Paluckas: man aišku, kas yra kaltas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas teigė, jog ši situacija yra „vertybinės užsienio politikos bankrotas“.
„Tai yra akivaizdu. Nes jei valstybė priėmė kažkokius sprendimus, kreipėsi į Europą ir pasaulį, kviesdama solidarumui dėl sankcijų Baltarusijai, o tada pati mėgina jų išvengti jų ekonominio poveikio, tai yra mažų mažiausiai nesolidarus, nesąžiningas veikimas. Tikrai netikiu, kad niekas su niekuo to nederino“, – Seime prieš posėdį žurnalistams teigė G. Paluckas.
„Tai yra institucijų neformalus apsitarimas ir derinimas. Tai yra tokio dviveidiško veikimo vaisius“, – savo poziciją dėstė LSDP frakcijos Seime seniūnas.
Paklaustas, ant kurio Vyriausybės nario krenta atsakomybė, G. Paluckas pirštu bedė į du pagrindinius asmenis.
„Tai yra ministro Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės, kaip Vyriausybės atsakingos už bendrą politiką atsakomybė. (…) Man akivaizdu, kas yra kaltas – pagrindinis užsienio politikos vadas ir Vyriausybės vadovė. Visi kiti yra tik grandinės dalys. Ir tai būtų labai nesąžininga tą atsakomybę permesti tiems, kurie savarankiškai ar savavališkai tokių sprendimų tikrai nepriiminėjo“, – ketvirtadienį Seime sakė G. Paluckas.
Seimo pirmininkė: Vyriausybė imasi sprendimų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen pabrėžė, jog Vyriausybė imsis reikiamų priemonių problemą spręsti.
„Lietuvos pozicija sankcijų atžvilgiu neturi kelti niekam klausimų. Ir kaip suprantu, Vyriausybė imasi sprendimų, kurie artimiausiu metu užtikrins, kad dėl to nebūtų jokių abejonių“, – tikino politikė.
„Gal ir pati įmonė nesureagavo laiku. Bet dabar esu linkusi kalbėti apie tai, ką galime padaryti dabar“, – teigė parlamento vadovė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog klausimas dėl dviejų ministrų pasitraukimo nėra keliamas.
„Vyriausybės vykdoma politika pasitikime. Vyriausybė veikia pagal teisės viršenybės principus ir tarptautinius įsipareigojimus. Ar tai visada visus valstybėje gali pradžiuginti ir sakyti, kad štai yra teisingas sprendimas, tai yra vienas klausimas. Bet kad tai yra teisėti sprendimai, yra faktas“, – pabrėžė politikė.
Surplys: Vyriausybė turėtų galvoti apie dviejų ministrų patraukimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys teigė, jog su giliu liūdesiu turi konstatuoti vertybinės politikos bankrotą.
„Man įdomu, kad Vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje, visame pasaulyje, o šiandien bėga paskui Lukašenkos trąšų traukinį. Ir tai kelia labai daug klausimų, nes pirmiausia traktuojame kaip labai didelę nepagarbą Lietuvos strateginiam partneriui – JAV. Antras dalykas, tai yra spjūvis į veidą Baltarusijos žmonėms, kurie kovojo už demokratiją, o mes taip pasirodome“, – tikino G. Surplys.
Politikas teigė, jog šiuo metu klausimu yra daugiau nei atsakymų.
„Ir LVŽS frakcija šiandien išleis pranešimą, tikrai mes neleisime meluoti. Raštu kreipsimės į „Lietuvos geležinkelius“, kad būtų pateikti įrodymai, kad jie tikrai kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į Susisiekimo ministeriją. Ir tikrai politikai žinojo apie šią situaciją, bet ją pudrino“, – tikino LVŽS atstovas G. Surplys.
Politikas taip pat teigė, jog atskirai kreipsis ir į URM ir prašys paaiškinti, ką Vyriausybė 4 mėnesius veikė, kad būtų pasiruošta šiam sankcijų paketui.
„Taigi, situacija yra tragikomiška. Kadangi deklaravome labai vertybinę politiką, o pasirodė, kad esame žmonės, žaidžiantys už nugaros. Ir tikrai tenka atsiprašyti JAV, kad šiandien situacija yra tokia, kad bėgame paskui A. Lukašenkos trąšų traukinį“, – kalbėjo G. Surplys.
Jis teigė, jog Vyriausybė šioje situacijoje turėtų „labai rimtai pasvarstyti apie dviejų ministrų – susisiekimo ir užsienio reikalų ministro atsistatydinimą“.
Užsienio reikalų ministras nežinojo
JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8–osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Minėtosios sankcijos tiesiogiai Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių neliečia, tačiau įprastai Bendrijos bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis dar rugpjūtį sakė, kad dėl bankų elgesio greičiausiai sustos „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą.
Tačiau politikų nuostabą trečiadienį sukėlė informacija, kad dar lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už krovinius gruodį. Susisiekimo ministras pareiškė, kad toks mokėjimas nėra tipinis, o užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tvirtino apie jį apskritai nežinojęs.
Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ Lietuvai gresia dideli ieškiniai
Susisiekimo ministras sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai. Marius Skuodis pripažįsta, kad Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokių sankcijų, kai didelės apimties sutarčių nutraukimas gali turėti reikšmingų pasekmių valstybei.
„Žvelgiant iš teisinės pusės, konsultacijų su partneriais, ir užsienio, deja, situacija yra tokia kokia yra – Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokio tipo sankcijų, ypač tokios apimties sutartims su tokiomis pasekmėmis. Turiu omeny ne praradimus, o galimus ieškinius, jų dydį, ir dėl to šitoje vietoje negalime sau leisti priimti greitų sprendimų, neapgalvotų ir impulsyvių. Bet faktas kad jie (ieškiniai – BNS) bus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
Pasak ministro, teisininkams išnagrinėjus sutartį su „Belaruskalij“ ir joje numatytus įsipareigojimus paaiškėjo, kad atsakomybė už jos nutraukimą ir galimas finansines pasekmes tenka „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.
„Ministras negali įpareigoti „Lietuvos geležinkelių“ padaryti vieną žingsnį – nutraukti sutartį. Galiu pasakyti, bet valdyba geležinkelių už sprendimų pasekmes, finansines pasekmes, galimą žalą, ieškinius – ji prisiima atsakomybę praktiškai asmeniniu turtu“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jis teigė tikintis, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba ketvirtadienį viešai pasisakys ir įvardins „tam tikrus komercinius dalykus“.
„Tikiuosi aiškių atsakymų iš valdybos ir viešumai pateiktos informacijos“, – sakė ministras.
M. Skuodis pranešė, jog valstybė gali imtis žingsnių, kad patirtų kuo mažesnes finansines pasekmes: „Šitoje vietoje yra mano didžiausia atsakomybė“.
„Kalbu ne apie pajamų praradimą, kai trąšos nustoja (važiuoti – BNS). Kalba apie tai, kad mūsų įmonės turi tam tikrus kontraktinius įsipareigojimus ir nesilaikant yra labai didelės pasekmės, ir šitoje vietoje ir pačios įmonės negali daryti tokio žingsnio, kuris galėtų privesti įmonę į tokią situaciją, kuri galbūt grėstų ir bankrotu“, – sakė susisiekimo ministras.
Jis pakartojo lapkričio pabaigoje buvęs informuotas apie avansinį „Belaruskalij“ mokėjimą geležinkeliams už paslaugas po gruodžio 8 dienos, kai įsigaliojo JAV sankcijos.
„Tuomet ėmėmės labai rimto teisinio vertinimo, kokie žingsniai, ką galima padaryti. Deja, gavome tokius atsakymus, kad ir atsidūrėme tokioje situacijoje“, – aiškino M. Skuodis.
