„Vakar konstatavome, kad Rusijos agresijos tikimybė yra labai didelė. Yra labai daug požymių, kad gali išsipildyti ir pats blogiausias scenarijus – karinė intervencija į suverenios, nepriklausomos valstybės teritoriją. Ir turime padaryti viską kartu, kad šito blogiausio scenarijus neįvyktų“, – sakė G. Nausėda.
Manau, kad tai ką pasakė Prezidentas, perduodamas J. Bideno susirūpinimą, mums suvokti yra YPAČ SVARBU . Kiek atsitraukti nuo gyvenimo vietinių ginčų burbuluose, tokių kaip valstiečių frakcijos ir pačių susikeltos vyriausybinės krizės „breaking news“.
Dauguma iš mūsų netiki, kad Kremlius rimtai grasina Ukrainai, mano, kad tai tik eilinis blefas, su Vakarų pagalba V.Putinui siekiant būti Ukrainos ateities sprendėju. Bet nebūkime absoliučiai įsitikinę, kad mes žinome viską, kas yra Kremliaus strategijose. Ir agresijos prieš Ukrainą klausimas yra gana realus, kaip ir galimybė tuo pačiu metu hibridinės atakos eskalacijos prieš Lietuvą ir Lenkiją.
Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad Kremliui greičiausia pavyks atidėti Ukrainos NATO narystės klausimą, įvelti JAV ir didžiąsias ES šalis į „strateginį“ dialogą, siekiant NATO paversti ESBO; grąžinti Ukrainą prie Minsko susitarimų (kas blogai Ukrainai); galutinai savo naudai susitvarkyti Nordstream-2; išlaikyti prie Ukrainos sienos dideles karines pajėgas.
Ir Lietuvos diplomatijos laukia sunkūs darbai, kartu su panašiai galvojančiais stengiantis amortizuoti ta naują normalizacijos lygį, diktuojamą Kremliaus naratyvų.
Tame tarpe ir siekiant JAV karių dislokacijos Lietuvoje ir rytų Europoje, nes „geresnio“ politinio konteksto vargu ar sulauksime.
Pastebėkime, kad JAV ir ES grasina kovoti už Ukrainą iš esmės tik sankcijomis. Kremliui telieka įvertinti, ar potencialios Rusijos karių aukos Ukrainoje, bei JAV sankcijos yra vertos galimo grobio. O mums verta įsivertinti, ar tikrai mums naudinga neigti JAV sankcijų reikšmę Baltarusijos režimui (apie tai dar norėčiau parašyti atskirai).
Tuo tarpu Lietuvoje turime galimą Vyriausybės krizę. Nevertėtų ignoruoti galimybės, kad po biudžeto priėmimo gali atsistatydinti ir Premjerė – tai yra ir visa Vyriausybė. Sunku racionaliai suvokti to priežastis, nes jeigu ir buvo klaidų – jos yra gana lengvai ištaisomos. Bet politinė logika turi savo „racionalumą“, todėl bet kokio scenarijaus, tame tarpe ir bevyriausybinio chaoso atmesti nederėtų.
Manau, kad tėra vienas sprendimas šioje labai grėsmingoje nacionalinio saugumo situacijoje aplink Lietuvą – nutraukti arba laikinai atidėti (bent keliems mėnesiams) bet kokius ministrų atsistatydinimus. Toks politinės krizės laikinas suvaldymas pasitraukimų moratoriumu, leistų valstybės diplomatijai efektyviau spręsti Ukrainos ir regiono saugumo problemas. Prezidentui atsiranda gera proga realiai lyderystei tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Suprantama, kad kaltų ieškojimo demokratijoje sustabdyti neįmanoma, bet bausmių klausimą „kaltiems“ tikrai būtų geriau atidėti bent keliems mėnesiams. Tie pora mėnesių greitai prabėgs, (tikėkimės, kad Ukraina nebus užpulta) ir tada vėl galėsim grįžti prie įprastinio meniu- savęs ėdimo, atsistatydinimų ir interpeliacijų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Januška.
Primename, kad G. Landsbergis penktadienį išsiuntė premjerei I. Šimonytei raštišką atsistatydinimo pareiškimą dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Tai patvirtino ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Pareiškime G. Landsbergis prašo priimti jo atsistatydinimą dėl padėties, „susijusios su po JAV įvestų sankcijų besitęsiančių baltarusiškų krovinių per Lietuvą gabenimu“.
Ministras tvirtina „suprantantis, kokius reputacinius iššūkius tai kelia (...) Lietuvos Respublikos Vyriausybei“.
Pareiškimą G. Landsbergis premjerei išsiuntė praėjus dienai po to, kai Seime pranešė jai pasakęs, jog yra pasiruošęs trauktis iš pareigų ir laukia ministrės pirmininkės atsakymo.
Apie pasirengimą trauktis skelbė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė BNS sakė, kad ministras oficialaus atsistatydinimo pareiškimo dar nepateikė.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad negalima laukti, kol ministrų pasisakymai bus įvertinti premjerės. Anot jo, įprastai politikai „pateikia atsistatydinimo pareiškimą ir tada kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“.
Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
Lietuvos Vyriausybė po sankcijų įsigaliojimo paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
