Ką daryti su matematikos rezultatais?

„Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas atsakė, kas, jo manymu, pirmiausia pagelbėtų vaikams, kuriems labai blogai sekasi matematika.

„Kiekviena mokykla turi savo statistiką. Jeigu matome, kad Lietuvoje maždaug trisdešimt aštuoni procentai gimnazistų apskritai nelaiko matematikos egzamino, jie supranta, kad jos nemoka, dar maždaug šešiolika procentų neišlaiko. Matematiką gerai Lietuvoje moka maždaug dešimt procentų vaikų, kai kuriose mokyklose skaičiai yra geresni ir mes stengiamės pranešti ne vien blogas, bet ir geras naujienas, kad tos mokyklos, kurios gerai išmoko, jomis reikia pasidžiaugti.

Mes jų taip pat klausiame, ką jos daro. Jos sako, kad pirmiausia išsikelia tikslą. Jeigu matome, kad neišmokome daugybės vaikų matematikos, tai susipurtome. Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė pamatė, kad nemoka, tai savivaldybė samdė specialistus matematikus, dėstytojus savo vaikams ir nuotoliniu būdu juos mokė. Šiemet jie išlaikė geriau negu pernai. Taip pat reikia stiprinti mokytojus.

Jeigu matosi, kad mokytojas penkerius metus iš eilės numoko penkias klases kasmet, reiškia, kad bėda ir mokytojuje. Kai aiškinama, kad neįmanoma šių laikų vaikų išmokyti matematikos, mes pateikiame 260 mokytojų, kurie iš bet kokių vaikų sugeba išspausti maksimumą ir nebuvo taip, kad jų vaikai neišlaikytų egzamino. Kai yra tikslas, pagalba, visose mokyklose įvyksta tos lūžinės slinktys. Bet kokį dalyką galima išmokyti vaikus“, – sako G. Sarafinas.

Anot jo, šiame naujame paskelbtame reitinge labai teigiamai išryškėjo mažesnių miestų, regionų mokyklos.

„Pirmas dalykas, tėvai suprato, regionų šeimos pradėjo savo vaikams dažniau samdyti korepetitorius, ir ne vien turtingųjų, bet ir vidutinės šeimos samdo savo vaikams korepetitorius iš Vilniaus, nes mato, kad yra pridėtinė vertė. Kiekviena šeima stengiasi dėl savo vaikų, taip pat ir ministerija praėjusiais mokslo metais metė nemažai milijonų samdyti konsultantams, dėstytojams įvairių dalykų, kurie yra stiprūs Lietuvoje, paslaugoms pirkti. Tas konsultacijas žiūrėjo ne vien mokiniai, bet ir mokytojai, nes ir jie nori pasimokėti, ką daro tie kiti gerieji mokytojai. Tose mokyklose, kur buvo pasimokyta, įvyko slinktys. Matosi, kad mažoje regiono mokykloje sugebama gerai išmokyti matematikos, lietuvių kalbos, matematikos“, – sako G. Sarafinas.

Labai trūksta psichologų

Pašnekovas tikino, kad viena svarbiausių problemų, kurios kamuoja net ir prestižines gimnazijas, susijusios su atmestinu mokyklų direktorių ir mokytojų požiūriu į psichologinę pagalbą.

„Lietuvoje turime trečdalį mokyklų, kuriose nėra psichologų – nei vieno tiesiog, yra ir tų prestižinių mokyklų, kurios irgi neturi psichologų arba jos samdo juos tik keletui valandų, nes jos nesureikšmina, mano, kad tose prestižinėse mokyklose jaunuoliai patys savaime turi išspręsti problemas, nes jie tokie šaunūs. Vis tik VU mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad Lietuvoje gerai mokyklose jaučiasi penkiasdešmt devyni procentai mokinių ir tiek pat mokytojų.

Tai reiškia, kad keturiasdešmt vienas jaučiasi blogai. Yra mokyklų direktorių, kuire mano, kad tokias psichologines problemas galima išspręsti per klasės valandėlę. Jie neigia, kad yra patyčios ir pasirenka tokį kelią visai nekreipti į tai dėmesio.

Pavyzdžiui, yra Ozo gimnazija, kurioje mokosi daugiau nei tūkstantis penki šimtai mokinių – nei vieno psichologo ir ten berods yra tik du socialinės pagalbos specialistai. Taigi tai mokyklai tai nerūpi“, – sako pašnekovas.

Dalykinis gimnazijų reitingas rodo, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, po to – Klaipėdos licėjus ir KTU gimnazija, lietuvių kalbos – Utenos rajono Užpalių gimnazija, Vilniaus licėjus ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Geriausiai istorijos išmoko KTU gimnazija, biologijos – Klaipėdos licėjus, IT – Klaipėdos licėjus, chemijos – Klaipėdos licėjus, fizikos – Marijampolės marijonų gimnazija, anglų kalbos – Kauno rajono Vandžiogalos gimnazija, geografijos – Vilniaus licėjus, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje – Kauno kolegija, toliau rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino, Kauno technikos kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus dizaino kolegija.

Sudarant vertinimus remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ šių metų rugsėjo 8 dieną – spalio 4 dieną atlikta apklausa, kuriose darbdaviai vertino kolegijų bei universitetų absolventų pasirengimą, duomenimis. „Reitingai“ nurodo, kad darbdavių nuomonė sudarė pusę taškų, iš viso apklausti 2225 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių.

Papildyta 2021 m. gruodžio 13 d.

Vilniaus Ozo gimnazijos atstovai po „Delfi“ laidos, kurioje naujausiais duomenimis dalijosi žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, patikslino, kad gimnazijoje psichologai dirba. Gimnazija nurodo, kad pastaruoju metu, nuo šių metų rugsėjo 27-osios, gimnazijoje dirba vienas psichologas. Taip pat gimnazija teigia, kad ieško dar vieno psichologo, tačiau neranda kandidatų.

Gimnazijos atstovai nurodo, kad gimnazijoje dirba ir dvi socialinės pedagogės, mokytojus ir mokinius pagal poreikį konsultuoja spec. pedagogai, konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu.