R. Kėvalas apie vaikų skiepijimą kalbėjo antradienį laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.
„Vaikų nuo 0 iki 11 metų sergamumas sudaro apie 70 proc. Kitaip sakant, yra nemaža tikimybė, kad didžioji dalis šių vaikų yra įgiję natūralų imunitetą“, – komentavo medikas.
Pediatrai, pasak R. Kėvalo, dar diskutuoja apie vakcinaciją tokio amžiaus vaikams.
„Jie pakliūva ir intensyvios terapijos skyrių. Mes anksčiau kalbėjome, kad kovidas yra vien suaugusiųjų liga ir vaikams pasireiškia per karantino poveikį, nuotolinį mokymąsi, per socialinį ribojimą, tai delta banga parodė, kad apie 20-30 proc. nuo visų diagnozuotų serga vaikai. Kaip minėjau, didesnė dalis yra maži vaikai“, – sakė medikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pediatrų draugija posėdžiaus penktadienį, gruodžio 10 dieną, ir diskutuos šiuo klausimu.
„Dėl visų stebuklingų vaistų negaliu atsakyti, nes aš neturiu jokių mokslinių įrodymų, ką ten reikia pripurkšti į nosį, kad nepatektų jokie virusai“, – taip pat komentavo R. Kėvalas.
Jis teigė, kad dar neseniai Kauno klinikose su COVID-19 diagnoze Intensyvios terapijos skyriuje gulėjo keli vaikai.
„Skyriuje gydosi keletas ligonių su liekamaisiais reiškiniais po COVID-19 sunkios infekcijos“, – sakė medikas.
R. Kėvalas teigė, kad atsakymą sau dėl vaiko skiepijimo jis jau turi.
„Aš vienareikšmiškai skiepyčiau savo dukrą“, – patikino Kaunų klinikų Vaikų klinikos vadovas.
Jis teigė, kad sprendžiant vaikų sveikatos klausimus, turėtų dalyvauti ir pediatrai. Tai buvo perduota ir prezidento suburtos ekspertų grupės posėdžio metu.
„Mes sutarėme ruošti tam tikrus informacinius paketus tėvams, vaikams, mokytojams, gydytojams, kad būtų atsakyta į dažniausiai kylančius klausimus, o jie šalyse yra labai panašūs“, – sakė R. Kėvalas.
Jo teigimu, kai informacija yra pateikiama sudėtingai arba yra jos vakuumas, atsiranda patogi erdvė melagienoms.
Gydytojas pasakojo, kad tėvams daugiausia klausimų kyla dėl vakcinų rizikos ir naudos efekto.
„Turbūt daugelis tėvų žino apie tą retą komplikaciją – širdies raumens uždegimą, vadinamą miokarditą. Aš dar kartą persižiūrėjau paskutinius duomenis, tai jia yra tokie: natūraliai persirgus yra 30 kartų didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti miokarditas nei po skiepo.
Antras faktas: miokarditas po skiepo yra gerybinės eigos, paprastai nereikalaujantis jokio medikamentinio gydymo ir praeinantis savaime. Deja, miokarditas dėl COVID-19 yra visiškai skirtingos eigos, žymiai sunkesnis ir reikalaujantis aktyvaus gydymo“, – akcentavo R. Kėvalas.
Jis paaiškino, kad vaikai būtų skiepijami pagal tą pačią vakcinacijos schemą, tik vakcinos tūris sudarytų 30 proc. suaugusiojo dozės.
Šalies mokslininkai, kaip sakė R. Kėvalas, rekomenduoja vaikus skiepyti „Pfizer“ vakcina.
„1222 pacientai Lietuvoje – vaikai gydėsi ligoninės stacionare, iš jų 177 – vaikų Intensyvios terapijos skyriuje. Apie 14 procentų. Tai yra didžiuliai skaičiai. Palyginimui prisiminkime meningokokinę erą, kada buvo iki 2018 metų vakcinacijos pradžios.
Kiekvienais metais meningokoku susirgdavo apie 40-30 pacientų, iš jų – mažesnė pusė vaikų iki 5 metų. Tada tikrai nebuvo didesnių diskusijų, ar reikalinga, ar nereikalinga visuotinė vakcinacija nuo šios ligos. Aš paminėjau 177 atvejus Intensyvios terapijos skyriuje – tai yra didžiuliai skaičiai“, – pridūrė R. Kėvalas.
Visą pokalbį su R. Kėvalu LNK žiūrėkite čia:
