinti galimybes atsižvelgti į URM pasiūlymus.
Kol kas teisinių galimybių nevykdyti sutarties nemato
Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas paaiškino, kad savivaldybė įsigilino į situaciją ir atsakymus, kuriuos gavo iš įvairių institucijų.
„Tuo kartu matome, kad natrio chloridas neįtrauktas į ES sankcijas. Gavome išaiškinimus, kad nacionalinėmis priemonėmis neįmanoma to klausimo išspręsti, nes jis prieštarautų bendrosios rinkos reguliavimui. Po to dar kartą paprašėme, kad Vyriausybė, URM sureaguotų ir pasistengtų įtraukti natrio chloridą, kaip yra įtrauktas kalio chloridas, į sankcionuojamų produktų sąrašą, arba rastų kitų priemonių, kurios išspręstų šitą klausimą teisiškai“, – sakė T. Gulbinas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė teisinių galimybių nevykdyti sutarties sąlygų nemato.
„Dabar tik vykdome jau anksčiau įvykusio konkurso rezultatus. Kadangi tiekėjas yra lietuviška įmonė, tik produkto kilmė yra „Belaruskalij“, o sankcijos, kaip gavome išaiškinimą, pačiam produktui netaikomos, ir net, jeigu ir būtų taikomos, tai, kaip buvo išaiškinta, sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio, jos negaliotų, tai belieka laukti, kad baigsis sutarties galiojimas kitais metais, ir mes pasidarysime naują konkursą“, – teigė T. Gulbinas.
Dar viena viltis yra siejama su amerikietiškosiomis sankcijomis.
„Mes irgi kreipėmės išaiškinimo, ar čia būtų paliestas šitas konkretus produktas ir mūsų konkurso laimėtojas“, – sakė T. Gulbinas.
URM: tik ES sutartos priemonės duoda rezultatų
Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Europos Sąjungos šalių narių derybos ir sprendimai dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai yra sudėtingas procesas, kuriame Lietuva nuosekliai pasisako už Europos Sąjungos ribojamų priemonių Baltarusijos režimui griežtinimą, reaguojant į režimo nusikaltimus.
„Tik vieningai Europos Sąjungos valstybių narių sutartos ir įgyvendinamos ribojamos priemonės iš tikrųjų duoda rezultatų spaudžiant Baltarusijos režimą keisti savo elgseną. Nacionalinės sankcijos galimos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos ir kitiems tarptautiniams įsipareigojimams.
Prekyba yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl nei viena šalis narė negali vienašališkai priimti prekybos ribojimų. Ministerija gauna įvairių siūlymų ir pageidavimų, bet ji konsultuojasi su visomis procese dalyvaujančiomis pusėmis ir priima tuo metu tinkamiausiai atrodantį sprendimą, siekiant Europos Sąjungos ribojamų priemonių Baltarusijai stiprinimo“, – teigiama URM pateiktame atsakyme.
