Planuojama, kad pirmus 9 mėnesius bedarbiui turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas, o bedarbio statuso žmogus netektų, jei be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, daugiau kaip 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.
Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų (apie 9 proc. šalies gyventojų), priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų, dalis dirba „šešėlyje“.
„Taiklesnė valstybės parama nuo šių metų pradžios padėjo sumažinti nedarbą šalyje ir jis beveik sugrįžo į priešpandeminį lygį. Ir toliau stengsimės įgalinti kuo dagiau gyventojų, kad jie pasirengtų darbo rinkai, persikvalifikuotų, dirbtų ir užsidirbtų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot ministrės M. Navickienės, kad nedirbantiems ir darbo rinkai nepasirengusiems žmonėms būtų suteikta individuali kompleksinė pagalba, bus glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda, nes jau ir dabar turime gerųjų pavyzdžių šalies savivaldybėse kur sėkmingai pavyko dalį ilgalaikių bedarbių sugrąžinti į darbo rinką. „Kartu su savivaldybėmis taip pat dėsime pastangas, kad identifikuotume registruotus bedarbius, kurie iš tikrųjų dirba „šešėlyje“, ir sieksime užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Siekiant padėti darbdaviams kuo greičiau surasti tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnybai svarbu identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas. Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.
Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.
Jeigu Užimtumo tarnyba nustatytų, kad bedarbis dėl konkrečių priežasčių yra nepasirengęs darbo rinkai, jam būtų panaikinamas bedarbio statutas ir suteikiamas nedirbančio darbo rinkai nepasirengusio asmens statusas.
Identifikavus nedirbančius darbo rinkai nepasirengusius asmenis, tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos užimtumo didinimo programas, turėtų teikti kompleksinę pagalbą sprendžiant šių gyventojų nedarbo problemas.
Nedirbantis darbo rinkai nepasirengęs asmuo išlieka apdraustu sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Bus nustatyta, kad pirmus 9 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją bei turimą darbo patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę, nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės darbo rinkoje išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.
Šioms įstatymo pataisoms 2022 m. papildomai reikėtų 5,1 mln. Eur, 2023 m. – 7,1 mln. Eur ir 2024 m. – 9,6 mln. Eur lėšų. Dalis šių lėšų būtų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“.
