Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Stabilūs partijų vertinimai

Politinių partijų reitingų lentelės lyderė ir toliau lieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Parama šiai politinei partijai išliko panaši – spalį už ją balsavę būtų 13 procentų apklaustųjų, lapkričio mėnesį šis rezultatas siekia 12,9 procento.

Antroje pozicijoje – valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), parama jai nuo praėjusios apklausos mažėjo paklaidos ribose. Spalio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,6 procento apklaustųjų, lapkričio mėnesio rezultatas – 11 procentų.

Trečioje pozicijoje – opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Parama šiai politinei jėgai per mėnesį praktiškai nesikeitė – spalį šią partiją palaikę būtų 8,8 procentai apklaustųjų, lapkričio mėnesį atliktos apklausos rezultatas – 8,9 procento.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi opozicijoje veikianti Darbo partija. Už ją spalį balsavę būtų 6,5 procento apklaustųjų, lapkritį – 6 procentai.

Liberalų sąjūdis, veikiantis valdančiojoje daugumoje, užima penktą reitingų lentelės poziciją, savo rezultatą partija sumažino. Šią partiją artimiausią sekmadienį rinkimuose palaikytų 7,6 procento respondentų spalį ir 6 procentai lapkritį.

Toliau rikiuojasi daugumos narė Laisvės partija, spalį šią partiją palaikę būtų 4,9 procento apklaustųjų, lapkritį – 5,3 procento.

Opozicinę Lietuvos regionų partiją spalį rinkimuose palaikę būtų 1,6 procentas apklaustųjų, lapkritį šis skaičius siekė 2 procentus respondentų.

Už kitą partiją balsuotų 11,2 procentai, nebalsuotų 13,5 procento. Į klausimą atsakė arba nežinojo 19,9 procento apklaustųjų.

Nebeauga parama Skverneliui

Apklausoje taip pat buvo klausiama ir apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Pirmoje vietoje ir toliau išlieka dabartinės Vyriausybės vadovė, premjerė Ingrida Šimonytė.

Palaikymas jai per mėnesį nuo praėjusios apklausos kiek sumažėjo. Spalį ją šiame poste matyti norėjo 19,1 procentas apklaustųjų, lapkričio apklausoje šis rezultatas sumažėjo iki 17,2 procento.

Antroje pozicijoje ir toliau lieka buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Jį spalį premjero kėdėje matyti norėjo 12,6 procento respondentų, o lapkritį – 10,9 procento.

Toliau – LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, palaikymas jai taip pat menko. Štai spalį ją ministrės pirmininkės kėdėje matyti norėjo 7 procentai respondentų, lapkritį – 6 procentai.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės–Nielsen ir Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho palaikymas lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis susilygino – po 3,3 procento apklaustųjų premjero poste norėjo matyti šiuos politikus.
Spalio mėnesį Darbo partijos lyderio reitingas buvo identiškas, per mėnesį krito V. Čmilytės–Nielsen palaikymas – ją spalį šioje kėdėje matyti norėjo 4,8 procento apklaustųjų.

Toliau lentelėje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Spalio mėnesį jį premjero poste matyti norėjo 3,5 procento apklaustųjų, lapkritį – 3,2 procento.

LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį ministro pirmininko kėdėje spalio mėnesį norėjo matyti 3,4 procentai apklaustųjų, lapkritį šis skaičius sumažėjo iki 3,1 procento.

Toliau – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, jį Vyriausybės vadovo kėdėje spalį matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, lapkritį šis skaičius siekė 2,9 procentus.

Tiek spalį, tiek ir lapkritį LVŽS atstovą Aurelijų Verygą premjero kėdėje norėjo matyti po 2,4 procento respondentų.

Lentelę užbaigia LSDP atstovas Vytenis Andriukaitis. Spalį jį ministro pirmininko pozicijoje matyti norėjo 1,7 procentas apklaustųjų, lapkritį – 2,2 procento.

Vyriausybės vertinimas praktiškai nesikeičia

Apklausoje taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Kiek padaugėjo tų, kurie ministrų kabineto veiklą vertina greičiau neigiamai ar neigiamai.

Štai teigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą per mėnesį kiek sumažėjo paklaidos ribose. Spalį tokių buvo 34,7 procento, lapkritį šis rezultatas siekia 34,2 procento.


Taip pat paklaidos ribose padaugėjo ir greičiau neigiamai, neigiamai ministrų kabinetą vertinančių gretos. Spalį šis skaičius siekė 58,5 procento, lapkritį jau 59,4 procento apklaustųjų.
Kaip vertinti Vyriausybės veiklą spalį nežinojo 6,8 procentas apklaustųjų, lapkritį – 6,4 procento.
Reitingai įšale

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog praėjęs mėnuo nepasižymėjo nei itin blogomis naujienomis, nei itin geromis.

„Kitaip tariant, problemos tos pačios, aktualijos irgi beveik tos pačios. Gal šiek tiek oro suvirpinimas buvo Seime svarstytas narkotikų dekriminalizavimo klausimas, bet tai buvo labiau epizodinis dalykas. Matome, kad natūraliai dėl to ir reitingai nesikeičia, jie daugiau mažiau išlieka labai panašūs“, – Delfi teigė politologė.

R. Urbonaitės teigimu, net ir ankstesniais mėnesiais atliktos apklausos rodo gana panašius rezultatus.

„Partijų reitinguose yra visiškas štilis, nebematome nuo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių socdemų augimo, viskas, jo nėra. Tendencija – fiksuojamas tam tikras reitingo įšalas. Beje, asmeninis V. Blinkevičiūtės reitingas rugsėjį buvo 9,3 procento, dabar iš jų liko 6 procentai. Jeigu įvedame ir paklaidą, tai jau čia drįsčiau teigti, kad tendencija yra. Ir kad ta kreivė po truputį leidžiasi“, – sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Ji, kalbėdama apie LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės palaikymą, teigė, jog yra įšalo tendencija, su potencialu dar žemėti.

„O kad V. Blinkevičiūtės reitingas su partijos reitingu koreliuoja, tai mes jau matėme paskutinį pusmetį. Tai pažiūrėsime, kas čia toliau bus“, – kalbėjo politologė.

Po LSDP partijų reitingų lentelėje esantys TS–LKD ir LVŽS, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija irgi turi įšalusį reitingą, sakė politologė.

„Vienintelė intriga, kurios laukiame su nekantrumu – ar tame lede tam tikrus skilimus įneš S. Skvernelio politinis darinys. Bet kol jo nėra, yra labai anksti spręsti“, – sakė R. Urbonaitė.

Ji teigė, jog 11,2 procento apklaustųjų, kurie nurodė, jog rinktųsi kitą partiją ir kitų partijų elektoratas yra S. Skvernelio politinio darinio „potencialas“ ir tai „gali šiek tiek sudrebinti“ lentelę.

„Ir paties S. Skvernelio kaip premjero reitingas irgi yra praktiškai nekintantis, lieka maždaug 11 procentų. Net ir anksčiau viskas buvo labai panašu“, – apie S. Skvernelio vertinimą kalbėjo R. Urbonaitė.

Kita apklausa gali pateikti nemalonių siurprizų

MRU politologė R. Urbonaitė teigė, jog atsižvelgiant į šios savaitės aktualijas ir net dviejų I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrų pasiryžimą trauktis, tikėtina, kad reitingai gali kisti.

„Skandalai, kurie yra susiję su „Belaruskalij“ tranzitu, suspindės reitinguose vienaip arba kitaip. Nes rinkėjai gali jautriai į tai pažiūrėti, tai yra ir reputacinis dalykas. Tuo labiau, kad dienos eina, o aiškumo daugiau neatsiranda“, – Delfi paskutinės savaitės įvykius ir galimą jų įtaką reitingams komentavo pašnekovė R. Urbonaitė.

„Tikėtina, kad bent šiek tiek tai gali reitingus padrebinti. Bet viskas labai priklausys ir nuo tų sprendimų, kurie bus padaryti kitą savaitę pačios I. Šimonytės“, – tikino politologė.

Delfi primena, jog kitos savaitės pradžioje ministrė pirmininkė žadėjo apsispręsti dėl dviejų pasitraukti pasiryžusių ministrų likimo – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio.

R. Urbonaitės teigimu, kitoje apklausoje gali keistis ir Vyriausybės veiklos vertinimas, kuris šiuo metu yra stabilus. Nors niekada nėra aišku, kaip į vienus ar kitus skandalus sureaguos respondentai.

„Mano vertinimu, šis skandalas yra pakankamai dramatiškas, kad vienaip arba kitaip bent jau daliai respondentų nusėsti galvose gali ši istorija. Kol kas nenoriu spekuliuoti, kad bus dramatiški reitingų pokyčiai, bet jie gali būti. Ir galėtų ta situacija klostytis nepalankiai tiek Vyriausybės veiklos vertinime, tiek ir atskirų politikų“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.

Ingrida Šimonytė

Ji darė išvadą, jog naujausia apklausa, kurioje fiksuojamas „reitingų štilis“, gali pajudėti kitą mėnesį.

„Tikrai valdantieji tampa krizių Vyriausybe, krizės pas ją ateina viena po kitos. Ir tas gyvenimas nuolatinių krizių sąlygomis, kurios ne tik kad nesibaigia, bet dar ir pasipildo. Žiūrėkite, mes neturime nė vienos pasibaigusios krizės, jos tik pildosi. Ir tai tik dar labiau apsunkina Vyriausybės veikimo sąlygas – kalbėti apie labai rimtus strateginius pokyčius yra tikrai labai sudėtinga“, – pabrėžė politologė R. Urbonaitė.

MRU lektorė dar pridūrė, jog šios krizės akivaizdoje Vyriausybei nepavyks kaltinti išorės veiksnių.

„Tai jau yra vidinė Vyriausybės problema. Ir apkaltinti kažką iš išorės tuo nebelabai turi galimybių ir nelabai rasi argumentų“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.

Stabilu, nes pripratome prie krizių

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, jog ramybės į reitingus įneša ir artėjančios šventės.

„Visuomenė dėmesį yra sutelkusi į dovanas, metų pabaigą, tuos buitinius dalykus, kurie jiems daug svarbesni šią dieną. Todėl požiūris į Vyriausybę, politikus ir politines partijas išlieka praktiškai toks stabilus, kaip buvo prieš mėnesį“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinis taip pat sutiko, jog didesnių įvykių praėjusį mėnesį net ir nebuvo.

„Ta pati pandemija, prie kurios visi jau priprato. Ta pati Baltarusijos agresyvi politika kaimynių atžvilgiu, mes ir tą puikiai suprantame. Taip, kad kažkokių kitokių pokyčių nebuvo. Visi tie įvykiai buvo įprasti, prie jų mes savotiškai įpratome“, – sakė L. Bielinis.

Saulius Skvernelis

VDU profesorius, politologas taip pat sutiko, jog esminiai pokyčiai fiksuojami šios savaitės įvykiuose.

Socdemų ir V. Blinkevičiūtės reitingų augimo sustojimas gali būti aiškinamas tuo, kad ši jėga yra „tylinti“.

„Ji pasinaudoja kitų, šalia esančių partijų konfliktais. Iš to laimi savo reitingą. Bet jeigu jie patys neaktyvuos savęs, neeksponuos savo problemų, interesų, su laiku jie labai greitai bus užmiršti, nustumti į pakraščius. Tai šios dienos reitingas rodo, jog tiek LSDP, tiek ir V. Blinkevičiūtė suvokia ir turi pamatyti, kad neveikla jiems nepadės laimėti“, – Delfi sakė L. Bielinis.

Naują partiją besiruošiančiam įkurti S. Skvernelio jo paties premjerinio reitingo mažėjimas džiuginti neturėtų.

„Tai nekokia žinia. Bet suvokime, kad S. Skvernelis savotiškai nutilo. Išėjęs iš partijos jis tapo mažiau aktyvus. Natūralu, dabar jis suinteresuotas ne tiek viešinti save ir savo pozicijas, bet kiek organizuoti tą partijos steigiamąjį suvažiavimą, struktūrą. Tai yra problemos, kurios dabar jį labiau jaudina ir greičiausiai jis dėl to užmiršo viešąjį lauką. Ir viešasis laukas jam atsako reitingų kritimų“, – tikino politologas L. Bielinis.

Liberalai – „tarp kūjo ir priekalo“

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, jog reitinguose pastaraisiais mėnesiais galima stebėti nuosaikų Liberalų sąjūdžio simpatikų rato mažėjimą.

„Ir tai kaip tik sutampa su naujos S. Skvernelio partijos steigimusi. Labai gali būti, kad savo rinkėjų ratą naujoji partija susikurs ne tik „atsivesdama“ dalį Valstiečių–žaliųjų rinkėjų (tas jau atsispindi reitingų lentelėse), bet ir „atsikąs“ dešinesnės pakraipos elektorato.

Kitaip tariant, S. Skvernelio partijos steigimasis potenciali grėsmė ne tik valstiečiams ir socdemams, bet ir Liberalų sąjūdžiui, ypač jei „Vardan Lietuvos“ užims iš esmės centristines pozicijas, Seime palaikys progresyvesnes iniciatyvas ir prie komandos prisijungs dabartinis eurokomisaras“, – savo įžvalgomis su Delfi dalijosi I. Zokas.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas

Jo teigimu, Liberalų sąjūdis šiuo metu pakliūna „tarp kūjo ir priekalo“.

„Iš vienos pusės Laisvės partija su labai išgrynintomis liberaliomis vertybėmis, iš kitos – naujoji S. Skvernelio partija, nuosaikesnė, pakankamai progresyvi ir „dalykiška“, be to, turinti didesnį ratą žinomų ir matomų politikų. Kita vertus, Liberalų sąjūdis ne kartą yra įrodęs savo gyvybingumą, tad tolesnę šių jėgų santykio dinamiką bus išties įdomu stebėti“, – teigė „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.

VDU politologas L. Bielinis teigė, jog požiūris į Liberalų sąjūdį, kaip ir į kitas politines partijas, formuojasi priklausomai nuo to, kaip aktyviai ji veikia viešajame lauke.

„Tai šiuo aspektu liberalai yra nesakyčiau, kad apsnūdusi politinė jėga, bet nėra tokia aktyvi, kokios reikėtų, kad ji taptų žinoma ir pageidaujama politikoje“, – Delfi teigė politologas L. Bielinis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų lapkričio 11 –28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.