„Štai susisiekimo ministras M. Skuodis pateikia įstatymo projektą „Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymas“. Geriau vėliau nei niekada – šis įstatymas iš esmės spręstų teisines sankcijų bei sutarčių nutraukimo problemas.

Būtų labai keista, jei įstatymas nebūtų buvęs derintas su Premjere. Tai atrodo kaip vienintelis racionalus užbaigimas – force majeure – priėmus įstatymą/nutarimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Kaip jau buvo padaryta, ribojant elektros pirkimą iš Astravo latviams. Ir Lietuvos nepadavė į teismą“, – rašė A. Januška.

Jis stebėjosi, jog tą pačią dieną įtakingas valdančiosios partijos atstovas viešai paskelbia visą eilę argumentų, apskritai neigiančių JAV sankcijų egzistavimą.

„Ir pilnai ideologiškai grindžiančių „Birių krovinių terminalo“ (BKT) vieno savininkų I. Udovickio pareiškimą, kad vežėme trąšas ir vešime“, – feisbuke rašė buvęs diplomatas.

Toliau komentuodamas valdančiųjų atstovo išsakytus argumentus, A. Januška teigė, jog tai nėra tiesa.

„Politikas argumentuoja, kad JAV sankcijų nė vienai įmonei Lietuvoje nėra, tėra sankcijos su režimu dirbančiam JAV verslui; kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) turi sutartį iki 2023m. pabaigos, todėl jos turime laikytis, nes jei nesilaikysim, grės šimtamilijoninės sankcijos; kad trąšos važiuos toliau per Latviją ir Estiją, todėl neverta uždaryti tranzito, nes efektas režimui bus absoliučiai nulinis; kad vertybinė pozicija yra įstatymų viršenybė, todėl net ir sutarties su režimu reikia laikytis; kad jei būtų ES sankcijos, tada kitas reikalas. Daugeliu atveju tai nėra tiesa“, – rašė jis.

A. Januškos teigimu, formaliai iš tiesų tai yra pirminės sankcijos prieš JAV subjektus, bet realybė yra visai kita.

„Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Austrijos (ir ne tik) bankai atsisakė finansuoti bet kokią prekybą, susietą su Belaruskaliu gerokai prieš gruodžio 8 dieną. Sankcijos puikiai veikia. Nėra finansuojama „Lit Salt Trade“ druska, trąšos pirkimui Lietuvoje, bet koks tranzitas. Jei sankcijos neveiktų, tai LG nebūtų karštligiškai ieškoję bankų trąšų tranzito finansavimui, nebūtų reikalingas skandalingasis išankstinis mokėjimas.

Jei sankcijos neveiktų, tai nebūtų Belaruskalio atstovai išsigandę zuję po Lietuvą, ES ir JAV. Nebūtų lakstę po Rusiją, ieškodami kitų uostų (kol kas nerado). Nebūtų sėdėję Latvijos uostuose, ir taip pat tuščiai – tą patvirtino Latvijos Premjeras. Bet sprendimą atrado Lietuvoje, geležinkeliuose ir uoste“, – rašė jis.

Albinas Januška
Foto: DELFI / Tomas Juodelis

Diplomatas A. Januška teigė, jog JAV priėmė ir papildomas sankcijas Belaruskalio dukterinei įmonei BKK, kuri per Lietuvą veža trąšas į Kiniją.

„Sankcijos čia įsigalios nuo balandžio 1d. ( BKK veža trąšas ir į Ukrainą tiesiai– tad Ukraina taip pat turės jungtis prie JAV sankcijų). Latvija ir Estija laikysis JAV sankcijų ir neveš, kaip sakė šių šalių premjerai Vilniuje. Jei būtų galima nukreipti trąšas/cigaretes per Rusijos uostus, tai jau būtų buvę padaryta. Priėmus įstatymą, negalėtų vežti ir „Gargždų geležinkelis“, – rašė jis.

„Gerai būtų, kad būtų ES sankcijos, bet jų nebus. ES, dėl atskirų ES šalių lobizmo, neįstengė apriboti žaliavos, kurioje yra 60 proc. kalio, eksporto. Todėl laukti tolesnių ES sankcijų dėl 60 proc. kalio (pagrindinių A. Lukašenkos pajamų), tai laukti Godo. Wishful thinking nėra argumentas. Yra JAV sankcijos. Beliktų jas įgyvendinti. Sunku patikėti, kad Lietuvos LG ar Norvegijos YARA galėtų įveikti JAV sankcijas, kurios ateityje galėtų būti ir dar pavojingesnės – antrinės. Nebent A. Lukašenkos neliktų“, – svarstė A. Januška.

Jis rašė, jog sankcijos nėra vien ES prekybos klausimas, „neva čia Lietuva bejėgė“.

„Saugumo grėsmė, kaip nenugalimos jėgos galia yra argumentas nepriklausomas nei nuo to kas sankcionuoja – ES ar JAV. Valstybė turi teisę gintis, ir ES negali tos teisės iš Lietuvos atimti. Čia yra ir gynybos, ne tik prekybos klausimas. Čia yra net ne tiek vertybinis, o daugiausia ir pirmiausia besitęsiančios nacionalinės grėsmės klausimas – hibridinis karas prieš ES ir Lietuvą; cigarečių kontrabanda su trąšomis; lėktuvo su Lietuvos piliečiais užgrobimas; migrantų (tame tarpe teroristų siuntimas). Ar mes hibridinės agresijos akivaizdoje iki 2023m. pabaigos (po 2 mlrd. per metus) toliau finansuosime režimą?“ – klausimą kėlė diplomatas A. Januška.

Jis ragino gintis bet ne tik sėkmingai stumdant migrantus nuo sienos, bet ir „neprisidėdami prie režimo finansavimo per trąšas ir cigaretes, kaip padarėme su Astravo elektra“.