Už įstatymo priėmimą balsavo 91 Seimo narys, 14 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė.
Žvalgybos kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą.
Pasak šio įstatymo iniciatoriaus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, tai yra instrumentas ne ką nors persekioti, o kontroliuoti, kaip žvalgybos metodai yra taikomi.
„Tai yra svarbus esminis mechanizmas, nes kai stiprini žvalgybos institucijas, turi turėti nepriklausomą instrumentą kontroliuoti tas institucijas. Čia yra normalus vakarietiškas standartas“, − sakė parlamentaras. Anot jo, tokiu būdu bus depolitizuotas procesas.
Tuo tarpu Seimo narys „darbietis“ Mindaugas Puidokas mano, kad šis įstatymas politizuos mūsų žvalgybą, nes du žvalgybos kontrolieriai tarnautų valdantiesiems.
„Čia matau konservatorių sostų karus ir aršaus prezidento puolimo nuoseklų tęsinį. Žvalgybos funkcija nuo seno priklauso Lietuvos prezidentui (....) Šie kontrolieriai būtų išimtinai priklausomi nuo Seimo valdančiosios daugumos, kuri juos parinktų ir išrinktų. Dėl to tai yra tik siekis dar daugiau galių sutelkti į savo rankas, kuris net nemaskuojamas. Kviečiu visus balsuoti prieš, nes valdžių pasidalinimas Lietuvoje yra seniai tiksliai apibrėžtas ir nematau jokio poreikio mažinti prezidento galias“, – tvirtino M. Puidokas.
Seimas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Žvalgybos kontrolierius pradės eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai.
Įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L. Kasčiūno inicijuotame įstatyme apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Taip pat detaliai reglamentuota jo veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai.
Seimo priimtas įstatymas įsigalios 2022 m. sausio 1 d.
