Susirašinėjimas vyko birželio 15 dieną.
Šiuo klausimu išsakytos pozicijos ir aukštesniu lygmeniu. Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė rašė kitam URM pareigūnui:
„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus! <…>“, – rašoma patarėjos išsiųstame laiške.
Viešai kalbėjo kitaip
Viešai prezidentūra kalbėjo kiek kitaip. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaikys Europos Sąjungos susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nepaisant to, ar jis apims Lietuvai jautrų trąšų eksportą, ar ne, birželio 21 dieną teigė prezidento patarėjas Darius Kuliešius, jį citavo naujienų agentūra BNS.
„Sankcijos ir sankcijų turinys derinamas bendru visos Europos Sąjungos sprendimu. Šiandien tos sankcijos iš tikrųjų reikalingos, ir būtent tie veiksmai, kuriuos matome (susiję su nelegalia migracija ir kiti grasinimai) daromi galbūt su tikslu sustabdyti ir pagąsdinti Europos Sąjungos valstybes nepriimti tų sankcijų. Be abejo, sankcijų klausimu turi būti bendras sutarimas, prezidentas palaikys tokį siūlymą, koks bus sutartas bendrai“, – spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius, paklaustas, ar prezidentas palaikys sankcijas diskutuojant EVT formatu, net jei jos apims Baltarusijos trąšų importą į ES.
Tą dieną Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai rinkosi tartis dėl sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant kalio trąšų eksportą, po priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske. Naujos sankcijos buvo svarstomos reaguojant į Minsko vykdomas represijas prieš opoziciją, taip pat į gegužės 23 dieną Minske įvykdytą priverstinį lėktuvo nutupdymą, kurio metu buvo sulaikyti opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Birželio pabaigoje Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, tačiau jos taikomos tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančio kalio trąšų eksporto bei galioja tik naujai sudarytoms sutartims.
Susirašinėjimo nuotrupos neatspindi bendros pozicijos
Prezidento Komunikacijos grupės atsiųstame atsakyme pirmadienį pabrėžiama, kad vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
„Jūsų pateikiamos vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos rengiantis birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai (EVT) niekaip neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba diskutavo dėl sankcijų Baltarusijai. Pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva siekė sankcijų už branduolinę energetiką atsakingiems Baltarusijos pareigūnams. Vėliau pridėtos sankcijos trąšų sektoriui. Prezidentas EVT palaiko ES susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui“, – teigiama „Delfi“ perduotame komentare.
Šalies vadovo Komunikacijos tarnyba taip pat priminė paties G. Nausėdos žodžius tuo laikotarpiu.
„Negalime taikyti sankcijų ir galvoti, kad šitos sankcijos niekaip mūsų nepalies. Taip, jos paliečia, bet tik dėl to jos tampa skausmingos ir režimui“, – birželio 24 d. teigė Prezidentas G. Nausėda.
URM informacijos nekomentavo
Užsienio reikalų ministerija informacijos nekomentavo.
„Užsienio reikalų ministerija Jūsų pateiktos informacijos tikrumo patvirtinti negali, todėl nekomentuos.
Ministerija nuosekliai palaikė ES sektorines sankcijas Baltarusijos režimui, įskaitant kalio trąšų kodų įtraukimą į sankcijas. Lietuvos Vyriausybė nuo pat pradžių siūlė taikyti kuo platesnes sektorines sankcijas, tačiau tam nebuvo visų ES valstybių narių pritarimo“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame atsakyme.
Politikai kalbėjo apie pasikeitusią poziciją
Valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė naujienų agentūrai Elta yra sakiusi, kad turi informacijos, jog prezidentas vasarą, Europos Sąjungai diskutuojant dėl griežtesnių sankcijų „Belaruskalij“, laikėsi kiek kitokios pozicijos.
„Prezidento pozicija stebina ir vėl... Nors gal ir galima pasidžiaugti, kad dabar ir vėl pasikeitė Prezidentūros pozicija dėl „Belaruskalij“ – dėl sankcijų trąšoms. Kaip suprantu, prezidentas palaiko tokias sankcijas, tačiau dar vasarą, kai ES sankcijų kontekste buvo svarstomas „Belaruskalij“ klausimas, tai prezidentūra siūlė netaikyti sankcijų trąšoms ir „Belaruskalij“ apskritai. Tuomet buvo priimtas sprendimas, ir Vyriausybė principingai laikėsi to, kad ES lygiu būtų įtrauktas ir „Belaruskalij“. Tai būtų leidę šiandien neturėti tokios situacijos. Deja, pora ES šalių vetavo šį pasiūlymą“, – svarstė politikė.
„Mano žiniomis, iš prezidentūros buvo noras neįtraukti „Belaruskalij“ trąšų klausimo“, – tikino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prezidentūra atmetė politikės teiginius kaip klaidinamus.
Vis dėlto prezidentūra Eltai tvirtino, kad politikės žodžiai neatspindi realybės. Ji primena, kad Europos Sąjungai rengiant sankcijas septyniems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tarp jų ir prekybai kalio trąšomis, G. Nausėda palaikė Europos Sąjungos susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nepaisant to, ar jis apims Lietuvai jautrų trąšų eksportą, ar ne.
„Aš manau, kad tai yra gana stiprios sankcijos. <...>. Manau, kad sankcijos yra savalaikės, adekvačios, o jeigu pasirodys, kad to per maža, mes visada turėsime galimybę dar kartą susitikti ir apsvarstyti naują sankcijų paketą. Negalime taikyti sankcijų ir galvoti, kad šitos sankcijos niekaip mūsų nepalies. Taip, jos paliečia, bet tik dėl to jos tampa skausmingos ir režimui“, – tuomet žurnalistams EVT kuluaruose sakė G. Nausėda.
Situacija galėjo būti visiškai kitokia
„Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad švelnesnes Europos Sąjungos sankcijas „Belaruskalij“ lėmė keli aspektai.
„Visų pirma, ES sankcijos būna gerokai švelnesnės nei JAV. Sakykime, kad čia tokia tradicija. Antras dalykas – manau, taip buvo padaryta specialiai, nes kai birželį buvo įvestos sankcijos, dar nebuvo aišku, kaip klostysis ES ir Baltarusijos santykiai.
Manau, kad Europos Komisija neįvedė sankcijų „Belaruskalij“, neįtraukė svarbiausių trąšų formulių, kad jie ateityje turėtų manevro laisvę ir prireikus galėtų sankcijas sugriežtinti, nes nelogiška įvesti labai griežtų sankcijų, jeigu nebus galimybių jų vėliau plėsti. Sakyčiau, kad tai buvo praktinis išskaičiavimas.
Manau, didelės įtakos turėjo ir piniginis išskaičiavimas. Baltarusija patenkina apie ketvirtadalį ES kalio trąšų paklausos ir yra trečias pagal dydį trąšų gamintojas pasaulyje. Manau, kad ES politikai ir ekonomistai aiškiai matė, kad infliacija rudenį spartės, o maisto dedamoji turi pakankamą svorį ES infliacijos struktūroje. Manau, kad EK politikai nenorėjo reikštis prieš nepatenkintus rinkėjus ir nenorėjo įvesti sankcijų kalio trąšoms, kurios keliauja į ES“, – komentuoja ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, jei birželio pabaigoje EK būtų įvedusi griežtesnes sankcijas, šiuo metu situacija būtų iš esmės kitokia: „Europos Komisijos dokumente aiškiai nurodyti trąšų kodai, jeigu tas sąrašas būtų pilnesnis ir jame būtų „Belaruskalij“ kodai, be abejo, turėtume visiškai kitokią situaciją, nes tų trąšų nebūtų galima įvežti.“
Tačiau, anot ekonomisto, situacija priklausytų ir nuo EK gerumo Baltarusijos atžvilgiu.
„Kai įvedamos sankcijos trąšoms ir kitai produkcijai, nurodomi labai tikslūs kodai. Tai ir gerai, ir blogai. Blogai, nes tai konkreti produkcija, pavyzdžiui, labai konkretūs „Belaruskalij“ produktai galėjo būti ribojami sankcijomis. Iš kitos pusės, tai ir labai gerai, nes kuo smulkesnis, tikslesnis produkcijos kodas, tuo daugiau galimybių turėtų šalis, šiuo atveju Baltarusija, truputėlį pakeisti trąšų formulę.
Kai trąšos – su kitu kodu, jas būtų galima įvežti į Lietuvą. Tokiu atveju viskas priklausytų nuo Europos Komisijos geranoriškumo Baltarusijos atžvilgiu: ar jie labai griežtai stebėtų trąšų importą, ar sakytų: „Teisiškai turite kitą kodą, viskas gerai“, – pažymi A. Izgorodinas.
JAV sankcijos
JAV sankcijas Baltarusijai, apimančias ir per Lietuvą eksportuojančią „Belaruskalij“, paskelbė rugpjūčio pradžioje, jos įsigaliojo gruodžio 8 dieną, pasibaigus keturių mėnesių terminui sandoriams su „Belaruskalij“ nutraukti. Buvo tikimasi, kad panašiu metu nutrūks ir „Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą, nes įprastai ES dirbantys bankai nustoja prižiūrėti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis, priminė BNS.
„Viena vertus, galime sakyti, kad sankcijos taikomos JAV subjektams, bet iš praktikos žinome, kad bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas Lietuvoje eurais, ne tik doleriais. Įmonės, jeigu yra sankcionuotas subjektas, atsisako su juo turėti bet kokių verslo santykių vengdami rizikos, ir galiu tvirtai teigti, kad nuo gruodžio, kai sankcijos įsigalios, trąšos per Lietuvą nustos judėti“, – rugpjūtį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas tuomet BNS taip pat patvirtino, kad bendrovės ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, jog nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos.
Tačiau „Belaruskalij“ lapkričio antroje pusėje „Lietuvos geležinkeliams“ padarius avansinį mokėjimą už teikiamas paslaugas, pastarieji ir po gruodžio 8 dienos veža Baltarusijos bendrovės krovinius.
Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras M. Skuodis, pastarasis taip pat pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.
Maldeikis – apie trąšų skandalą: sankcijų nėra
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Matas Maldeikis feisbuke dar penktadienį aiškino, jog „sankcijų nėra“.
„Sankcijų nėra nė vienai įmonei Lietuvoje ar Europos Sąjungoje“, – rašė jis.
Jo teigimu, sankcijos būna dviejų tipų – pirminės ir antrinės.
„Pirminės sankcijos liečia tik sankcionuojamą įmonę bei su ja dirbančius JAV verslus ar atsiskaitančius doleriais. Antrinės sankcijos veikia kaip virusas.
Sankcionuojama įmonė bei visi verslai, kurie turi bet kokį ryšį su šia. Tai jau labai rimta. Tu tiesiog tampi toksiškas visiems aplink ir niekas nenori prie tavęs liestis. Tokiu principu veikė sankcijos Nord Stream II – niekas nebenorėjo jos drausti, duoti paskolų ar tiesti vamzdžių.
JAV Belaruskalij įvedė pirmines sankcijas. Ir todėl mes turime šią politinę aklavietę su daug triukšmo“, – situacijos vertinimą pateikė M. Maldeikis.
„Sankcionuojama tik „Belaruskalij“. Už sankcijas, kurios susijusios su prekyba, atsakingos Europos Komisijos institucijos. Europos Sąjunga yra išbraukusi „Belaruskalij“ iš sankcionuojamų sąrašo, nors Lietuva to prašė.
Seimo Europos Reikalų komitetas net yra priėmęs sprendimą, įpareigojantį važiuojantį į EVT Lietuvos atstovą griežtai siekti, kad šios sankcijos būtų. Kitos šalys Taryboje pasirūpino, kad sankcijos šiai įmonei būtų išbrauktos.
Kokią situaciją turime. Yra sutartis su „Belaruskalij“ iki 2023 metų. Jeigu sankcijos būtų antrinės, ar, svarbiausia, bendros Europos sankcijos, šios problemos nebūtų, nes sutartį būtų galima nutraukti dėl force majeure ir poveikis režimo finansavimui būtų milžiniškas.
Jeigu Lietuva ją nutraukia prie šiandieninių sąlygų, gresia šimtamilijoninės netesybos, o trąšos važiuoja toliau per Latviją ar Rusiją. Lukašenka uždirba dvigubai. Mes mokėtume režimui šimtus milijonų su absoliučiai nuliniu efektu jam. Nemanau, kad tai būtų teisinga“, – savo poziciją feisbuke dėstė M. Maldeikis.
Pavilionis: reikia ne reikalauti ministrų galvų, o problemą spręsti
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad reikia ne ministrų galvų, o rasti problemos sprendimą.
„Man patinka Andriaus ramybė ir pozityvas. Krizių premjeras žino, kad kiekvieną krizę reikia išnaudoti rezultatui pasiekti. Tiesą pasakius, man, kadangi aš kartu su Andriumi ir tą stojimo į ES procesą praėjęs, tai yra pavyzdys, kaip atsikratyti dar vieno LTSR paveldo. Lygiai tokios pat dramos vyko ir su visokiais mūsų energetiniais bei žemės ūkio projektais, tačiau su viskuo susitvarkėme.
Ir dabar susidaro unikali, ciniškai šnekant, gera situacija, kai visa opozicija ragina mus kuo greičiau nutraukti trąšas, ta pati opozicija, kuri anksčiau žavėdavosi tokiais dalykais, bet visko buvo, buvo trisdešimt metų valdžių, ir čia yra bambagyslė, kuri peni režimą. <...>
Aišku, labai sunku tą bambagyslę nutraukti. Jūs įsivaizduokite, kokie čia yra pinigai, kokios įtakos, tačiau jei dabar būtų reikalaujama politinių galvų jaunų ministrų, kurie vertinami pasaulyje kaip geriausi kovotojai už laisvę, tai būtų šampano taurės keliamos Minske, Pekine, Maskvoje. Reikia reikalauti ne jų galvų, o problemą spręsti. Pritarčiau Andriaus versijai ir dar pridėčiau vieną elementą – nacionalinio saugumo grėsmės elementą“, – sako jis.
Ž. Pavilionis teigia, kad neturime leisti įmonei kontroliuoti valstybės.
„Reikia sprendimo, o kad galvos bus nukirstos, ta hidra džiaugsis: gerai, susitvarkėme su tais berniukais, kurie prie mūsų jau buvo priartėję. To galbūt ir norime. Susitvarkykime su hidra, nukirskime galvą, perimkime kontrolę tų valstybės įmonių į valstybės rankas ir neleiskime įmonei kontroliuoti valstybės“, – sako Ž. Pavilionis.
