Ketvirtadienį už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 125 Seimo nariai.
„LKB Kronika“ buvo reikšminga neginkluoto pasipriešinimo prieš Sovietų sąjungos okupaciją kovos dalyvė, liudijusi Laisvo žodžio jėgą, įveikusi geležinę uždangą ir gebėjusi perduoti žinią laisvam pasauliui. Pats leidinys savaime neatsirado, jį redagavo, rengė ir platino nepaprastai gražaus kuklumo, tačiau didelės drąsos ir stipraus tikėjimo žmonės. Jiems buvo svarbu nepasiduoti, neprarasti vilties, kovoti, nepaisant grėsmės sau ir savo artimiesiems. Šis Laisvės premijos apdovanojimas – didelė padėka visiems kronikos bendradarbiams“, – anksčiau yra sakiusi Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Praėjusių metų Laisvės premija buvo skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai ir jos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai.
„LKB Kronika“ – tai ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių kunigų susirinkimai. 1972–1989 m. „LKB Kronika“ buvo sovietų nusikaltimų metraštis. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo faktai, juos liudijantys dokumentai. Slapčia pasiekdavusi Vakarus ir susilaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „LKB Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje.
Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų, kurie palietė dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų bendradarbių bei platintojų, „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Iki Atgimimo išėjo 81 „LKB Kronikos“ numeris.
