Vyriausybė pirmadienį pritarė į 2022 metų biudžetą įtraukti galimas subsidijas geležinkeliams. Apie susidariusią situaciją politikai ir politologai kalbėjo pirmadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Gentvilas: nesusikalbėjimas tarp institucijų atveda iki tokių situacijų kaip dabar
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laidoje sakė, kad tiek G. Landsbergis, tiek M. Skuodis yra geri ministrai, tačiau susisiekimo ministras per daug pasitikėjo „Lietuvos geležinkelių“ teisininkų teikiamomis išvadomis ir neužsakė nepriklausomų ekspertų ekspertizės.
„Tas pasitikėjimas atvedė link vėlavimo ir štai paskutiniu momentu, tiksliai nežinoma data, lapkričio pabaigoje įkrenta dar vienas netipinis nesankcionuotas avansas, kuris, mano manymu, seniai buvo sutartas tarp geležinkelių ir „Belaruskalij“ kompanijos. Ministras pakibo beorėje erdvėje, prisiima už tai atsakomybę, bet tai nereiškia, kad aš jį turiu vertinti kaip blogą ministrą“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, apie lėšų poreikį amortizuoti galimą sankcijų taikymą buvo pradėta kalbėti visai neseniai.
„Čia kyla klaustukas, kad iš esmės nepriklausomoje „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje buvo ir Susisiekimo ministerijos atstovai. Kaip ten vaikščiojo informacija, aš negaliu pasakyti“, – komentavo E. Gentvilas.
Jo teigimu, atsakomybę sankcijų koordinavimo prasme turi ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Vyriausybė, ir prezidentūra.
„Dabar girdžiu Lietuvos banko vadovo pavaduotojo, buvusio prezidento patarėjo Simono Krėpštos gerą mintį – sankcijų įgyvendinimui reikalingas Koordinacinis centras. Toks įspūdis man, kad tas Koordinacinis centras turėjo atsirasti bent jau tarministeriniame lygyje kokį rugpjūčio mėnesį ir šiandien neturėtume tų problemų“, – atkreipė dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Laidoje E. Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį į Delfi publikaciją, kurioje aprašyti vidiniai susirašinėjimai, atskleidžiantys, kad prezidentūra vasarą nepalaikė sankcijų „Belaruskalij“ europiniu lygiu. Politiko nuomone, toks nesusikalbėjimas atveda iki keblių situacijų.
Politologė pritaria dėl nesusikalbėjimo: tai yra neatlikti namų darbai
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė savo ruožtu teigė, kad valdžia neatliko namų darbų bei pritarė, kad yra įvykęs didžiulis tarpinstitucinis nesusikalbėjimas.
„Turime pripažinti, kad tai yra politinė problema ir politikai privalėjo sukontroliuoti šitą situaciją. Kadangi tai yra ne vienos ministerijos atsakomybė, labai teisingai yra pastebėta, kad įvyko nesusikalbėjimas, buvo nepasiruošta. Tokia savotiška nedidelė aliuzija į studentišką gyvenimą – lyg tai kolektyviniai darbai iš dėstytojų pusės užduoti, kažkas kažkur kažką daro, kažkas kažkur kažko nepadaro. Na, ir turime ką turime“, – komentavo G. Burbulytė.
Ji teigė, kad drastiškų sprendimų nereikia.
„Reikėtų emocijų vengti šioje situacijoje, pripažinti klaidas“, – sakė politologė.
Ji juokavo, kad Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas nuolat atsiprašinėja už kokius nepavykusius savo veiksmus.
„Turime pavyzdžių, kad ir be atsistatydinimų galima situaciją išspręsti. Tiesiog būtų labai malonu, kad šiame kontekste būtų imtasi rimtų žingsnių, apsispręsta ir visuomenei, mums ištransliuota, kas vyksta ir kokių žingsnių imtis ruošiasi Vyriausybė“, – akcentavo G. Burbulytė.
Jos teigimu, reikėjo į situaciją žiūrėti pragmatiškai ir tada gražiai, atėjus gruodžio 8 dienai, viską paaiškinti šalies gyventojams ir žurnalistams.
„Tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras ir susisiekimo ministras, atsiprašau už išsireiškimą, duodami interviu žiniasklaidai, kažką tuomet veblena. To neturėjo būti. Jei būtų pasiruošti tekstai, komunikaciškai ištransliuota žinutė, aš manau, kad viso šio šaršalo nebūtų kilę“, – teigė Klaipėdos universiteto politologė.
Taip, pasak G. Burbulytės, viso chaoso buvo galima išvengti.
„Tai yra elementari vadyba. (…) Įmonėse taip yra daroma, atsakingose įmonėse yra ruošiamasi ir auditorių vizitams, ir patikrinimams, ir žurnalistų vizitams. Čia buvo tiesiog nepasiruošta“, – sakė pašnekovė, taip pat akcentavusi, kad tuo pačiu metu reikia tiksliai įvertinti ir geopolitinį kontekstą.
Paluckas netiki nesusikalbėjimo versija: tai buvo pragmatinis susitarimas
Diskusijoje dalyvavęs socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė netikintis, kad valdžia nesusikalbėjo, nes joje yra protingi žmonės.
„Iš to išplaukia išvada, kad visi apie viską žinojo. (…) Tai buvo pokiliminis sustarimas, kad trąšos turi važiuot, nes ekonomiškai mums tai iš tikrųjų skaudžiai kainuoja – yra pasverta ir tai yra logiška“, – komentavo Seimo narys.
G. Paluckas sakė, kad jis būtų pritaręs, jei Vyriausybė nuspręstų tęsti baltarusiškų trąšų tranzitą, kol nėra europinių sankcijų.
„Nėra prasmės kankinti savęs ar savo visuomenės, ypač, jei tos sankcijos gali būti labai lengvai apeinamos“, – teigė socialdemokratas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Susisiekimo ministerija šiuo metu siūlo drausti bet kokių prekių tranzitą iš Baltarusijos.
„Tai iš viso yra tiesiog neadekvatu ir neadekvatus atsakas į susiklosčiusią situaciją“, – tvirtino G. Paluckas.
Seimo nario nuomone, kaimynų nepakeisi, tad techniniame lygmenyje kontaktai su A. Lukašenka, anot jo, turi būti palaikomi, kaip tą daro kitos valstybės.
„Mes galime į jį kreiptis ne prezidente, bet jeigu yra reikalas, jį reikia kažką spręsti, o ne apsimesti, kad nieko nevyksta“, – tvirtino G. Paluckas.
„Ekonominės sankcijos, jų paveikumas autoritariniams režimams yra labai abejotinas, todėl reikia tai svarstyti kiekvieną kartą, kai užsimojame kažką bausti, pamokyti ir kažką padaryti“, – tęsė politikas.
Šiais klausimais, kaip teigė laidos dalyvis, valdantieji su opozicija nesikalba.
„Tai vienašalė politika, konsensuso tarp pozicijos ir opozicijos tikrai nėra, nes jo niekas nesiekia. Tai pastarųjų 12 mėnesių fenomenas“, – sakė G. Paluckas.
„Yra valdančiųjų užsienio politika, bet ne valstybės užsienio politika“, – įvardijo jis.
Skvernelis: daugybę priešų ugdomės patys
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad valdantieji nuolat siekia kažkuriais užsienio politikos klausimais išsišokti, būti pionieriais tarptautinėje erdvėje.
„Mes tikrai daugybę priešų patys ugdomės“, – sakė S. Skvernelis.
„Bandymai iš kitų šalių importuoti demokratijos tam tikrus standartus labai dažnai baigiasi niekuo“, – dėstė ekspremjeras.
Jis kelis kartus pabrėžė, kad, vykdant užsienio politiką, turi būti žiūrima į valstybės ir šalies gyventojų interesus.
„Ekonominės sankcijos, jei yra paveikios, bendros su kitomis ES valstybėmis, yra gerai, kadangi tos sankcijos dažniausiai yra sankcijos į demokratinius ar netgi dažnai nusikalstamus veiksmus, tačiau jos turi bendros, labai tikslinės ir pamatuotos. Sankcijos turi bausti, turi skaudėti režimui, o ne tos šalies gyventojams“, – teigė S. Skvernelis.
Jis pritarė, kad tarpusavyje valdžios institucijos nesusišneka.
„Tokį chaosą, kuris yra šalies viduje, stebi ir partneriai ES bei už Atlanto, ir nesupranta, ko ta Lietuva visgi nori – daug nori, dažnai reikalauja, bet kai reikia kažkokius sprendimus padaryti, pati nesusitaria dėl tų sprendimų“, – komentavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Jis taip pat antrino laidos klausytojui svarstydamas, kad galbūt šios krizės metu prie visko norima ir privatizuoti valstybės įmones.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
