Plataus masto tyrimas

Kaip buvo paskelbta lapkričio pabaigoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba daugiau nei metus vykdo tyrimą, kuriame pavyko atskleisti korupcinę schemą valstybės institucijose, atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų valstybinę priežiūrą.

„Įtariama, kad valstybės tarnautojai per tarpininkus priimdavo kyšius įvairiose teritorijų planavimo, dokumentų rengimo stadijose: išduodant statybos leidimus, viešinant, derinant projektus, priduodant įvairius NT objektus“, - nurodė STT Centrinės tyrimų valdybos vadovas Darius Balčiūnas.

Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama nustatyti, ar valstybės tarnautojai priimdavo kyšius už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, ar už neteisėtą. Tai yra dirbtinai sudarant biurokratines kliūtis, tokiu būdu netiesiogiai provokuojant, ar reikalaujant duoti kyšius.
Vilniaus miesto savivaldybė

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo bei pinigų plovimo. Ikiteisminiame tyrime yra nustatyta virš 80 nusikalstamos veikos epizodų, tiriama virš 150 nusikalstamų veikų. Nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių 20 valstybės tarnautojų“, - sakė D. Balčiūnas.

Darbuotojų sąrašas

Anot STT, šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtarimai yra pareikšti devyniems Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams.

Delfi bendravo su skirtingais tarpusavyje nesusijusiais šaltiniais ir gavo informacijos, kad STT atliekamame tyrime figūruoja šie devyni Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai: Eismo organizavimo skyriaus patarėjas Tomas Kamaitis, Infrastruktūros skyriaus vedėjas Virginijus Pauža, Statybos reglamentavimo skyriaus patarėja Diana Bulava, Statybos reglamentavimo skyriaus vedėja Kristina Petrauskienė, Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Raimonda Rudukienė, Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Kuodis, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Miškinis, Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Julius Morkūnas.
Tomas Kamaitis

Delfi šaltinių teigimu, STT, atliekanti tyrimą, klausimų turėjo ir Lietuvoje gerai žinomo verslininko, NT vystytojo A. Avulio įmonėms ar net pačiam A. Avuliui. Kaip žinia, A. Avulis yra statybų bendrovės „Hanner“ savininkas.

Tačiau nei pats A. Avulis, nei jo įmonė „Hanner“ į Delfi klausimus neatsakė. Jei sulauksime atsakymų, tekstą papildysime.

Taip pat 15min skelbė, kad dar vienas iš tyrimo centre esančių Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų - Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Julius Morkūnas.

Publikavus tyrimą Delfi gavo papildomos informacijos apie devintą Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoją, galbūt patekusį į STT akiratį.

Tai yra Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Miškinis.

Buvęs viceministras

Anksčiau jis yra ėjęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tai yra politinio pasitikėjimo pareigos.

Be to, 2014 metų pabaigoje buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis J. Morkūną yra paskyręs į Vidaus reikalų viceministro pareigas. Ministerijoje J. Morkūnas buvo atsakingas už regioninę politiką, savivaldą, e. valdžios formavimą.
Julius Morkūnas

Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis 2018 metais administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pasiūlė savo patarėjui J. Morkūnui.

Jis į pareigas buvo paskirtas sulaukus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimo.

J. Morkūnas savivaldybėje yra dirbęs ir anksčiau - 2005–2014 metais.

Nuo 2016-ųjų pabaigos jis grįžo į savivaldybę, ėjo Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas. Po to savivaldybėje kilo karjeros laiptais, kol galiausiai tapo administracijos direktoriaus pavaduotoju.

J. Morkūnas buvo siejamas su partija „Tvarka ir teisingumas“. Su šia partija 2015 metais jis bandė patekti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Korupcinio įvykio šešėlyje

Taip pat Delfi šaltinių teigimu, kai kurie savivaldybės darbuotojai, sulaukę STT dėmesio, jau yra nušalinti nuo pareigų. Pavyzdžiui, R. Rudukienė ir V. Pauža, J. Morkūnas.

2014 m. Delfi rašė, kad R. Rudukienė jau buvo atsidūrusi korupcinio įvykio šešėlyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo pateikti dviem Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams – administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Urbanavičiui ir Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojai R. Rudukienei.
Raimonda Rudukienė

Ikiteisminį tyrimą STT pradėjo dar 2012-aisiais, kai gavo duomenų, kad rengiantis Vilniaus mieste statyti Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginį (atliekų rūšiavimo liniją) ir siekiant įgyti teises į šio įrenginio statybai reikalingą žemės sklypą buvo suklastoti oficialūs dokumentai, kurių pagrindu neteisėtai buvo įregistruota nuosavybės teisė bei išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas.

Tyrėjai išsiaiškino, kad dokumentų klastojimo pamokos buvo rengiamos Vilniaus miesto savivaldybėje – verslininkai su tarnautojais tai ne kartą aptarinėjo telefoninių pokalbių metu.

Suklastojus ir panaudojus dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba su VAATC 2012-ųjų gegužės 11-ąją sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria neteisėtai buvo išnuomota dalis Lietuvos Respublikai priklausančios žemės – daugiau kaip 77 tūkst. kv metrų žemės sklypas, esantis Jočionių g. Klastojamuose dokumentuose buvo nurodyta, kad ketinamame išsinuomoti žemės sklype yra keturios asfaltbetonio dangos aikštelės.

Dokumentai buvo pateikti ir be problemų užregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei Registrų centre.

Tačiau kilęs skandalas ir tuomet pradėtas STT tyrimas R. Rudukienei nesutrukdė tęsti darbo savivaldybėje.

Viskas dėl Vilniaus

Kaip 2018 metais rašė Delfi, dokumentus klastoję Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai išvengė baudžiamosios atsakomybės, nes veikė ne asmeniniais, o Vilniaus miesto savivaldybės interesais ir tenorėjo, kad nuo to būtų geriau visiems vilniečiams. Taip garsioje byloje, kurioje tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Galutine ir neskundžiama nutartimi trijų teisėjų kolegija nutarė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui J. Urbanavičiui, Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojai R. Rudukienei ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriui Nerijui Žiliui iškelta baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
Arvydas Avulis

Nors ir suklastojo dokumentus, tačiau tiek J. Urbanavičius, tiek R. Rudukienė ir N. Žilius išvengė baudžiamosios atsakomybės – jų kasacinius skundus išnagrinėjęs LAT paskelbė, kad nuteistųjų padaryta veika „vertintina kaip mažareikšmė“, todėl jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Šis projekto įgyvendinimas buvo svarbus visam Vilniaus regionui, išteisintieji, savo aktyviais veiksmais bandydami pradėti gamyklos statybą, veikė ne asmeniniais, o Vilniaus miesto savivaldybės interesais“, – paskelbė LAT.

Anot teisėjų, nebuvo paneigti nuteistųjų parodymai, kad dokumentus jie suklastojo „ne siekdami kokios nors asmeninės ar jų proteguojamų privačių fizinių ar juridinių asmenų naudos, o norėdami įgyvendinti svarbų Vilniaus regiono savivaldybėms atliekų rūšiavimo gamyklos statybos projektą, taip pat išvengti rizikos dėl ES projektui skirto finansavimo praradimo.“

Etatinis valdybos narys

O štai kitas savivaldybės darbuotojas V. Pauža, taip pat Delfi šaltinių duomenimis, figūruojantis tyrime, buvo etatinis savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybos narys.

Jis buvo deleguotas į Vilniaus šilumos tinklų valdybą. Tuo metu jis savivaldybėje ėjo Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pareigas. Taip pat jam patikėtos savivaldybės įmonės „Grinda“ valdybos nario pareigos.
Virginijus Pauža

Be to, 2018 metais pranešta, kad V. Pauža deleguotas ir į dar vieną savivaldybės kontroliuojamą įmonę „Vilniaus vandenys“. Jis taip pat darbavosi savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ valdyboje.

Delfi su klausimais kreipėsi į šiuos savivaldybės darbuotojus. Prašėme patvirtinti arba paneigti informaciją, kad jiems klausimų atliekant tyrimą turėjo STT agentai, tačiau jie į klausimus neatsakė.

Galimybės toliau tęsti darbą nemato

Su klausimais kreipėmės ir į Vilniaus miesto savivaldybę. Administracijos direktorė Lina Koriznienė teigė negalinti įvardyti konkrečių tarnautojų, kurie figūruoja tyrime.

„Kol kas galime atsakyti tik į dalį klausimų - iš STT vis dar nesame gavę oficialaus pranešimo dėl tyrime figūruojančių Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų, todėl negalime patvirtinti konkrečių pavardžių. Kiek man neoficialiai žinoma, bent dalis jūsų minimų asmenų tikrai negaus jokio statuso tyrime, todėl prašytume susilaikyti nuo nepatvirtinto pavardžių sąrašo viešinimo - taip gali nukentėti niekuo dėtų savivaldybės darbuotojų reputacija.

Savaime suprantama, kad bet kuriai institucijai STT tyrimas keltų įtampos, ne išimtis ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kalbamės su darbuotojais, atsakome į jų nuogąstavimus, bandome suteikti bent šiek tiek informacijos, kurios patys, deja, turime minimaliai. Tačiau STT tyrimą vertiname pozityviai, tą ne kartą minėjo meras Remigijus Šimašius - padedame tyrimui, tikimės, kad jis padės užbaigti mūsų pradėtą institucinį išsivalymą su priemonėmis, kurias gali taikyti tik specialiosios tarnybos“, - nurodė L. Koriznienė.
Lina Koriznienė

Taip pat klausėme, koks likimas laukia tyrime figūruojančių savivaldybės tarnautojų.

„Dėl tolesnio STT tyrime figūruojančių asmenų darbo - manome, kad sunkiai tikėtinas bendras darbas su kolegomis, kuriems yra arba bus pareikšti įtarimai. Bet kaip minėjau - vis dar laukiame STT pranešimo ir dėl į tyrimą įtrauktų asmenų, ir dėl jų statuso“, - nurodė administracijos direktorė.

Kreipėsi naujų liudininkų

STT atstovė Renata Keblienė taip pat nesutiko viešai įvardyti savivaldybės tarnautojų, kuriems pareikšti arba gali būti pareikšti įtarimai.

„Aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant surinkti tyrimui reikšmingą informaciją, yra tęsiami ir šią savaitę. Todėl šiame tyrimo etape informacija apie konkrečius įtariamus asmenis nėra teikiama“, - nurodė R. Keblienė.

Anot jos, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys šiuo metu leidžia pagrįstai įtarti, kad institucijų, atsakingų už statybų ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesus, valstybės tarnautojai per tarpininkus galimai reikalaudavo kyšių iš nekilnojamojo turto vystytojų, statytojų ir kitų suinteresuotų asmenų.

Kaip dėstė R. Keblienė, kaip įtariama, už galimai neteisėtą atlygį, būdavo priimami palankūs sprendimai dėl įvairių nekilnojamojo turto objektų, statybų leidimo išdavimo, projektų derinimo, viešinimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir panašių procesų.

„Šiuo metu tyrime įtarimai yra pareikšti 34 asmenims, iš jų – 19 valstybės tarnautojų ir 15 privačių asmenų. Juridiniams asmenis įtarimai nėra pareikšti“, - nurodė R. Keblienė.

Anot jos, STT nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tarnautojų, kuriems pareikšti įtarimai, nušalinimo. „Įtariamų asmenų nušalinimą nuo pareigų gali inicijuoti institucija, kurios darbuotojams pareikšti įtarimai arba tyrimui vadovaujantis prokuroras.

Pagal BPK 157 str., ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Šioje tyrimo stadijoje tyrimui vadovaujantis prokuroras nėra pateikęs prašymų dėl įtariamųjų nušalinimo“, - teigė STT atstovė.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad savivaldybė kelis darbuotojus iš pareigų nušalino savo nuožiūra.

Prokuratūra kvietė visus, kurie siūlė ar gavo kyšį, ateiti ir papasakoti apie tai. STT paklausėme, ar atsirado tokių asmenų, kurie pranešė apie gautą arba duotą kyšį.

R. Keblienė sakė, kad besikreipiančių yra: „Taip, STT gauna pareiškimus iš asmenų, iš kurių galėjo būti reikalauta ar provokuota duoti kyšį ir galinčių turėti šiam tyrimui reikšmingos informacijos.“

Visus, turinčius informacijos apie šį tyrimą, jame figūruojančius asmenis - institucijų darbuotojus, verslininkus - kviečiame kreiptis į Delfi specialųjį korespondentą Tomą Janonį el. paštu tomas.janonis@delfi.lt Konfidencialumą garantuojame.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)