Delfi pateikia visus opozicijos iškeltus klausimus ir sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atsakymus.

1 klausimas

Savo darbą pradėjote pandemijos sąlygomis ir skelbėte apie 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, tuo galimai sukurdamas klaidingą įsivaizdavimą dėl ekspertų įtraukimo ir tinkamo pasirengimo pandemijos valdymui. Tačiau šis planas visuomenei nebuvo pateiktas, jis nebuvo pristatytas ir dalimis, kaip vėliau buvo žadama ministro pasisakymuose (2021 m. sausio mėn.). Įvardintos pandemijos valdymo priemonės viso labo tebuvo pandemijos stebėsenos rodiklių reikšmės (kaip antai užsikrėtimų atveju skaičius 100 tūkst. gyventojų ir pan.), kuriomis, beje, savo darbinėje veikloje, kaip paskirtasis būti Operacijų vadovu ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo valdymo, niekada nesinaudojote nustatydamas ribojimus dėl veiklų ir (arba) asmenų judėjimo ir siekdamas efektyvesnio pandemijos valdymo. Neturint pandemijos suvaldymo strategijos ir veiksmų plano, jos valdymas tapo iš esmės nederinamas ir padrikas, pasidavęs nuolat kylančių grėsmių gaivališkam „gesinimui". Seimui pradėjus kalbėti apie galimą interpeliaciją, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) svetainėje buvo paskelbtas dokumentas, pavadintas COVID-19 valdymo strategija, kuriame surašyti teiginiai prieštarauja Jūsų visiems pasisakymams, metaduomenyse matoma jog jo rengėjas yra Jurgita Sejonienė, o sukūrimo data yra gerokai vėlesnė, nei jūsų kalbos apie turimą planą.

1.1 Kodėl buvo meluojama visuomenei apie pandemijos suvaldymo planą, o dokumentas paskelbtas tik pradėjus kalbėti apie galimą interpeliaciją ir kokia yra dabartine pandemijos suvaldymo strategija?

1.2 2021 m. kovo mėnesį, prisidengdamas tik Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijomis, Jūs asmeniškai priėmėte sprendimą, laikinai 2 dienoms stabdyti, skiepijimą „AstraZeneca" vakcina, kai realiai sprendimo dienos išvakarėse vos kelios valandos po viešai paskelbto Jūsų sprendimo, buvo gautos Europos vaistų agentūros (EVA) galutinės išvados dėl šios vakcinos patikimumo. Kokios tikrosios priežastys lėmė šio sprendimo priėmimą? Kokių priemonių ėmėtės ištaisyti šiai klaidai, kuri buvo pirmas žingsnis sugriovęs pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina, o tai įtakojo pasitikėjimą ir kitomis COVID-19 vakcinomis? Kokių priemonių ėmėtės ištaisyti šiai klaidai, kuri buvo pirmas žingsnis sugriovęs pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina, o tai įtakojo pasitikėjimą ir kitomis COVID-19 vakcinomis?

1.3 Jūsų manymu, kaip komunikacijos ekspertų chaotiška pavadinta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) komunikacija paveikė visuomenės pasitikėjimą vakcinomis? Kodėl Jums pradėjus vadovauti SAM skubiai nebuvo pradėtas vakcinacijos viešinimo kampanijos pirkimas arba galvojama kaip persvarstyti prieš tai buvusios SAM viešinimo kampanijos planą, nors buvo žinoma, kad vakcinos yra užsakytos ir bet kada gali būti pradėtas jų tiekimas Lietuvai? Kaip žinoma, pirmosios vakcinos nuo COVID-19 Lietuvą pasiekė 2020 m. gruodžio 26 d., o medicinos personalas pradėtas skiepyti 2020 m. gruodžio 27 d.

1.4 Kodėl pasirinkote iš esmės prievartinę vakcinacijos strategiją, neatsižvelgdami i psichologinę visuomenės būklę, augantį susipriešinimą ir tarptautinių organizacijų įspėjimus bei mokslines publikacijas, kad prievarta gali paskatinti didesnį nepasitikėjimą vakcinoms ar net priešinimąsi vakcinacijai? Ar sprendimai buvo derinami su ekspertais ir medikais?

1.5 SAM svetainėje skelbiamoje COVID-19 valdymo strategijoje siūloma „pašalinti trūkumus dėl pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo imunoprofilaktikos nuo COVID-19 kontekste" tačiau viešuose komentaruose Jūs teigiate, kad kalbėjimas apie tokios žalos atlyginimą yra „neurolingvistinis programavimas". Kokia tikroji jūsų nuomonė dėl žalos atlyginimo?

1 atsakymas

COVID-19 valdymo strategija ir priemonės Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje paskelbti 2021 m. sausio mėnesį. Apie tai ne kartą buvo kalbėta žiniasklaidos priemonėse. Jei minimą dokumentą pasirodė pernelyg sudėtinga surasti SAM interneto svetainėje, visiems įprastas paieškos įrankis „Google“ pirmuosiuose paieškos rezultatuose suteikia nuorodą į SAM polapį, skirtą COVID-19 strategijai ir priemonėms. Tai, kad šis planas (strategija) skelbtas ministerijos tinklalapyje dar 2021 m. sausio mėnesį, galėjo asmeniškai įsitikinti ir opozicijos atstovai, kai 2021 m. pradžioje, kviečiant į opozicinę Darbo partijos frakciją, su ja buvo supažindinti.

Dar daugiau, vadovaudamasi šios strategijos atskiromis dalimis, Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba prie Vyriausybės (NEPT) teikdavo ir teikia rekomendacijas Vyriausybei, kuri priima atitinkamus sprendimus ir kartu su ministerijomis ar kitomis įstaigomis užtikrina jų įgyvendinimą (NEPT pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo pasitarimų protokolai taip pat skelbiami viešai).

Taigi, pandemijos valdymas užtikrinamas įgyvendinant Vyriausybės nutarimus ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus bei kitus reikalingus atitinkamų sričių ministrų įsakymus. Visi sprendimai priimami atsižvelgus į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kitų šalių patirtį, ekspertų siūlymus ir turimus nacionalinius duomenis.

Paminėtina, kad pandemijos valdymui buvo parengtas net ne vienas strateginis dokumentas su aiškiomis gairėmis, kriterijais ir siūlomomis priemonėmis (pvz., COVID-19 valdymo priemonių gairės, karantino atlaisvinimo planas), tačiau situacija keičiasi labai greitai ir sprendimus priimti reikia operatyviai, labai dažnai iš anksto numatytos priemonės turi būti koreguojamos, tikslinamos ir adaptuojamos. Rengiant planus atsižvelgiama į turimus epidemiologinius duomenis bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Pavyzdžiui, lapkričio 26 d. paskelbta apie Omikron atmainą, apie kurią informaciją Pasaulio sveikatos organizacija žada pateikti kelių savaičių bėgyje. Gavus informaciją, atitinkamai bus reaguojama priimant neatidėliotinus sprendimus.

Pažymėtina, kad ši Vyriausybė, esant galimybei, sprendimus priima palikdama laiko verslui ir visuomenei susipažinti ir pasiruošti prieš jiems įsigaliojant (pvz., reikalavimai dėl Galimybių paso privalomumo, privalomas profilaktinis testavimas, Galimybių paso galiojimas ir kt.).

Paminėtina ir tai, kad 2020 m gegužės mėnesį ankstesnė Vyriausybė buvo pritarusi COVID19 valdymo strategijai, tačiau vėliau, pasikeitus situacijai, joje numatytų kriterijų ir priemonių taip pat negalėjo taikyti ir netaikė. COVID-19 pandemijos valdymo planas (vėlesnis pavadinimas – COVID-19 valdymo strategija) buvo pradėta rengti 2020 m. lapkritį, dar iki 18-osios Vyriausybės paskyrimo. Strategija kūrė ne vien ministras, bet visa kompetentingų žmonių komanda, tarp jų buvo ir jūsų minima Seimo narė (todėl skirtinguose strategijos kūrimo etapuose dokumento metaduomenyse galėjo atsirasti su šiuo dokumentu dirbusių asmenų pavardės).

COVID-19 valdymo strategija buvo rengta vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kitų tarptautinių institucijų ir organizacijų sprendimais ir rekomendacijomis, įvertinus esamą Lietuvos Respublikos epidemiologinę, sveikatos sistemos, viešojo ir vidaus administravimo, informacinės sklaidos ir kitų sričių faktinę situaciją, taip pat teisinį reguliavimą bei jo praktinį taikymą, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotos sveikatos ekspertų tarybos pateiktus siūlymus, taip pat specialistų ir įrodymais pagrįstos medicinos grupės ekspertų siūlymus bei rekomendacijas. Šioje strategijoje nustatėme tiek pagrindines reikšmes, kurias stebime, tiek ir veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti, prie dokumentų taisymo ir kūrimo prisidėjo visi.

Nuolat kintant epidemiologinei situacijai, atitinkamai turi būti koreguojamos pandemijos valdymo priemonės – jos gali būti griežtinamos arba švelninamos.

Kovos prieš pandemiją strategija ir jos įgyvendinimo principai yra:

• ATSPARUMAS: užtikrintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir valdomas išėjimas iš karantino (išėjimas iš karantino – jau įgyvendinta);

• ATSIGAVIMAS: pandemijos stabilizacija ir šalies gyventojų vakcinacija;

• ATEITIS: efektyvus ateities epidemijų bei pandemijų valdymas, civilinės saugos ir sveikatos sistemos pokyčiai, inovacijos.

Kiekvieną kartą teikiant siūlymus Vyriausybei dėl karantino nutarimo keitimo buvo vertinamos pagrindinės stebimų rodiklių reikšmės ir būtent tai padėjo užtikrinti visų bendrą supratimą, ką turime padaryti, kad pasiektumėme išėjimo iš karantino būklę. Turime padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, kurie skiepijasi, dėvi kaukes, laikosi saugaus atstumo, dezinfekuoja rankas, pernai metais Kalėdas sutiko nelankydami savo artimųjų - kiekvienas jų prisidėjo prie to, kad iš pirmos vietos pasaulyje (pagal naujų atvejų skaičių), kuri buvo paveldėta iš praėjusios Vyriausybės, Lietuva pasiekė tai, ką turime dabar - galimybę ir toliau bendrauti, veikti, susitikti, neužsidaryti

Pirmas ir svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimus – žmonių gyvybių ir sveikatos saugojimas.

„Vaxzevria“ vakcinos vartojimą laikinai sustabdė 18 valstybių: Ispanija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Švedija, Latvija, Danija, Norvegija, Olandija, Liuksemburgas, Kipras, Portugalija, Slovėnija, Airija, Bulgarija, Rumunija, Islandija, Estija. Tokie sprendimai buvo priimti laikotarpiui iki atitinkamo Europos vaistų agentūros (EVA) įvertinimo. Institucijos, atsakingos už nacionalines vakcinų kampanijas ES šalyse, ėmėsi atsargumo priemonių ir laikinai sustabdė vakcinaciją būtent šia vakcina, kai jų šalyse buvo nustatyti tromboembolijos reiškiniai po vakcinacijos.

2021 m. kovo 7 d. iš Austrijos kompetentingos institucijos buvo gauta informacija, kad sustabdytas gamintojo „AstraZeneca“ vakcinos „Vaxzevria” (anksčiau COVID-19 vakcina „AstraZeneca“) vienos serijos naudojimas ir atliekamas tyrimas, tiriant 2 nepageidaujamas reakcijas, kurios nebuvo įvardintos kaip vakcinos šalutinis poveikis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje – mirtis nuo daugybinės trombozės ir hospitalizacija nuo plaučių embolijos.

EVA ėmė vertinti šias sunkias nepageidaujamas reakcijas į vakciną – kraujo krešulių susidarymo atvejus žmonėms, kurie buvo paskiepyti. 2021 m. kovo 18 d. EVA Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto posėdyje buvo planuojama pateikti signalo dėl tromboembolinių reiškinių atvejų įvertinimą.

Sveikatos apsaugo ministerija 2021 m. kovo 16 d. gavo kompetentingos Lietuvos institucijos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, kurios pagrindinė pareiga – saugoti žmonių sveikatą, vertinant žmonėms skirtų vaistinių preparatų kokybę, saugumą ir veiksmingumą – informaciją, kad Tarnyba per pastarąsias kelias dienas užregistravo 3 pranešimus apie sunkias įtariamas netikėtas nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais, pasireiškusias Lietuvoje po vakcinacijos „Vaxzevria“ vakcina. Tarnyba, kaip ir kitos Europos valstybės, atsargumo tikslu rekomendavo sustabdyti vakcinavimą „Vaxzevria“ vakcina, kol EVA pateiks galutines išvadas dėl vakcinos saugumo.

Įvertinus tai, kad ir Lietuvoje jau buvo nustatyti tromboembolijos atvejai, bei gavus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, laikinai (2021 m. kovo 17 d. – 2021 m. kovo 18 d.) buvo sustabdytas gyventojų skiepijimas „Vaxzevria“ vakcina iki tol, kol bus gautos galutinės EVA išvados dėl vakcinos saugumo. Sveikatos apsaugos ministerija 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. 10-1731 kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas su prašymu nuo 2021 m. kovo 17 d. laikinai sustabdyti gyventojų skiepijimą šia vakcina.

EVA Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas 2021 m. kovo 18 d. pateikė informaciją, teigiančią, kad vakcina yra saugi, efektyvi ir veiksmingai apsaugo nuo COVID-19 4 infekcijos bei jos nauda, kovojant su COVID-19 ligos plitimu, ir toliau nusveria galimų šalutinių poveikių riziką.

Komitetas patvirtino, kad:

1. vakcina nėra susijusi su padidėjusia kraujo krešulių (tromboembolinių reiškinių) rizika;

2. nėra įrodymų, kad tromboembolijos atvejai būtų susiję su tam tikromis vakcinos serijomis ar tam tikromis vakcinos gamybos vietomis;

3. vakcina gali būti susijusi su itin retais kraujo krešėjimo sutrikimų atvejais, tokiais kaip trombocitopenija, t. y., per mažu trombocitų (kraujo elementų, kurie padeda kraujui krešėti) kiekiu, tarp jų ir itin retais smegenų veninių sinusų trombozės atvejais.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. (1.18MR)2R-375 informavo, kad, atsižvelgdama į EVA Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto išvadas bei tai, kad vakcinos nauda kovojant su COVID-19 ligos (dėl kurios daugeliui hospitalizuotų pacientų kyla kraujo krešėjimo problemų) plitimu ir toliau nusveria galimų šalutinių poveikių riziką, rekomendavo atnaujinti vakcinavimą.

Atsižvelgiant į EVA išvadas ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijas, jau 2021 m. kovo 19 d. buvo atnaujintas skiepijimas „Vaxzevria“ vakcina.

Rūpestis žmonių sveikata ir gyvybėmis nėra klaida. Vakcinacijos procesas Europoje yra nuolatos stebimas, todėl gavus signalų tiek iš kitų Europos valstybių, tiek iš atsakingų institucijų, jie visuomet vertinami ir į juos reaguojama atsakingai. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir išsklaidyti abejones, siekiama patikrinti bet kokią prielaidą, susijusią su vakcinų saugumu.

Pažymėtina, kad sausio viduryje trumpam vakcinacijos procesas jau buvo sustabdytas dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimo, kai buvo gauta informacija apie galimai pažeistą šalčio grandinę transportavimo metu. Gavus oficialų patvirtinimą iš „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje dėl galimo tolimesnio vakcinos naudojimo, vakcinacijos procesas atnaujintas.

Siekiant stiprinti pasitikėjimą kompanijos „AstraZeneca“ vakcina, į skiepijimo vakcina prioritetinių asmenų grupių sąrašą buvo įtraukti ir paskiepyti Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, savivaldybių merai, savivaldybių administracijos direktoriai.

Taip pat buvo publikuojama įvairi ekspertinė informacija apie vakcinos veiksmingumą ir saugumą. Buvo organizuojami ir viešai transliuojami pokalbiai su medikais, siekiant atsakyti į visus kylančius klausimus ir abejones, susijusias su šia vakcina.

Pasitikėjimą vakcina Lietuvoje galimai neigiamai veikė ir bendras fonas, lydėjęs šią vakciną ir kitose Europos valstybėse. Dalis Europos valstybių apribojo vakcinos naudojimą, Europos valstybių gyventojai taip pat nebuvo linkę ja noriai skiepytis, o tai tuo metu didino nepasitikėjimą šia vakcina. Taip pat intensyvėjo negatyvios informacijos ir dezinformacijos sklaida Europos viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Tad Lietuvoje taip pat buvo pastebėtas skeptiškesnis požiūris į tam tikras vakcinas kaip ir kitose Europos valstybėse.

Tačiau net 77 procentai visų Lietuvos gyventojų jau turi imunitetą COVID-19 ligai (vakcinuoti arba persirgę), o rytų Europoje Lietuva yra sėkmingiausiai besiskiepijanti šalis. Tad informacija apie vakcinas ir jų svarbą bei saugumą pasiekė mūsų visuomenę.

Per pastaruosius metus žmonės apie vakcinas ir jų poveikį bei naudą sužinojo gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Tai rodo ne tik tai, kad šiuo metu nuo COVID-19 ligos pasiskiepiję beveik 80 proc. pilnamečių ir savarankiškai gyvenimo sprendimus priimančių Lietuvos piliečių, bet ir gerokai, lyginant su ankstesniais metais, išaugęs susidomėjimas kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, gripo.

Imunoprofilaktikos tendencijos Lietuvoje rodo, kad gyventojai nėra linkę skiepytis ne kalendorinėmis vakcinomis ir neturi susiformavusio požiūrio, kad vakcina yra būtina priemonė kai kurių ligų prevencijai. Populiariausia vakcina Lietuvoje yra gripo vakcina, kuria pasiskiepija kasmet tik iki 20 proc. gyventojų. Tad siekdami visuotinės imunizacijos nuo COVID-19 ligos, turime tuo pačiu metu keisti ilgalaikes gyventojų nuostatas apie vakcinaciją ir jos būtinybę.

Deja, speciali Sveikatos apsaugos ministerijos viešinimo kampanija, skirtos vakcinacijai, 2020 m. gruodžio mėnesį nebuvo parengta. Ministerijos darbuotojai turėjo parengę galimų pirmųjų žingsnių planą, tačiau jis buvo sukurtas tuomet, kai dar nebuvo žinoma, kiek vakcinų bus gauta, kaip bus skiepijama visuomenė, su kokiomis nuostatomis visuomenė sutiks COVID-19 vakcinas. Taip pat nebuvo pradėtos ir viešinimo kampanijos viešojo pirkimo procedūros. Todėl naujoji Vyriausybė ir naujasis sveikatos apsaugos ministras negalėjo pradėti vykdyti dar nesukurtos viešinimo kampanijos.

2020 m. gruodžio 27 d. pradėjus vakcinaciją Lietuvoje buvo pradėta ir informacinė vakcinacijos kampanija. Kadangi dėl riboto gaunamų vakcinų kiekio pirmiausiai buvo skiepijamos prioritetinės grupės – pagrindinė komunikacija buvo nukreipta į tikslines auditorijas.Lygiagrečiai buvo vykdomas ir visuomenės informavimas.

Pirmosios medicinos personalą vakcinuoti pradėjo didžiosios šalies ligoninės. Siekiant parodyti vakcinacijos svarbą, buvo tiesiogiai transliuojami pirmieji skiepijimai, vykdomi pokalbiai su paskiepytaisiais, parodant jų džiaugsmą dėl galimybės apsisaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19 liga ar sunkios ligos eigos. Galimybę visa tai stebėti turėjo visi gyventojai.

Viešinimo kampanijai lėšos iš valstybės rezervo buvo skirtos 2021 m. pavasarį ir tik tuomet, jau žinodami realias finansines galimybes, galėjome pradėti viešuosius pirkimus. Viešųjų pirkimų procedūros yra sudėtingos ir trunka ilgai, ypač atliekant didelės vertės pirkimus, ir yra nepritaikytos ekstremalių situacijų metu greitai reaguoti, įsigyjant reikiamas paslaugas, prekes ar darbus.

Būtent nelanksčios viešųjų pirkimų procedūros yra didelis iššūkis, nes informacija, susijusi su COVID-19 ligos valdymu, lenktyniauja su laiku. Situacija nuolat keičiasi – tiek epidemiologinė, tiek pandemijos valdymo. Juk prieš metus neturėta tiek informacijos apie vakcinų efektyvumą, poveikį, reakcijas, skiepijimo schemas ir algoritmus, niekas nežinojo, kad reikės sustiprinančios dozės, dabar keliamas klausimas ar užteks trečios sustiprinančios dozės. Taip pat anuomet niekas neprognozavo, kad gali būti tiek klastingų viruso atmainų, kokios šių atmainų grėsmės. Iššūkis sukurti „toliaregišką“ viešinimo kampaniją yra praktiškai neįgyvendinamas iššūkis.

Nepaisant visų šių aplinkybių, SAM, naudodamasi savo ištekliais, neatlygintai sutikusiųjų skleisti informacija pagalba ir parama, vėliau Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, nuolat dalinosi ir dalijasi aktualiausiomis mokslo žiniomis ir naujienomis, kvietimu skiepytis visais galimais sklaidos kanalais (televizija, radijas, spauda, socialiniai tinklai, lauko reklamos stendai, ekranai parduotuvėse ir viešajame transporte).

Komunikacijos kampanija dalijama į dvi dalis: nuolatinė ir kryptingoji. Nuolatinė kampanijos dalis yra vykdoma nepertraukiamai, kryptingoji – atsižvelgiant į vakcinacijos proceso etapus pagal vakcinuojamas visuomenės grupes, kurios skiepijimas vykdomas.

Svarbią reikšmę komunikacijos kampanijos turiniui turėjo atlikto visuomenės nuomonės tyrimo dėl vakcinavimo nuo COVID-19 ligos rezultatai. Tyrimas parodė, kad Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 ligos norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo klastingu virusu.

Kaip paaiškėjo 2021 metų pradžioje atlikto tyrimo metu, visuomenėje vyrauja kelios pagrindinės nuostatos dėl vakcinų:

• 60 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, kad vakcina tikėtina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas kelia įvairių nuogąstavimų. 59 proc. mano, kad vakcina yra vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą be ribojimų ir karantinų. Po 44 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiais, jog už vakcinos reklamos stovi tik didelių farmacinių kampanijų verslo interesai ir nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja galima būtų skiepyti žmones.

• 57 proc. respondentų mano, kad vakcinos yra mokslo ir visos žmonijos pažangos rezultatas ir pasisako už vakcinas. Trečdalis (34 proc.) mano, kad kai kurios laiko patikrintos vakcinos yra reikalingos, tačiau pasisako prieš gripo ir kitas „progines“ vakcinas. 9 proc. – pasisako prieš vakcinas iš principo, nes jos gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

• Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog 62 proc. apklaustųjų teigia, kad didžiausią įtaką jų asmeninėms nuostatoms dėl skiepų nuo COVID-19 ligos turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų – ekspertų komentarai. Antroje vietoje – viešumoje pasisakančių gydytojų – praktikų komentarai (47 proc.). Trečioje – asmeninės žinios, gilinimasis į šį klausimą (33 proc.).

Atsižvelgiant į visuomenės nuomonės dėl vakcinavimo nuo COVID-19 ligos tyrimo rezultatus, ekspertų bei psichologų rekomendacijas, buvo parengta vakcinavimo informacinės komunikacijos strategija, kuri iki šiol pildoma naujomis priemonėmis, atsižvelgiant į naujas aplinkybes bei atliepiant visuomenės lūkesčius.

Vakcinacijos informacinės kampanijos uždaviniai:

• informuoti visuomenę apie vakcinas: saugumą ir veiksmingumą;
• informuoti visuomenę apie vakcinos kūrimą, patvirtinimo procedūras, stebėjimą ir platinimo procesą;
• skleisti žinią apie asmeninę ir kolektyvinę vakcinacijos nuo COVID-19 ligos naudą;
• užtikrinti, kad visuomenę pasiektų atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus dėl vakcinacijos;
• stebėti informacijos kanalus dėl klaidinančios informacijos sklaidos ir imtis faktais paremtos ir patikimos informacijos sklaidos.

Pagrindinės vakcinacijos kampanijos žinutės:

• patikimos, faktais ir mokslu grįstos informacijos apie vakcinas sklaida;
• vakcinacijos procesas Lietuvoje (valstybė užtikrina nemokamą vakciną kiekvienam visuomenės nariui; kaip/ kada/ kur/ ką gaus kiekvienas norintysis);
• vakcinacijos nauda asmeniui, visuomenei.

Jau įgyvendinti projektai „Petys už laisvę“, vardų kampanija, informacinė sklaida per Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondą.

Dar daugiau, Lietuva yra kone daugiausiai realaus laiko duomenų atvėrusi valstybė. Visuomenė kasdien gali sekti vakcinacijos, sergamumo, testavimo, protrūkių ir kt. rodiklių pokyčius, o mokslininkai gali laisvai prieiti prie atvirų duomenų ir juos analizuoti įvairiais pjūviais.

Bendradarbiaujant su Statistikos departamentu visuomenei atveriama vis daugiau, tikslesnės, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais grįstos statistikos. Kiekviena statistika turi savo metodologiją ir jos taikymo pagrindimą. Svarbu tai, kad kiekviena informacinė sistema turi savo duomenų šaltinius, integracijas bei interpretavimo logiką. Valstybė jau pasirinko vadovautis pirminiu šaltiniu – e-sveikata. Vyriausybė patikėjo analitinį darbą atlikti Statistikos departamentui. Duomenų analitikai aiškiai pagrindė naudojamus duomenų rinkinius kiekvienam rodikliui skaičiuoti. Papildomai visuomenė gali susipažinti ir su metaduomenimis, kurie paaiškina, kaip kiekvienas duomuo yra surinktas ir ką jis reiškia.

Šiandieninei valdžiai vakcinacijos temos viešinimas buvo, yra ir bus neatsiejama COVID-19 ligos valdymo komunikacijos dalis. Šiandien turime orientuotis į pažeidžiamiausias ir vis dar pilnai neimunizuotas visuomenės grupes, pavyzdžiui, senjorus. Šiandien jau esame paskiepiję apie 74 proc. senjorų, tačiau ir toliau turime dėti visas pastangas kiek įmanoma daugiau jų paskiepyti. Jiems nereikia 30 sekundžių televizijos ar radijo klipo. Jiems reikia 30 minučių asmeninio pokalbio. Kiekvienam asmeniškai skambina gydytojai ir savanoriai, tokių pokalbių metu atsakoma į visus senjorų klausimus, sklaidomos turimos abejonės ir nerimas. Į šiuos pokalbius įdedama daug nuoširdumo ir skiriama nemažai laiko. Šis darbas yra nematomas, tačiau sunkus ir atsakingas.

Kaip žinoma, pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos Lietuvą pasiekė 2020 m. gruodžio 26 d. ir tai buvo „Comirnaty“ vakcinos. Šios vakcinos, laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukos reikalavimų, yra pristatomos užšaldytos iki –80 laipsnių. Vakcinos turi būti paruoštos įskiepijimui, t. y., atšildomos iki reikiamos temperatūros ir skiedžiamos. Atlikus visus vakcinos paruošimo darbus, medicinos personalas pradėtas skiepyti 2020 m. gruodžio 27 d. ankstyvą rytą.

Visos pandemijos valdymo priemonės yra skirtos trims prioritetams, su kuriais sutinka visi: apsaugoti gyvybes ir sveikatą, išsaugoti veikiančią sveikatos apsaugos sistemą, nestabdyti valstybės ir visuomenės gyvenimo.

Būtina pažymėti, kad vakcinacija Lietuvoje neprivaloma – vakcinuotis ar ne yra asmeninis kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Vis dėlto valstybė skatina žmones vakcinuotis, nes šiandien tai yra efektyviausia priemonė, galinti padėti apsisaugoti nuo COVID-19 ligos kiekvienam asmeniškai ir visai visuomenei. Galime didžiuotis, kad mūsų valstybė užtikrina kiekvienam šalies gyventojui nemokamą ir geriausią galimą apsaugą nuo COVID-19 ligos – galimybę pasiskiepyti. Deja, ne visos pasaulio šalys turi tokią galimybę, todėl Lietuva yra viena tų, kuri donuoja vakcinas šalims, kurioms jų trūksta.

Taip pat svarbu paminėti, kad vakcinacijos strategija buvo ir yra derinama su nuolatine tikslinga komunikacija, įvertinus bendras gyventojų požiūrio į vakcinas tendencijas. Atkreipiame dėmesį, kad SAM vykdomos komunikacijos tikslas nėra skatinti priešpriešos, o priešingai – šviesti ir kviesti diskusijai, atsakyti į žmonėms kylančius klausimus, ugdyti atsparumą dezinformacijai per kritinį mąstymą, didinti pasitikėjimą vakcinomis. Tai buvo daroma nuo pat pradžių, pradedant kampanija „Petys už laisvę“, kurios plačiai viešinami vaizdo bei garso klipai buvo parengti, įvertinus visuomenės nuomonę apie autoritetą turinčius asmenis ir aspektus, kurie skatina rinktis vakcinaciją.

Kaip žinoma, komunikaciniai veiksmai buvo ir yra vykdomi ne tik SAM ir Vyriausybės turimose platformose, bet ir skirtingose žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose tiek informuojant visuomenę svarbiausiais pandemijos klausimais, tiek gyvai pasitelkiant komentarams, klausimų-atsakymų sesijoms medikus, ekspertus, inicijuojant temas laidose ir publikacijose per Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą ir kt. Džiugina tai, kad laisva valia savo iniciatyva svarbią žinią skleidė ir tebesidalina visuomenėje žinomi žmonės, medikai ir ekspertai. Manytina, kad visi minėti veiksmai tiesiogiai prisideda prie visuomenėje besikeičiančio požiūrio į vakcinos kaip prevencinės priemonės svarbą – tai rodo išaugęs susidomėjimas ir kitomis, ne nuo COVID-19 ligos, vakcinomis. SAM ir Vyriausybė nuolat bendradarbiauja su ekspertais dėl tolesnės su vakcinacija susijusių veiksmų sekos, tai tampa pagrindu plėsti ir komunikaciją naujai atsiradusiomis temomis ar esamomis tendencijomis.

Vis dėlto, skiepijimo nuo COVID-19 ligos tempas ir paskiepytų asmenų skaičius šiuo metu vis dar nėra pakankamas, kad būtų užkirstas kelias koronaviruso infekcijos plitimui. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai plinta pavojingoms viruso atmainoms, COVID-19 ligos epidemiologinė situacija yra ypač nepalanki, todėl būtina ir toliau intensyvinti vakcinavimo tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą.

Vertinant visuomenės psichologinę būseną reikia pripažinti, kad didžiajai visuomenės dalies pablogėjusi savijauta yra susijusi ne su vakcinacijos procesu, o su karantinu, ekstremalia situacija šalyje ir galiojusiais ribojimais, kurie ilgai tęsėsi ir buvo neišvengiami, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame COVID-19 ligos pandemijos valdymo etape privalomo testavimo ir Galimybių paso naudojimas padeda netaikyti griežto karantino ir tai iš dalies prisideda prie įtampos visuomenėje mažinimo. Reikia pažymėti, kad tokie sprendimai ir jų taikymas nėra diskutuojami ir derinami tik šalies viduje, tai tarptautiniu mastu inicijuojami ir vykdomi veiksmai, siekiant išvengti pakartotinių radikalių ribojimų, kurie turi įtakos ne tik visuomenės psichikos sveikatos blogėjimui, bet gali turėti įtakos ir smurto apraiškų, nedarbo didėjimui, kitiems socialiniams ar ekonominiams veiksniams atsirasti ar plisti.

Galiausiai būtina pabrėžti, kad globaliu mastu itin daug kalbama apie neigiamą pandemijos poveikį jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, medikų, socialinių darbuotojų, mokytojų psichikos sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje bei pokovidinį sindromą. Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei medikai pabrėžia, kad koronavirusas ne tik biologiškai pažeidžia smegenis, pakenkia plaučiams, bet ir palieka neurologinių pasekmių, iššaukia psichikos ir elgesio sutrikimų atsiradimą. Reaguojant į tai Sveikatos apsaugos ministerija 2021 m. gegužės 14 d. atnaujino ir pratęsė COVID-19 ligos ilgalaikių neigiamų pasekmių asmens ir visuomenės sveikatai veiksmų planą. Plano rengimas ir peržiūra pagrįsti ilgai besitęsiančia COVID-19 pandemija, jos tiesioginiu (dideliu asmenų ar jų artimųjų sirgimo COVID-19 liga sergamumo, mirštamumo mastu) ir netiesioginiu (ilgu socialinių kontaktų, judėjimo apribojimų laikotarpiu, būtinybe izoliuotis, dirbti ar mokytis nuotoliniu būdu ir pan.) poveikiu, didėjančia neigiamų socialinių ir ekonominių veiksnių (darbo praradimo, santuokos nutraukimo, pajamų sumažėjimo ir pan.) raiška bei įtaka psichikos sveikatai.

Valstybės vykdomų priemonių turinys ir mastas gerokai išplėstas, bendras finansavimas šioms priemonėms 2020–2022 m. ženkliai padidintas ir sudaro daugiau nei 16 mln. eurų. Įvertinus tarptautinį kontekstą, 2021 m. Valstybės kontrolės atlikto nepriklausomo vertinimo išvadoje akcentuojama, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, priėmusių konkretų tarpsektorinį planą neigiamam COVID-19 ligos poveikiui psichikos sveikatai valdyti ir tarptautinių organizacijų vertinimu tai yra itin svarbi valstybės pandemijos valdymo sudedamoji dalis visuomenės psichologinei būklei gerinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įvertino būtinybę sukurti teisines prielaidas atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, skirtas vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas (toliau – pandeminės vakcinos). Šiuo metu vertinamos galimos pandeminių vakcinų sukeltos žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka, kurios artimiausiu metu bus pateiktos svarstymui Vyriausybėje.

Tokio žalos atlyginimo mechanizmo įteisinimas, tikėtina, padidintų pasitikėjimą pandeminėmis vakcinomis ir potencialiai paskatintų drąsiau skiepytis tą nedidelę gyventojų grupę, kuri vis dar delsia tai daryti dėl šalutinių poveikių baimės.

Pasaulis su koronaviruso pandemija gyvena jau beveik dvejus metus. Lietuva, deja, ne išimtis. Ką per tą laiką visi vienareikšmiškai suprato, tai kad virusas yra ne tik itin klastingas, tačiau ir nuolat kintantis, verčiantis visus operatyviai keisti esamas ar pritaikyti naujas kovos priemones. Šiandien visas pasaulis dėlioja Omikron atmainos valdymo gaires, o pernai metais, tuo pačiu metu, apie viruso atmainas, kurios šiuo metu itin apsunkina epidemiologinę situaciją, dar nebuvo išsamiai žinoma.

2 klausimas

Kodėl Vyriausybei pradėjus darbą buvo leista nukelti infekcinių ligų klasterio kūrimą į paskutinius šios Vyriausybės darbo metus, kai tuo tarpu infekcinių ligų klasteris būtų leidęs sustiprinti Lietuvos atsaką į pandemiją ir geriau pasirengti ateities infekcinių ligų keliamiems iššūkiams?

2.1 Pasigirdus kritikai buvo pareikšta, kad infekcinių ligų klasterio projekto įgyvendinimas ankstinamas. Koks yra galutinis šio projekto įgyvendinimo terminas?

2 atsakymas

Lietuvoje bus naujai pastatyti ir įrengti penki infekcinių ligų klasterio kompetencijos centrai, dar septynių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) infrastruktūra bus modernizuota ir pritaikyta darbui ekstremalių situacijų ir krizių metu.

Investicijos ASPĮ infrastruktūros modernizavimui, pritaikant darbui ekstremalių situacijų ir krizių metu, įskaitant infekcinių ligų klasterio sukūrimą yra suplanuotos „Naujos kartos Lietuva“ plane, kuriam Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba pritarė 2021 m. liepos 29 d. vykusiame posėdyje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lyginant su ankstesnės Vyriausybės planais infekcinių ligų valdymą stiprinti tik dvejose ligoninėse: VU ligoninėje Santaros klinikose ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose, XVIII-oji Vyriausybė siekia problemas spręsti sistemiškai ir kompleksiškai, todėl numatyta sustiprinti infekcinių ligų valdymą visuose 5-iuose šalies regionuose. Papildomai bus siekiama stiprinti pagrindinių šalies ligoninių skubiosios medicinos pagalbos bei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, kad, esant krizinei situacijai, šios įstaigos būtų pajėgios efektyviai teikti skubios medicinos paslaugas dideliam skaičiui pacientų.

Iš viso šiam tikslui suplanuota 148 mln. Eur, iš jų 80,2 mln. Eur 5 infekcinių ligų klasterio kompetencijos centrų statybai, 12 mln. Eur – 7 ASPĮ infrastruktūros modernizavimui, pritaikant darbui ekstremalių situacijų ir krizių metu, 55,8 mln. Eur – šių 12 ligoninių aprūpinimui būtiniausia medicinos įrangai. Įgyvendinimo laikotarpis: 2021 II ketv.–2024 m. IV ketv. Šios investicijos rodiklius planuojama pasiekti iki 2024 m. IV ketv.

3 klausimas

Kodėl pandemijos metu didelė dalis įstaigų, reikšmingų teikiant pagalbą žmonėms, yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovu, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis? Be vadovo išlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaujantis anoniminiu skundu atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas, regionines paslaugas koordinuojančios Šiaulių Respublikinės ligoninės vadovas ir t.t. Likusios institucijos yra nuolat audituojamos, net perkant išorės auditus, nors yra atlikti ministerijos auditai

3.1. Ar ministro tikslas yra sukompromituoti vadovus, juos atleisti ir visiškai destabilizuoti įstaigų veiklą pandemijos sąlygomis?

3.2. Kodėl bandoma ieškoti institucijų vadovų, prieš tai aiškiai neapsisprendus apie tai, kokia numatoma šių institucijų ateitis, ar jas planuojama naikinti, sujungti ar kitai reorganizuoti?

3 atsakymas

Sveikatos apsaugos sistemoje nebus toleruojami jokie korupciniai veiksmai, vengimas spręsti su darbuotojų psichologine gerove susijusias problemas, kurios ne tik kuria prastą psichologinį klimatą organizacijoje, bet ir tiesiogiai blogina vykdomos veiklos kokybę ir rezultatus.

Svarbu objektyviai vertinti visų SAM pavaldžių įstaigų vadovų veiklą ir iš to kylančias pasekmes visuomenės, atskirų gyventojų ar kolektyvo sveikatai, nepriklausomai nuo aplinkybių. Tolerancija netinkamam elgesiui, neveikimui ar netgi galimai nusikalstamai veikai dėl pandeminės situacijos negali būti didesnė nei įprastomis sąlygomis. Sukompromitavimas reiškia pažeminimą prieš kitus, tuo tarpu visi iki šiol priimti sprendimai atleistų vadovų atžvilgiu yra išimtinai susiję su nešališkai atliktais tyrimais ar vertinimais, kurie pamatuoti ir pagrįsti faktais – vertinami ne asmenys, o jų veiksmai, elgesys užimamose pareigose. Todėl tiek Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos, tiek Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovai buvo atleisti vadovaujantis ne anoniminiais skundais, o atlikus išsamius, objektyvius tyrimus, kuriuos atliko komisijos, sudarytos iš kompetentingų, nepriklausomų narių.

Atleidimo priežastimis buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu dėl galimai padarytų korupcinio pobūdžio veikų, saugios darbo aplinkos įstaigoje neužtikrinimu (Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo atveju) ar padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, pasireiškę netinkamu vadovo funkcijų vykdymu, neteisėtu, neskaidriu valstybės biudžeto lėšų, skirtų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui karantino metu, panaudojimu, netinkamu žmogiškųjų išteklių valdymu ir pan. (Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo atveju).

SAM pavaldžių įstaigų vadovams keliami aukščiausi skaidrumo, nepriekaištingos reputacijos, padorumo, o taip pat ir kompetencijos reikalavimai. Šios pozicijos buvo, yra ir bus laikomasi, neatsižvelgiant į vadovų politinį priklausomumą, jų įtaką ar ankstesnius nuopelnus.

Vidaus ir išorės auditai yra papildantys vienas kitą komponentai, todėl siekiant objektyvaus ir visapusiško tyrimo išorės audito paslaugų pirkimas yra pagrįstas žingsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijoje sudarytai tyrimo komisijaiatliekant VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą (tyrimas baigtas 2021 m. gegužės mėn.), buvo nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus parengta VšĮ Nacionalinio kraujo centro audito ataskaita yra galimai neišsami, be to, kad atliekamo audito metu nebuvo išreikalauti visi svarbūs Centrui dokumentai, o patikslinančiose pažymose reikšmingai pakeisti duomenys sukelia abejonių dėl išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, tyrimo komisijai nebuvo galimybių objektyviai įvertinti tikrosios padėties dėl savalaikio asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo kraujo komponentais. Pasiūlyta paskirti išorinį Centro veiklos auditą.

Objektyvios ir teisingos informacijos turėjimas apie VšĮ Nacionalinio kraujo centro veiklą yra labai svarbus, siekiant spręsti susidariusias problemas. Kadangi atlikto vidaus audito metu nebuvo surinkta visa svarbi informacija apie Centro veiklą, buvome priversti ieškoti atsakymų išorės audito pagalba. Rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta išorinio audito paslaugų pirkimo sutartis. Audito įmonė šiuo metu baigia atlikti audito procedūras, kurių metu turėtų būti surinkta trūkstama informacija apie Centrą ir pateiktos išvados.

Kalbant apie institucijas be vadovų, ne paslaptis, kad kai kurios jų be nuolatinių vadovų veikė net ne vienerius metus dar praėjusios Vyriausybės kadencijos metu ir tai turėjo įtakos įstaigų veiklos veiksmingumui. Kaip pavyzdžius galima paminėti Valstybinį psichikos sveikatos centrą ar Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą – nepriklausomai nuo buvusios vadovybės planų – perorganizuoti ar neperorganizuoti jų veiklą – šios įstaigos buvo be vadovų daugiau nei vienerius ar dvejus metus.

XVIII Vyriausybės vienas iš svarbiausių viešojo sektoriaus prioritetų – įgyvendinti kompleksinę viešojo valdymo reformą, kuria siekiama padidinti galimybes identifikuoti, pritraukti ir išlaikyti aukštas būtinas lyderystės ir vadovavimo kompetencijas turinčius vadovus, stiprinti vadovų kompetencijas ir atsakomybę. Taip siekiama spręsti valstybės tarnybos vadovų trūkumo problemą.

Vadovų paieškai yra inicijuojami ir organizuojami konkursai. Tačiau tik dėl to, kad institucijos be jų veikia ne vienerius metus nesudaro prielaidos pasirinkti netinkamus vadovavimui asmenis. Itin svarbu, kad jie atitiktų pareigybei keliamus reikalavimus, būtų nepriekaištingos reputacijos, motyvuoti.

Numatoma pavaldžių įstaigų tinklo reforma yra procesas, kuris gali trukti ne vieną ir ne du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų įstaigų, kurios užima itin svarbų vaidmenį pandemijos valdyme, vadovų konkursai buvo paskelbti, neslepiant numatytų vykdyti pokyčių. Turėta konkursų patirtis parodė, kad į kai kurių įstaigų vadovus kandidatuojančiųjų kompetencijos nebuvo pakankamos ir pagal visas valstybės nustatytas procedūras kandidatai nepraėjo minimalaus vertinamojo balo. Darytina prielaida, kad kompetentingus kandidatus galimai atbaido itin didelė atsakomybė, kuri jiems tektų pandemijos laikotarpiu, nepatrauklus ir ne visais atvejais konkurencingas atlygis. Įdarbinus motyvuotus, kompetentingus ir atsakingus vadovus šiuo laikotarpiu, būtų siekiama juos išlaikyti sveikatos sistemoje ir jie būtų skatinami toliau tęsti darbus naujai sukurtose institucijose.

4 klausimas

Sprendimus dėl vakcinų įsigijimo ir jų portfelio diversifikavimo priėmė dar praėjusioji Vyriausybė. Tai suteikė Lietuvai iškirtines galimybes užtikrinti savo gyventojų apsaugą. Tačiau šia sukurta galimybe taip ir nebuvo tinkamai pasinaudota, nes nuo pat pradžių nebuvo aiškios vakcinacijos strategijos, buvo neįvertintos vakcinacijos apimtys ir reikalingi mechanizmai, vakcinuojamų asmenų eilės sudarymas ir keitimas buvo chaotiškas (dalis ekspertų siūlymų, dalis politiniai sprendimai), pradžioje pradėtas ne vienas tyrimas dėl neva be eilės gauto skiepo SAM buvo naudojamas kaip „damoklo kardas". Dėl nekompetencijos numatyti reikiamus veiksmus pradžioje strigo ir vakcinų tiekimas, buvo keičiami paslaugų tiekėjai gabenat vakcinas.

4.1 Kodėl dar gegužės mėnesį pastebėjus lėtėjančią vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją nebuvo imtasi papildomų ir savalaikių priemonių, kurios kaip kitose valstybėse būtų leidę pasiekti 100 proc. vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją (šiai grupei specifiška komunikacija, vienkartinės išmokos, nuvykimas skiepyti į namus, galimybė pasiskiepyti kiekvienoje vaistinėje ar pas kiekvieną šeimos gydytoją ir kt.)?

4.2 Kodėl visa vakcinacija buvo palikta savivaldybių atsakomybei, o SAM dalyvavo tik kaip vakcinų tiekimo organizatorius ir vakcinacijos eilės nustatytojas

4.3 Kiek valstybės biudžeto lėšomis įsigytų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų nuo pat vakcinų tiekimo pradžios, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d., buvo nepanaudota, pasibaigus jų galiojimo laikui, ir teko jas utilizuoti? Kokių veiksmų ėmėtės, kad nesusidarytų situacijų, kaip pavyzdžiui, kuomet išpilama net 14,4 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių (2021 m. liepos mėn.)?

4.4 Kodėl nebuvo išleistos rekomendacijos savivaldybėms dėl pavėžėjimo paslaugų, o pilotinis projektas bendradarbiaujant su Lietuvos paštu pradėtas vykdyti tik rudenį, dramatiškai keičiantis pandeminei situacijai?

4.5 Jūsų manymu, kodėl šių metų rudens sergamumo rodikliai yra daug aukštesni negu 2020 metų rudens rodikliai, nepaisant to, kad esame pilnai apsirūpinę vakcinomis, šiuo metu nėra kaukių deficito, dezinfekcinio skysčio, medicinos prietaisų trūkumo, yra sukurti gydymo metodai, gausu mokslinės informacijos ir tyrimų apie COVID-19 virusą bei kuriami vaistai?

4.6 Koks pasiektas progresas plečiant vakcinaciją vaistinėse? Kiek procentų šeimos gydytojų institucijų jau fiziškai turi vakcinas bei galimybę skiepyti nuo COVID — 19 infekcijos? 12 Kiek procentų šeimos gydytojų institucijų jau fiziškai turi vakcinas bei galimybę skiepyti nuo COVID — 19 infekcijos?

4.7 Kuo remiantis buvo priimtas sprendimas nuo 2021 m. liepos 1 d. skatinti šeimos gydytojus, mokant jiems 5 eurų dydžio skatinimo priedą už kiekvieną paskatintą ir vakcinuotą asmenį, tačiau šeimos gydytojų kabinetai nebuvo aprūpinti vakcinavimui reikalingomis vakcinomis ir iki šiol nėra pilnai aprūpinti? 2021 m. spalio 6 d. viešai teigėte, kad bus organizuojama mėnesio akcija ir šeimos gydytojams už sutikusį skiepytis senjorą bus skiriama 30 eurų išmoka. Ar tokia akcija buvo vykdoma? Jei taip, kokie yra šios akcijos rezultatai? Jei ši akcija nebuvo vykdoma, dėl kokių priežasčių jos buvo atsisakyti?

4.8 Kuo remiantis buvo priimti sprendimai atšaukti kaukių dėvėjimą uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi Galimybių pasą, nors buvo žinoma, kad pasiskiepijęs asmuo gali nešioti virusą ir jį platinti, taip pat gali sirgti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija)? Ar nemanote, kad toks sprendimas yra jau per metus susiformavusių gyventojų įpročių (dėvėti kaukes, plauti ar dezinfekuoti rankas ir pan.) keitimas ir žingsnis atgal pandemijos valdyme?

4.9 Kuo remiantis buvo atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės kuo anksčiau nustatyti ar asmuo neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija)?

4.10 Kuo remiantis priimti sprendimai, kad asmenys, kurie yra pasiskiepiję ir turėjo artimą kontaktą su sergančiu COVID-19 (pvz. vaikai su paskiepytais tėvais) ir toliau gali laisvai judėti ir eiti i darbą, pramogauti ir t.t. be jokių apribojimų ir jiems ilgą laiką buvo tik rekomendacija po 3 dienų pasidaryti PGR testus? Jūsų nuomone kiek tokie sprendimai skatino plisti virusą?

4.11 Kaip Jums sekasi įgyvendinti užsikrėtusiu COVID-19 virusu asmenų kontaktų atsekamumą, nes kadencijos pradžioje sakėte, kad vienas būtinų pasiekti rodiklių yra susirgusiųjų asmenų nustatymas, atsekimas ir izoliavimas per 48 val. Be kita ko, Jūs tuo metu teigėte, kad turi būti apskritai peržiūrėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbas taip, kad būtų koncentruojamasi į efektyviausius darbus, pavyzdžiui, kad nebebūtų ieškoma kontaktų, jei tai trunka ilgiau nei 36-48 val., nes vėliau tai praranda prasmę. Šiandiena šio centro funkcijos liko neperžiūrėtos ir procesai vyksta kaip vyko, dažnu atveju COVID-19 virusu užsikrėtę asmenys žinute (tik žinute, o ne skambučio) sulaukia jau po pasveikimo arba iš viso nieko nesulaukia, nors savo pilietinę pareigą užpildyti anketas atlieka pirmą ligos dieną. Koks šiandien yra kontaktų atsekimo algoritmas, nes kadenciją pradėjęs Jūs akcentavote, kad dabar atvejų ištyrimas užtrunka ir 3—4 dienas, o taip būti neturėtų? Per kiek laiko atsekami kontaktai? Kodėl apie tai nėra supažindinama visuomenė?

4 atsakymas

Šios Vyriausybės priimti sprendimai dėl vakcinų nuo COVID-19 ligos įsigijimo leido Lietuvai užsitikrinti nenutrūkstamą vakcinų nuo COVID-19 ligos tiekimą iki 2023 m.

Buvo peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės priimti sprendimai, susiję su COVID-19 vakcinų įsigijimu. Atsižvelgiant į turimus naujausius mokslinius duomenis, ekspertų siūlymus, dalis ankstesnės Vyriausybės sprendimų buvo iš esmės pakeisti: buvo priimti nauji, mokslu grįsti sprendimai, pasirašytos naujos sutartys dėl konkrečių vakcinų įsigijimo, kai kurių vakcinų įsigijimo atsisakyta.

Sėkminga senjorų vakcinacija buvo ir bus vienas iš vakcinacijos prioritetų. Dėl šios priežasties nuolatos peržiūrimos ir pildomos priemonės senjorų vakcinacijos tiesioginiam ir netiesioginiams skatinimui.

Būtent vyresnio amžiaus žmonės buvo vieni iš pirmųjų, kuriuos dar vasario mėnesį pakvietėme pasiskiepyti.

Nuo pat vakcinacijos pradžios vakcinų prieinamumui užtikrinti pasitelkta daug priemonių – aiškinančių, skatinančių, motyvuojančių garbaus amžiaus žmones gauti savo vakciną:

• kai tik buvo paleista savi-registravimo platforma, iškart buvo įdiegta funkcija, kad negalintieji užsiregistruoti internetu galėtų būti užregistruoti artimųjų. Minėtoji funkcija pasiteisino, ji veikia iki šiol;
• tik pradėjus vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimą, gydymo įstaigos asmeniškai susisiekė su savo prisirašiusiais pacientais ir juos kvietė pasiskiepyti. Jau nuo pat vakcinacijos pradžios buvo sudarytos sąlygos gyventojus skiepyti namuose, mobilioms komandoms atvykstant pas gyventoją į namus. Iki šiol vykdomas skambinimas gyventojams ir mobilios komandos vyksta skiepyti į namus;
• suprantant, kad ne tik senoliai, bet ir jų artimieji gali neturėti galimybės registruotis internetu ar telefonu, buvo sudarytos galimybės skiepytis be registracijos labiausiai gyventojų lankomose vietose: - 2021 m. gegužės mėn. pradėtas skiepijimas nuo COVID-19 ligos vaistinėse, tokiu būdu išplečiant skiepijimo tinklą ir gerinant vakcinų prieinamumą; - tuo pačiu laikotarpiu pradėtos skiepijimo akcijos su Nacionaliniu kraujo centru viešosiose miestų vietose, tokiu būdu išplečiant skiepijimo tinklą ir gerinant vakcinų prieinamumą; - taip pat organizuotos mobilios vakcinavimo vietos miestų viešosiose erdvėse, miegamuosiuose rajonuose, prekybos centruose, turgavietėse ar šalia jų, renginiuose, šalia bažnyčių; - kartą per savaitę – ketvirtadieniais – skelbiame dieną be išankstinės registracijos vakcinavimo centruose.
• norėdami pakartotinai pakviesti nepasiskiepijusius senjorus pasiskiepyti ir/ar pakalbėti su tais, su kuriais dar nebuvo pavykę susisiekti, 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo organizuojama skambinimo akcija visiems vyresniems nei 75 metų amžiaus senjorams, kurios metu buvo paskambinta dideliam senjorų skaičiui ir buvo vykstama į namus, sutikus skiepytis. Šeimos gydytojams buvo sudarytos techninės galimybės e. sveikatoje sugeneruoti savo nepaskiepytų pacientų sąrašus;
• siekiant skatinti vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimąsi, papildomai 75 m. ir vyresniems gyventojams, pilnai pasiskiepijusiems arba gavusiems sustiprinančiąją dozę skiriama vienkartinė 100 Eur išmoka. Senjorams buvo siunčiamos SMS žinutės, skatinančios skiepytis pirma doze. Nuo įstatymo dėl išmokos senjorams priėmimo pirma doze pasiskiepijo apie 8000 šios amžiaus grupės gyventojų, tai pakėlė visos grupės imunizaciją 3 proc.

Papildomai buvo padidintas skiepijimo įkainis už asmenų skiepijimą namuose, tokiu būdu sudarant finansinę paskatą sveikatos priežiūros įstaigoms organizuoti vykimą į gyventojų namus. Su tikslu paraginti šeimos gydytojų komandas aktyviau įsitraukti į skiepijimo procesą ir gyventojų motyvavimą skiepytis, nuo 2021 m. liepos 1 d. šeimos gydytojų komandoms skiriamas skatinamasis priedas už kiekvieną pirma doze paskiepytą prisirašiusį gyventoją. Siekiant mobilizuoti skiepijimo išteklius ir paskatinti intensyvesnį senjorų kvietimą skiepytis, buvo konkrečiam laikotarpiui (2021 m. spalio 9 d. – lapkričio 14 d.) patvirtintas 30 Eur skatinamos išmokos dydis. Šio priedo dydis kelis kartus didintas ir yra diferencijuojamas pagal amžiaus grupę, už 75 m. ir vyresnių gyventojų paskiepijimą skiriant didesnį priedą.

2021 m. vasarą pradėtas plėsti skiepijančių įstaigų tinklas, sudarant sąlygas COVID-19 vakcinas gauti visoms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Šiuo metu apie 80 proc. pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šeimos gydytojai patys gali skiepyti savo prisirašiusius pacientus.

Vykdomoji valdžia ir vietos savivalda dar niekada taip glaudžiai nebendradarbiavo – tai viena iš vertingiausių išmoktų pamokų.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su savivaldybėmis bei sveikatos priežiūros įstaigomis organizuoja vakcinacijos procesą, pasidalydami funkcijomis ir atsakomybėmis. Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama ir tardamasi su savivaldybėmis ir sveikatos priežiūros įstaigomis, suplanavo ir įteisino vakcinacijos procesą nuo vakcinų užsakymo, jų pristatymo į Lietuvą iki vakcinos įskiepijimo gyventojui kelią.

Kone visos sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaujančios skiepijimo procese, yra priklausančios savivaldybėms. Jose sutelkti didžiausi žmogiškieji ištekliai ir kiti resursai. Kiekviena savivaldybė turi savo ypatumus, skiriasi gyventojų poreikiais ir iššūkiais. Tad savivaldybėms palikta laisvė vakcinacijos procesą organizuoti kiekvienoje savivaldybėje, prisitaikant prie jos ypatumų, geriausiai atliepiant gyventojų poreikius. Toks veikimo modelis pasiteisino, nes vakcinacijos procesas buvo individualizuotas savivaldybėse ir tai leido pasiekti savo gyventojus ir sudaryti sąlygas jiems pasiskiepyti.

Vakcinacijos procese Sveikatos apsaugos ministerija turi daug funkcijų ir atsakomybių, kurios būtinos siekiant užtikrinti sklandų vakcinacijos procesą:

• reglamentuoja vakcinacijos procesą: nustato tvarką, kaip vakcinacijos procesas vyksta nuo vakcinų atvykimo į Lietuvą iki vakcinų pristatymo į vakcinacijos vietas;
• vertina ir nustato vakcinų poreikį šalies gyventojams ir formuoja šalies vakcinų krepšelį: įsigyja vakcinas visos šalies poreikiams – derina sutartis su vakcinų gamintojais ir jas pasirašo, derina su gamintojais vakcinų pristatymo grafikus ir juos koreguoja pagal vakcinų poreikį, užtikrina paklausios vakcinos didesnio kiekio pristatymą į Lietuvą;
• nustato, kokios asmenų grupės ir kokio amžiaus turi teisę vakcinuotis šalyje bei vakcinavimo prioritetus pagal sveikatos rizikos veiksnius (buvo aktualu vakcinacijos pradžioje);
• nustato vakcinacijos sąlygas, įvertinusi kartu su ekspertais rizikos veiksnius – skiepijimas po persirgimo, skiepijimas sustiprinančiąja doze, heterologinė vakcinacija ir kt.,
• nustato vakcinacijos įkainius (skiepijimo, vakcinų perskirstymo, duomenų suvedimo į e. sveikatą);
• identifikuoja tyrimų poreikį ir organizuoja jų atlikimą, reikalingus strateginiams sprendimams priimti;
• kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybe nustato vakcinų donavimo strategiją ir ją įgyvendina;
• nustato skatinimo priemones ir organizuoja jų įgyvendinimą kartu su savivaldybėmis ir trečiosiomis šalimis (pvz., Lietuvos paštas, Pasienio kontrolės punktų direkcija), vertina priemonių poveikį vakcinacijos tempams;
• bendradarbiauja su savivaldybėmis ir skiepijančiomis įstaigomis – konsultuoja, organizuoja reguliarius aptarimus;
• užtikrina vakcinacijos priemonių tiekimą (1 ml ir 2 ml švirkštų, pirštinių, med. kaukių, dezinfekcinių servetėlių, pleistrų, med. atliekų konteinerių, NaCl ampulių vakcinų skiedimui, šaltkrepšių vakcinų gabenimui, dėžučių vakcinų pervežimui, kai išardoma išorinė pakuotė) ir logistiką: vertina vakcinacijos priemonių poreikį pagal vakcinacijos srautus ir perka šias priemones, užtikrindama, kad šių priemonių turėtų visos šalies vakcinavimo vietos, užtikrina vakcinų ir vakcinacijos priemonių transportavimą iki vakcinavimo centrų, užtikrina reikiamą infrastruktūrą vakcinų sandėliavimui reikiamu šalčio rėžimu;
• skirsto vakcinas šalies mastu – vertina skiepijimo tempus ir turimus kiekius savivaldybėse, vertina savivaldybių pateikiamą vakcinų gamintojo ir kiekių poreikį bei kas savaitę išskirsto vakcinas vakcinacijos centrams;
• užtikrina vakcinacijos proceso skaitmenizavimą ir paprastinimą: registracijos vakcinacijai ir vakcinacijos proceso valdymo informacinės sistemos sukūrimas ir nuolatinis tobulinimas pagal poreikius. Šia sistema naudojasi visi vakcinacijos centrai šalyje; sukurtas IT įrankis padedantis identifikuoti e. sveikatoje nepasiskiepijusius prisirašiusius pacientus; sukurtas funkcionalumas, kuris leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms įvesti į sistemą skiepus, gautus užsienyje – taip sudaroma galimybė Lietuoje gauti imunizacijos dokumentą; supaprastintas vakcinacijos įrašo suvedimas į sistemą.

Svarbu pažymėti, kad dar 2020 metais analogiškai pradėtas organizuoti ir šiuo metu yra vykdomas testavimo procesas, kur valstybė ir savivaldybė turi skirtingus vaidmenis ir atsakomybes ne tik pagal teisės aktų nuostatas, bet ir galimybes veikiant kintančiomis sąlygomis labiausiai pasiteisinančiu būdu.

Taigi, tiek vakcinacijos, tiek ir testavimo procesai yra pagrįsti sėkmingu komandiniu darbu, glaudžiai bendradarbiaujant valstybei ir savivaldybėms siekiant bendro tikslo – visuomenės sveikatos.

Per visą skiepijimo laikotarpį Lietuvoje sunaudotos 3 768 656 vakcinos dozės, utilizavimo procentas tesudaro 1.3 proc. (48 tūkst.) panaudotų vakcinos dozių. Kai vakcinos yra naudojamos daugiadoziais flakonais, o nėra iš karto paruoštos vienkartiniuose švirkštuose po vieną dozę, vadovaujantis PSO rekomendacijomis, iki 10 proc. vakcinų „nulaistymas“ (sunaikinimas) yra priimtina praktika.

Lietuvoje sunaikintų vakcinos dozių procentas yra itin mažas. Šis rezultatas pasiektas didelių skiepijančių sveikatos priežiūros įstaigų pastangų efektyviai naudoti vakcinas, taip pat SAM ir Sveikatos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) nuolatinio skiepijimo ir besikaupiančių vakcinų likučių savivaldybėse stebėsenos bei pastangų perskirstyti trumpo galiojimo vakcinas tarp ASPĮ dėka, tokiu būdu užtikrinant savalaikį jų panaudojimą.

Be to, centralizuotai Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje sveikatos priežiūros įstaigos teikia informaciją apie utilizuotų vakcinų kiekius ir priežastis, kurias SAM nuolat vertina ir teikia rekomendacijas savivaldybėms dėl efektyvesnio vakcinų panaudojimo.

Nuo 2021 m. vasario mėn. vyresnieji gyventojai buvo skiepijami namuose ir globos įstaigose – buvo sukurtos mobilios vakcinacijos komandos.

• Jau tuo metu mobilias komandas turėjo 51 savivaldybė. Įsibėgėjant vakcinavimo procesui, mobilias komandas suformavusios turėjo jau visos savivaldybės.
• Taip pat savivaldybės organizavo vyresnio amžiaus gyventojų pavėžėjimo į vakcinacijos centrus paslaugas, siekdamos sudaryti sąlygas pasiskiepyti kuo daugiau gyventojų.
• Gyventojų pavėžėjimui buvo gautas leidimas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naudoti mokinių autobusiukus, kurie taip pat buvo naudojami gyventojų pavėžėjimui.
• Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. SAM įteisino didesnį įkainį už asmenų skiepijimą namie ar socialinės globos įstaigose, tokiu būdu kompensuojant įstaigoms didesnes išlaidas ir motyvuojant mobilias komandas vykti skiepyti į namus.
• 2021 m. rugsėjo mėn. SAM pradėjo pilotinį projektą, bendradarbiaujant su AB „Lietuvos paštas“, kurio metu paštininkas su slaugytoja pristato ne tik pensijas, laiškus, bet ir vakciną. Šios priemonės dėka buvo siūloma galimybė pasiskiepyti iškart dar nepasiskiepijusiems gyventojams. Priemonė testuota keliose savivaldybėse, siekiant įvertinti, ar ji yra rezultatyvi ir padeda įtikinti skiepytis dar nepasiskiepijusius gyventojus. Kadangi pasiskiepijusių gyventojų buvo labai mažai ir ši priemonė sukėlė gyventojų pasipiktinimą, savivaldybės atsisakė dalyvauti šiame projekte.
• Lapkričio mėnesį Jurbarko r. savivaldybė, bendradarbiaudama su AB „Lietuvos paštas“, gyventojams, atvykstantiems į pašto skyrių atsiimti išmokų, sudarė galimybę vietoje pasiskiepyti. Tačiau didesnio gyventojų susidomėjimo ši priemonė taip pat nesusilaukė. Kitos savivaldybės neišreiškė noro dalyvauti šioje skiepijimo iniciatyvoje.

Svarbu priminti, kad vakcinų tiekimas į Lietuvą (kaip ir į kitas šalis) išskirtinai priklauso nuo vakcinų gamintojų. Lietuva negalėjo ir negali niekaip daryti įtakos vakcinų gamintojų organizuojamų ir koordinuojamų vakcinų pristatymo į šalis logistinių procesų. Kai kuriems vakcinų gamintojams nuo pat vakcinacijos pradžios buvo sudėtinga užtikrinti reikiamo vakcinų kiekio gamybą ir pristatymą į valstybes. Su šiomis problemomis ir dabar susiduria kai kurie vakcinų gamintojai, dėl kurių neužtikrintas vakcinų pristatymas, laikantis nustatytų grafikų. Kadangi Lietuva yra apsirūpinusi pakankamu vakcinų kiekiu, šie vakcinų pristatymo trikdžiai nėra juntami ir neriboja vakcinacijos tempo.

Vakcinacijos pradžioje buvo susidurta su vakcinų transportavimo į skiepijančias sveikatos priežiūros įstaigas problema. 2020 m. gruodžio mėn., atvykstant vakcinoms į Lietuvą, nebuvo sudaryta vakcinų transporto paslaugų sutartis. Siekiant užtikrinti vakcinų pristatymą skiepijančioms įstaigoms bent artimiausias savaites, buvo sudaryta mažos vertės vakcinų transporto paslaugų sutartis.

Nuo 2020 m. gruodžio 2 d. Ekstremalių sveikatai situacijų centras vykdė vakcinų transporto paslaugų, užtikrinant ultra žemos temperatūros laipsnių temperatūrinį režimą, viešąjį pirkimą, kuriam įvykus, 2021 m. sausio 8 d. buvo sudaryta transporto paslaugų sutartis su UAB “Sotus derlius”. Pagal šią sutartį buvo numatyta įsigyti paslaugų už 462 000 Eur (su PVM).

2021 m. sausio 11 d. įmonė vykdė pirmąjį „Comirnaty“ vakcinų vežimą į skiepijančias įstaigas, kurio metu ypatingai svarbu buvo išlaikyti vakcinų pervežimą ultra žemoje temperatūroje, siekiant neatšildyti vakcinų. Atšilus „Comirnaty“ vakcinoms, jos turėjo būti įskiepytos per 6 val. Neturint patirties su “šalčio vakcinomis” ir trūkstant vakcinų, kiekviena valanda buvo labai svarbi, kaip ir tikslas neprarasti nei vienos gyvybiškai svarbios vakcinos dozės.

Dviejuose maršrutuose į Kauno ir Panevėžio sveikatos priežiūros įstaigas buvo nustatyti temperatūros svyravimai ir nukrypimai nuo ultra žemos temperatūros režimo. Buvo kreiptasi į vakcinų gamintoją su prašymu atlikti vertinimą dėl temperatūrinių svyravimų ir vakcinų kokybės, t. y., ar jos gali būti įskiepijamos. Vertinimo metu buvo pripažinta, kad vakcinų kokybė tinkama įskiepijimui, tačiau buvo gautasįspėjimasiš vakcinų gamintojo, kad tokiomis sąlygomis „Comirnaty“ vakcinos negali būti transportuojamos ir rizikuojama jas sugadinti bet kurio pervežimo metu.

ESSC sutartį vienašališkai nutraukė 2021 m. kovo 13 d., remiantis Sutartimi dėl esminio sutarties pažeidimo. ESSC nebesinaudojo UAB “Sotus derlius” paslaugomis. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Vakcinacijos pradžioje į Lietuvą buvo pristatomi labai maži vakcinų kiekiai. Epidemiologinė situacija šalyje buvo labai sudėtinga, ligoninės buvo perpildytos, COVID-19 liga sirgo daug medicinos darbuotojų, kurių labai trūko ligoninėse. Vakcinų poreikis, siekiant stabilizuoti prastėjančią epidemiologinę situaciją, buvo milžiniškas.

Turint labai ribotą vakcinų kiekį, kritiškai svarbu buvo identifikuoti prioritetines grupes, kurios yra didžiausioje rizikos zonoje susirgti COVID-19 liga ir kurių paslaugų labiausiai reikia. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, NEPT pasiūlė prioritetines asmenų grupes ir jų eiliškumą, kurias sveikatos apsaugos ministras 2020 m. gruodžio 23 d. savo įsakymu Nr. V-3006 ir patvirtino. Taip pat sveikatos apsaugos ministro 2020-12-23 įsakymu Nr. V-2997 buvo patvirtintas Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašas, kuris nustatė skiepijimo tvarką.

Prioritetinės asmenų grupės, jų eiliškumas ir skiepijimo tvarka ir buvo nustatyta tam, kad jų būtų laikomasi. Tik tokiu keliu buvo galima užtikrinti, kad vakcinas gautų tie asmenys, kuriems gyvybiškai būtina. Pačios pirmosios prioritetinės asmenų grupės buvo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, teikiantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, reanimacijos ir intensyvios terapijos, skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbuotojai, greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojai. Kitaip tariant, darbuotojai, kurie patys pirmieji susiduria su COVID-19 liga ir yra didžiausioje rizikoje ja užsikrėsti.

Netoleruotina situacija, kai pasinaudojant savo pareigomis ar pažintimis, buvo gaunamos vakcinos, nesilaikant prioritetinių asmenų grupių eiliškumo. Kiekvieną tokią situaciją vertinome kaip akivaizdų nepotizmo atvejį ir atvejį, kuomet buvo atimtos vakcinos iš tų medicinos darbuotojų, kurie priešakinėse linijose kovojo su COVID-19 liga. Kiekvienas iš jų mums, tuo pačiu ir visai Lietuvai, buvo labai svarbus. Visi mes tokias situacijas priėmėme skausmingai.

Siekdami nedelsiant stabdyti tokias situacijas ir nenorėdami, kad tokia elgsena taptų sisteminga, visus nustatytus atvejus perdavėme tirti kompetentingoms institucijoms. Tokius atvejus viešinome, siųsdami visiems aiškią ir griežtą žinutę – tokie atvejai bus tiriami ir už savo elgesį turės būti atsakyta.

Šiandienos pandeminė situacija Lietuvoje yra geresnė nei tokiu pačiu metu pernai metais.

Vyraujant Delta atmainai, kuri yra keliskart labiau užkrečiama nei pernai metais vyravusi Alfa mutacija, turint vakcinas – nors naujų atvejų skaičius ir didelis – ligoninės pildosi lėčiau. O tai leidžia išlaikyti atvirus verslus, kontaktinį ugdymą, atvirą socialinį gyvenimą.

Lietuvoje stebėtos kelios COVID-19 ligos sergamumo bangos, tačiau dvi buvo ypač didelės šaltaisiais metų laikotarpiais. Visgi, lyginti metų laikų ar rudens mėnesių statistiką sudėtinga dėl objektyviai pagrindžiamų faktų – kiekvienos bangos pradžios ir pabaigos laikotarpių skirtingumo ir naujai atsiradusių COVID-19 ligos atmainų specifiškumo.

Didžiausias sergamumas stebėtas 2020 m. (rugsėjo pabaiga – sausio mėn.), kai sergamumas pradėjo kilti rugsėjo pabaigoje – spalio mėn. ir pikas buvo pasiektas dabartinės sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės darbo pirmosiomis dienomis: per gruodžio 18 d. buvo registruoti net 3926 susirgimai (didžiausias 14 dienų sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 1431 atvejį gruodžio 24 d.), tačiau jau 2021 m. vasario 1 d. jau buvo registruota tik 691 atvejis. 2021 m. pavasarį (kovo viduryje – gegužės mėn.). Didžiausias registruotas susirgimų skaičius šios bangos metu buvo 2021 m. balandžio 27 d. – 1579 atvejai.

Paskutiniosios bangos metu sergamumas pradėjo kilti anksčiau nei praėjusiais metais - rugpjūčio mėn., kai pradėta registruoti apie 500 atvejų per dieną, šios bangos pikas pasiektas spalio 26 d., kai registruota 3632 atvejai per dieną (didžiausias 14 dienų sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 1455,5 atvejus spalio 31 d.), nuo to laiko sergamumas palaipsniui mažėjo. 2021 m. gruodžio 6 d. 14 d. sergamumo rodiklis siekia 853,1 atvejus 100 000 gyventojų, vidutinis susirgimų skaičius per paskutines 7 dienas siekia 1672 atvejus. Darytina išvada, kad sergamumo skaičius 2021 m. iš esmės lėmė Lietuvoje išplitusi SARS-CoV-2 viruso Delta atmaina, kuriai būdingas greitesnis plitimas, palyginus su anksčiau vyravusia viruso Alfa atmaina.

Kitos svarbios aplinkybės:

sergamumo didėjimas fiksuojamas visose ES šalyse. Kaip pažymi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) 2021 m. lapkričio 24 d. paskelbtame rizikos vertinime), 2021 m spalį / lapkričio pradžioje, daugumoje ES / EEE šalių stebimas naujų atvejų skaičiaus, hospitalizacijų bei reanimacijos lovų užimtumo augimas. Šis pakilimas stebimas dėl Delta atmainos plitimo, nepakankamų skiepijimų apimčių ir ribojimų atlaisvinimo (nemedicininių priemonių);
• pasikeitusi grėsmės visuomenės sveikatai samprata. Keičiantis cirkuliuojančiai viruso atmainai, atsirandant vis daugiau informacijos apie COVID-19 ligos epidemiologinius ypatumus, atsiradus vakcinacijai ir pan., naujų atvejų rodiklis nėra pats svarbiausias vertinant grėsmę visuomenės sveikatai ir apkrovą sveikatos priežiūros sistemai. COVID-19 ligos epidemiologinė situacija ir grėsmė visuomenės sveikatai ES/EEE šalyse vertinama pagal keletą kriterijų, atspindinčių ligos plitimo intensyvumą ir sunkumą. Ligos plitimo intensyvumas vertinamas pagal 14 dienų sergamumo rodiklį ir teigiamų testų dalį, ligos sunkumas – pagal sergamumo rodiklius vyresnių kaip 65 metų amžiaus grupėje, hospitalizacijos ir reanimacijos-intensyvios terapijos lovų užimtumo ir mirtingumo rodiklius. Bendras išvestinis šių rodiklių dydis 2021 metų 46 metų savaitę ES/EEE siekė 8,3 (labai didelis), Lietuvoje jis buvo 6,2 (vidutinis).
• mažesnė našta sveikatos sektoriui. Pažymėtina, kad plačiai prieinama gyventojų vakcinacija efektyviai sumažina hospitalizacijų dėl COVID-19 ligos poreikį, tad ir apkrova sveikatos sektoriui, palyginus su praėjusiais metais yra mažesnė;
• laikotarpis, per kurį mažėja vakcinos efektyvumas. Taip pat reikia paminėti, kad nors vakcinacija iki šiol laikoma efektyviausia priemonė, tačiau pilnai pasiskiepiję asmenys tarp visų susirgusiųjų sudaro apie 50 proc., tarp hospitalizuotų apie 30 proc., tarp mirusiųjų apie 20 proc.
• Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu įvertintas laikotarpis nuo pasiskiepijimo ir susirgimo, stebima, kad vakcinos efektyvumas pradeda mažėti praėjus 4 mėnesiams po pilnos vakcinacijos. Būtent dėl šios priežasties sudarytos sąlygos pasiskiepyti sustiprinančiąja doze praėjus 4 mėnesiams po skiepo visiems norintiems;
• pažymėtina, kad ir toliau stebima, kad sunkiai sirgti yra linkę vyresnio amžiaus asmenys ir rizikos grupių asmenys, kuriems imunitetas po skiepo galėjo nesusidaryti, susidaryti nepakankamas arba išblėsti;
• pandeminis nuovargis. Papildomai reikia paminėti ir tai, kad pasaulyje, ne išimtis ir Lietuvoje, pasireiškia „pandeminis nuovargis“, kuris galimai prisideda prie to, kad visuomenė vis blogiau laikosi nustatytų rekomendacijų ir reikalavimų (kaukių dėvėjimas, rankų dezinfekcija ir kt.). Taip pat dažnai pastebima, kad ne visa informacija apie kontaktus perduodama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), kas apsunkina atvejų išaiškinimą ir taip pat galimai prisideda prie viruso plitimo ir sergamumo didėjimo.

Daugiau nei 280 skiepijimo taškų aktyviai vykdo skiepijimą visoje Lietuvoje. Sėkmingai skiepija privačios ir valstybinės ASPĮ, skiepijimo centrai, mobilios komandos.

2021 m. balandžio 30 d. buvo įteisinta galimybė vaistinėse skiepyti COVID-19 vakcinomis. Nepaisant to, pagrindinė ir svarbiausia vaistinės funkcija buvo ir yra – užtikrinti gyventojų aprūpinimą vaistais. Pažymėtina, jog visoje ES galimybė skiepyti vaistinėse įteisinta tik 8 šalyse (pvz., Šveicarijoje, Airijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kt).

Lietuvoje teisė skiepyti jau suteikta 75 vaistinėms ir 489 išplėstinės praktikos vaistininkams (IPV), šie skaičiai auga. Vaistinių ASPĮ COVID-19 vakcinomis paskiepyta 5537 smenys (2021 m. gruodžio 6 d. duomenys). Covid-19 vakcinomis skiepija 5 didieji vaistinių tinklai. Grafike atsispindi vaistinėse per dieną paskiepytų asmenų skaičiaus dinamika.

• COVID-19 vakcinaciją vaistinės, kaip ir kitos ASPĮ, vykdo bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, atsižvelgiant į savivaldybių poreikį. Vaistinė (ar vaistinių tinklas), norėdama prisijungti prie nacionalinės COVID-19 vakcinacijos sistemos (Ekstremalių situacijų valdymo informacinė sistema - ESVIS), teikia prašymą ESVIS tvarkytojui VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir su ja sudaro sutartį. Sudarius sutartį, vaistinės paskirtiems darbuotojams suteikiamos specialios funkcijos ir vaistinė pati administruoja bei tvarko su vakcinacija susijusią informaciją (skiepijimo takelius, skelbia laisvus skiepijimo talonus, perkelia gyventojus į kitą laiką ir t.t.). Taigi, turint omenyje, jog atskira sutartis nesudaroma su kiekvienu filialu, skaičius, kiek konkrečiai vaistinių adresų skiepija Covid-19 vakcina, gali kisti kiekvieną dieną, pvz.: Krizių tyrimų centro duomenimis, 2021.12.02 dieną buvo 10 aktyviai skiepijančių vaistinių.

• siekiant paspartinti vakcinaciją vaistinėse, nustatytos supaprastintos vaistinių ASPĮ steigimo sąlygos (nereikalaujama turėti apžiūros kabineto, pacientų laukiamasis ar pacientų laukimo vieta gali būti įrengta vaistinės oficinoje, vietoj bendrosios paciento apžiūros kušetės gali būti naudojama funkcinė kėdė, nustatytas supaprastintas vaistinės ASPĮ pirmosios pagalbos rinkinys, nereikalaujama pacientų izoliavimo patalpos ir pan.). Pažymėtina, kad visose ASPĮ (įskaitant ir vaistinių ASPĮ), atliekant vakcinacijos paslaugas turi būti užtikrinti infekcijų kontrolės ir medicinos dokumentų pildymo reikalavimai.

• nuo tada, kai sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1007 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-2921 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 170:2020 „Išplėstinės praktikos vaistininkas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo įteisinta galimybė vaistinėse skiepyti COVID-19 vakcinomis, Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į vaistinių tinklų atstovų pasiūlymus, poįstatyminiais teisės aktais numatė ne vieną palengvinimą ASPĮ licenciją turinčioms vaistinėms:

- sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-1798 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. V-2 „Dėl Išplėstinės praktikos vaistininko paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ sušvelninti reikalavimai vaistinių, atliekančių skiepijimą, patalpoms (medicininių atliekų ir vaistinių preparatų laikymo patalpos);

- sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-1790 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 468 „Dėl Imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ numatyta, kad skiepijant „šalčio grandinės“, infekcijų kontrolės, atliekų tvarkymo reikalavimai gali būti užtikrinami naudojant mobilius įrenginius, nustatyta, kad atliekant masinius gyventojų skiepijimus, skiepijimai gali būti atliekami ir kitose vietose (pvz., darbovietėse, vaistinėse, ugdymo įstaigose), t. y. vaistinė, turinti ASPĮ licenciją, gali įsirengti mobilųjį punktą ir vykdyti Covid-19 imunoprofilaktiką ir kitose vietose, pvz., vaistinėse, neturinčiose ASPĮ licencijos;

- atsižvelgiant į vaistinėms kylančius klausimus buvo organizuojami susitikimai bei teikiami atsakymai į klausimus bei paaiškinimai raštu. Pvz.: Higienos norma 47:2011 nenumato procedūriniame kabinete turėti Hepa filtrų. Patalpos turi būti vėdinamos, užtenka paduodamosios ir ištraukiamosios ventiliacijos (pvz., jei yra varstomas langas). Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į esamą patalpų išplanavimą ir esamus vėdinimo sprendinius, NVSC konsultuos tiek planuojant veiklą ir įrenginėjant patalpas, tiek leidimo-higienos paso išdavimo metu;

- NVSC vaistinių paraiškas išduoti asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijas, suteikiančias teisę vykdyti skiepijimą, vertina prioriteto tvarka;

- 2021-10-13 vaistinėms parengta ir pateikta: Klausimynas, skirtas įvertinti esminių infekcijų kontrolės reikalavimų užtikrinimą vykdant vakcinaciją laikinai įrengtose skiepijimo vietose; Medicininių atliekų tvarkymo algoritmas;

- vaistinėms pakartotinai buvo išsiųsta informacija apie NVSC parengtą ir nuolat atnaujinamą viešai prieinamą vaistinėms pritaikytą informaciją (paskelbta NVSC interneto svetainėje) bei NVSC teikiamas konsultacijas tiek planuojant vaistinių ASPĮ veiklą ir įrengiant patalpas, tiek leidimo-higienos paso išdavimo metu. Ūkio subjektai dėl konsultacijų gali kreiptis tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu info@nvsc.lt.

• vaistinių argumentas, kodėl ne visos vaistinės, turinčios teisę skiepyti, vykdo vakcinacijos COVID-19 vakcinomis – netinkamas paslaugos įkainis. Vaistinės yra privačios, į pelną orientuotos verslo įmonės. Jų teigimu, vaistinė, parduodama vaistus ar vaistinių prekes, gauna didesnį pelną, nei skiepydama, todėl šiuo požiūriu vaistinei labiau apsimoka parduoti vaistus ar kitas vaistinių prekes;
• vaistinės pageidavo apmokėjimo už skiepijimą įkainio, kuris daugiau nei 2 kartus didesnis nei nustatytas ir taikomas kitose skiepijimo vietose (kalbant ir apie valstybines, ir apie privačias ASPĮ);
• skiepijimo įkainis 2021-09 mėn. VLK buvo perskaičiuotas ir nustatytas kaip racionalus, dengiantis skiepijančių tiek privačių, tiek valstybinių ASPĮ (kai skiepija gydytojai ar slaugytojai) pateiktas sąnaudas. Siekiant užtikrinti, kad visiems sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams, slaugytojams, išplėstinės praktikos vaistininkams), nepriklausomai nuo to, ar paslauga atliekama privačioje, ar valstybinėje ASPĮ, už tą pačią paslaugą būtų taikomas vienodas įkainis, buvo nuspręsta įkainių nekeisti. Pažymėtina, kad nors vaistinės paskelbia palyginti nedaug skiepijimo laikų, jei sulėtėja bendri skiepijimo tempai visoje šalyje, laisvų neužpildytų laikų lieka tiek vaistinėse, tiek kitose skiepijimo vietose.

2021 m. vasarą pradėtas plėsti skiepijančių įstaigų tinklas, sudarant sąlygas COVID-19 vakcinas gauti visoms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Siekiant paskatinti savivaldybes, ypač didžiąsias, aktyviau plėsti skiepijančių įstaigų tinklą, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe atliko pilotinį projektą, kurio metu buvo sudėliotas ir praktiškai išbandytas vakcinų užsakymo ir skirstymo logistinis procesas, į jį siekiant įtraukti visas savivaldybėje galinčias skiepyti sveikatos priežiūros įstaigas. Siūlomas skiepijančių įstaigų plėtros procesas buvo pristatytas visoms savivaldybėms, pasidalyta patirtimi ir patarimais. Savivaldybės nuolat skatinamos aktyviau įsitraukti į skiepijančių įstaigų plėtros procesą, pokytis stebimas ir vertinamas.

Šiuo metu sudarytos sąlygos visoms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skiepyti gyventojus nuo COVID-19 ligos. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, pareiškusi norą skiepyti, gali užsakyti vakcinas ir jas nedelsiant pasiimti bei pradėti skiepijimą nuo COVID-19 ligos. Skiepijančių įstaigų plėtros procesas yra nuosekliai vykstantis ir laikui imlus procesas, kuris reikalauja didelių pastangų įtikinant sveikatos priežiūros įstaigas jungtis į vakcinavimo procesą. Susiduriama su sveikatos priežiūros įstaigų nenoru skiepyti nuo COVID-19 ligos savo įstaigose, baime nesunaudoti pasiimtų vakcinų, neatsiradus pakankamam norinčių skiepytis pacientų skaičiui.

Šiuo metu Lietuvoje apie 80 proc. pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojai patys gali skiepyti savo prisirašiusius pacientus:
• 35-iose savivaldybėse skiepija visos sveikatos priežiūros įstaigos;
• 3-ose savivaldybėse skiepija apie 90 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų;
• 3-ose savivaldybėse skiepija apie 80 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų;
• 5-ose savivaldybėse skiepija apie 70 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų;
• 6-ose savivaldybėse skiepija apie pusė visų sveikatos priežiūros įstaigų;
• 6-ose savivaldybėse skiepija apie 40 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų;
• 2-ose savivaldybėse skiepija iki 30 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų.

Vasaros pradžioje pradėjus mažėti vakcinacijos tempui, įvertinome aplinkybę, kad didžioji dalis norinčiųjų skiepytis jau pasiskiepijo ir susidūrėme su abejojančia ir atsisakančia skiepytis visuomenės dalimi. Norėdami didinti vakcinacijos tempą, turėjome į vakcinacijos procesą aktyviau įtraukti tuos, kuriais gyventojai pasitiki ir kurie galėtų argumentų kalba įtikinti gyventojus skiepytis.

Kaip ir rodo sociologinės apklausos, Lietuvos gyventojai labai pasitiki šeimos gydytojais, nuolat su jais konsultuojasi, klausia patarimų ir laikosi šeimos gydytojų nurodytų rekomendacijų.

Buvo priimtas sprendimas šeimos gydytojus įtraukti į vakcinacijos procesą, kurie konsultuotų savo pacientus ir atsakytų į visus jų kylančius klausimus bei išsklaidytų abejones, susijusias su vakcinacija.

Su tikslu paraginti šeimos gydytojų komandas aktyviau įsitraukti į skiepijimo procesą ir gyventojų motyvavimą skiepytis, nuo 2021 m. liepos 1 d. šeimos gydytojų komandoms skiriamas skatinamasis priedas už kiekvieną pirma doze paskiepytą prisirašiusį gyventoją. Buvo pasinaudota jau egzistuojančia praktika su gripo vakcina, kuomet šeimos gydytojams skiriamas skatinamasis priedas už kiekvieną pasiskiepijusį šia vakcina.

Siekiant mobilizuoti skiepijimo išteklius ir paskatinti intensyvesnį senjorų kvietimą skiepytis, buvo konkrečiam laikotarpiui (2021 m. spalio 9 d. – lapkričio 14 d.) patvirtintas 30 Eur skatinamos išmokos dydis šeimos gydytojams už pirma doze paskiepytą 75 m. ir vyresnį prisirašiusį gyventoją.

Šios akcijos metu visose sveikatos priežiūros įstaigose buvo sutelkti visi galimi ištekliai senjorų skambinimui, kai kuriose įstaigose pasitelkti savanoriai, intensyviai buvo skambinama ir kviečiama skiepytis. Pareiškus norą skiepytis, mobilios komandos vyko į senjorų namus skiepyti arba buvo kviečiami atvykti į artimiausią skiepijančią įstaigą.

Tuo pačiu metu 75 m. ir vyresniems gyventojams buvo pradėtos skirti 100 Eur išmokos už pasiskiepijimą. Šių dviejų priemonių efektas lėmė apie 30 proc. augimą tarp pirma doze paskiepytų 75 m. ir vyresnių asmenų.

Šiuo metu apie 80 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų gali pasiūlyti skiepytis savo įstaigose savo prisirašiusius pacientus. Visos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose dirba šeimos gydytojai, pareiškusios norą skiepyti, turi galimybę gauti vakcinas ir nedelsiant pradėti skiepyti. Tačiau ne visos įstaigos pačios pageidauja skiepyti savo pacientus.

Kaukių dėvėjimas niekada nebuvo atšauktas, visada buvo rekomenduojamas ir skatinamas.

Sprendimas dėl priemonių atlaisvinimo Galimybių pasą turintiems asmenims, įskaitant ir kaukių dėvėjimo rekomendaciją (bet ne privalomumą) buvo priimtas Vyriausybėje bendru Vyriausybės narių sutarimu. Tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, sergamumo COVID-19 liga rodikliai Lietuvoje buvo žemi, be to kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse buvo nuolat rekomenduojamas, pasitikint žmonėmis ir jų sąmoningumu.

Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į kitų ES šalių patirtį ir taikytas priemones, dauguma šalių atsisakė privalomo kaukių dėvėjimo pagerėjus situacijai ir vėl grįžta prie jų, situacijai pablogėjus.

Pažymėtina, kad tarptautinių organizacijų teikiamose rekomendacijose kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, kur negalima išlaikyti saugaus atstumo yra tik viena iš rekomenduojamų, bet neprivalomų priemonių. Be to ECDC rekomendacijose buvo nurodyta, kad pilnai pasiskiepijusiems asmenims, bendraujant be kaukių, užsikrėtimo rizika yra labai maža.

Esant pandeminės situacijos stabiliam gerėjimui – galimi atlaisvinimai ar reikalavimų pakeitimas rekomendacijomis. Tačiau visuomenės sąmoningumas išlieka svarbiausia sudedamąja dalimi sėkmingam viruso suvaldymui.

Lietuva šiai dienai turi pačių įvairiausių tyrimų dėl COVID-19 ligos būdų (PRG tyrimas, greitasis antigeno, serologinis antikūnų testai, paviršių testavimas, kaupiniai), kai kuriuos tyrimo metodus reikėjo validuoti, nes iki tol jie nebuvo išvis naudoti. Testavimo infrastruktūra ir algoritmai buvo sukurti ir veikia – visa tai padaryta per šiuos metus. Tiek anksčiau, tiek ir šiandien testavimo apimtys Lietuvoje yra gerokai didesnės nei buvo didžiausio sergamumo periodais buvusios valdžios pandemijos valdymo metu.

Rizika susirgti pilnai pasiskiepijusiems asmenims yra 5 kartus mažesnė, palyginus su nesiskiepijusiais asmenimis. Tai rodo atlikti tyrimai. Profilaktinis testavimas yra skirtas būtent tai asmenų grupei, kuriai rizika susirgti yra didesnė ir kurioje galimybė išaiškinti užsikrėtusiuosus yra didesnė.

Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo asmens vakcinacijos / persirgimo statuso, kiekvienam asmeniui pajutus COVID ligai būdingus simptomus yra rekomenduojama neiti į darbą ar kitas viešas vietas, izoliuotis ir registruotis PGR tyrimui į mobilų punktą. Simptominių asmenų izoliavimasis ir testavimas yra pati efektyviausia priemonė valdant infekcijos plitimą.

ASPĮ, slaugos įstaigų darbuotojai testavosi ir testuojasi profilaktiškai priklausomai nuo to, kokiame padalinyje dirba.

Lietuvos žmonės yra atsakingi, todėl net galimai turintys imunitetą (pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga) asmenys registravosi nemokamam tyrimui po kontakto su sergančiuoju.

Sprendimas neizoliuoti pilnai skiepytų ar persirgusių asmenų po kontakto buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad tokiems asmenims rizika užsikrėsti išlieka, tačiau ji yra mažesnė, nei neskiepytų asmenų; tokie asmenys virusą išskiria ir kitus gali užkrėsti trumpesnį laiką, nei neskiepyti. Kadangi užsikrėtimo, o tuo pačiu ir infekcijos platinimo rizika šiai asmenų grupei yra mažesnė, buvo taikomos ir mažiau griežtos infekcijos valdymo priemonės. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad nebuvo nustatyta reikalavimų vakcinuotiems asmenims izoliuotis, buvo taikomos kitos papildomos priemonės ir rekomendacijos:

• valdant riziką pilnai skiepyti asmenys po didelės rizikos sąlyčio:
- turėjo (ir turi, jei nėra izoliuojami) apriboti asmenų, su kuriais bendraujama, skaičių;
- dirbantiems asmenims rekomenduojama tik nuvykti į darbą ir namus, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu;
- bendraujant su kitais asmenimis, tokie asmenys turėjo (ir turi, jei nėra izoliuojami) dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones);
- laikytis saugaus atstumo ir kitų bendrųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos priemonių;
- buvo rekomenduojama (ir yra rekomenduojama, jei asmuo nėra izoliuojamas) ne anksčiau kaip 3 dieną po turėto kontakto atlikti PGR tyrimą arba antigeno testą (išskyrus persirgusius asmenis, kuriems mažiau nei prieš 90 dienų liga diagnozuota atlikus PGR ar antigeno testą);
- stebėti sveikatą – jeigu asmuo 10 dienų laikotarpiu po turėto sąlyčio pajaučia simptomus, nedelsiant turi palikti darbo vietą ar neiti į darbą, jei simptomus pajuto namuose, izoliuotis ir registruotis COVID-19 ligos tyrimui.

. • PGR tyrimas arba greitasis antigeno testas tokiems asmenims mobiliuose punktuose buvo ir yra atliekami nemokamai, valstybės lėšomis. Registruotis tyrimui galima internetu, pasirenkant mygtuką „Vakcinuotiems ar persirgusiems didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID19 liga turėjusiems asmenims, kuriems netaikoma izoliacija“ arba paskambinus numeriu 1808;
• ligonis VISADA turi būti izoliuojamas, net jei jo šeimos nariai yra vakcinuoti;
• darbdaviai, jei nėra galimybės organizuoti darbą nuotoliniu būdu, turėtų skatinti atlikti testą.

Rizikoms valdyti taikomos ne pavienės priemonės, o priemonių kompleksas.

Pažymėtina, kad atskira eilutė registracijai į mobilų punktą PGR tyrimo atlikimui skiepytiems ir persirgusiems asmenims, kuriems izoliacija po kontakto nebuvo privaloma, sukurta 2021 m. rugsėjo pabaigoje. Nuo tokios galimybės sukūrimo iki 2021 m. lapkričio 16 d., kol visiems skiepytiems ir persirgusiems asmenims po kontakto tyrimas buvo rekomenduojamas, šia registracija buvo pasinaudota 30 500 kartų. Tai rodo, kad gyventojai įsiklausė į rekomendacijas ir naudojosi jiems suteikta galimybe atlikti PGR tyrimą po turėto kontakto.

2021 m. spalio 29 d. vykusio pasitarimo su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovais metu, ECDC direktorė A. Amon pažymėjo, kad vakcinuotų asmenų neizoliavimas po turėto kontakto gali būti viena iš papildomų priemonių, skatinančių vakcinaciją.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento atlikto Lietuvos duomenimis paremto tyrimo dėl vakcinų efektyvumo kitimo praėjus tam tikram laikui po vakcinacijos duomenimis, taip pat NEPT pristačius papildomus mokslo įrodymus tarptautiniu lygiu ir pateikus rekomendacijas dėl sustiprinančiosios vakcinos dozės skyrimo jau po 4 mėn, reikalavimai dėl vakcinuotų asmenų izoliavimo buvo pakeisti, numatant, kad izoliuotis po turėto kontakto turi tie vakcinuoti asmenys, kurie buvo paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą seniau nei prieš 120 d. ir nėra gavę sustiprinančiosios vakcinos dozės, t. y. tie, kuriems užsikrėtimo rizika didėja dėl slopstančio imuninio atsako. Tuo tarpu tie, kuriems užsikrėtimo rizika yra mažesnė (t. y. skiepyti anksčiau nei prieš 120 dienų ar skiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze) ir toliau nėra izoliuojami, tačiau jiems taikomos papildomos priemonės, įskaitant rekomendaciją atlikti PGR tyrimą. Kaip minėta anksčiau, registracijos į mobilius punktus duomenys rodo, kad šios rekomendacijos žmonės linkę laikytis.

NVSC procesai nuolatos peržiūrimi ir tobulinami. Be kita ko, kontaktų atsekamumo procentas yra itin aukštas ir labai palankiai vertinamas tarptautiniame kontekste.

Kadencijos pradžioje kontaktų atsekamumo procesui tobulinti ir sustiprinti skirtas didelis dėmesys: Sveikatos apsaugos ministerija ne tik sudarė galimybes NVSC įsidarbinti ir apmokyti papildomai kelias dešimtis darbuotojų šiuo tikslu, perimti gerąją patirtį iš verslo iniciatyvų, bet ir tikslingai inicijavo NVSC procesų peržiūrą, pokyčius, unifikavo praktiką tarp skirtingų departamentų, taip pat tiesiogiai dalyvavo skaitmenizuojant iki tol tik popieriniu formatu pildomas epidemiologines anketas, dėl ko viešai buvo ne kartą išsakyta kritika iš dalyvaujančiųjų pandemijos valdymo procese. Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją NVSC procesai nuolat peržiūrimi ir tobulinami.

Atsakant į pirmąjį klausimą, reikėtų patikslinti, kad NVSC funkcija yra nustatyti, t. y. izoliuoti ne susirgusius asmenis, o sąlytį su susirgusiaisiais turėjusius asmenis. Būtent šiuo tikslu ir yra atliekamas epidemiologinis tyrimas (7 d./sav.), kuris vyksta taip:

• NVSC telefonu susisiekia su asmenimis, gavusiais teigiamus COVID-19 tyrimų rezultatus, ir be kitų epidemiologiškai svarbių klausimų (pvz., susijusių su užsikrėtimo aplinkybėmis, lankytomis vietomis ir kt.)

• aiškinasi, su kuo susirgusysis artimai bendravo (kontaktavo) užkrečiamuoju laikotarpiu. Šis procesas pradedamas per 24 val. nuo informacijos apie susirgusį ar užsikrėtusį asmenį gavimo. Įprastai epidemiologiškai ištiriama vidutiniškai apie 84 proc. atvejų - tai atitinka tarptautines epidemijų valdymo rekomendacijas (ištirti bent 70 proc. atvejų). Be to, kad šis procesas vyktų kuo sklandžiau ir greičiau, nuo šių metų pradžios yra sudaryta galimybė patiems susirgusiesiems užpildyti elektroninę anketą, nelaukiant NVSC specialisto skambučio. Anketoje susirgusieji turi nurodyti ir sąlytį turėjusius asmenis bei kitas epidemiologiškai svarbias aplinkybes. Anketą sudaro tokie patys klausimai, kaip ir epidemiologinio tyrimo, atliekamo telefonu, metu. Pabrėžtina tai, kad kai asmenys užpildo šią anketą, jiems skambinama tik tais atvejais, jeigu anketa užpildyta netiksliai, trūksta svarbios informacijos. Ji tam ir skirta, kad procesas vyktų greičiau – dalis žmonių patys proaktyviai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad susirgusiems ar virusu užsikrėtusiems (besimptomiams) asmenims patiems pildant elektroninę anketą, o ne laukiant NVSC specialisto skambučio, sąlytį turėjusieji SMS žinutes apie izoliaciją gauna daug greičiau vien dėl to, kad informacija gaunama operatyviau nei tyrimą atliekant telefonu. Todėl NVSC ragina visus naudotis šia galimybe, apie tai informacija skelbiama tiek NVSC interneto svetainėje, tiek SMS žinutėse, kurias 1808 siunčia PGR tyrimus atlikusiems asmenims, periodiškai platinamas pranešimas spaudai su šiuo raginimu, naudojamos kitos komunikavimo priemonės (baneriai, interviu, straipsniai) skirtingose žiniasklaidos priemonėse. NVSC ir Sveikatos ministerijos iniciatyva ši informacija skelbiama savivaldybių administracijų, skirtingų įstaigų ir verslo organizacijų interneto svetainėse. Šie veiksmai ženkliai prisideda prie didesnio anketos naudojimo bei greitesnio izoliavimo, kontaktų atsekamumo. Pastaruoju metu vidutiniškai 1000 asmenų, kuriems patvirtina Covid-19 liga, per dieną patys užpildo anketą (pateikia duomenis apie save, nurodo sąlytį turėjusius asmenis). 2021 m. spalio mėnesį, kai sergamumo lygis buvo labiausiai išaugęs, tai sudarė net 30 proc. nuo visų patvirtintų atvejų, mažėjant sergamumui, šis procentas paprastai būna dar didesnis.

Kitas epidemiologinio tyrimo proceso žingsnis, kurį atlieka NVSC, – informuoti sąlytį turėjusius asmenis apie tai, kad jie turi izoliuotis ir apie tai, kad jie įtraukiami į izoliuojamų asmenų sąrašą. Tai daroma jiems siunčiant SMS žinutes, kuriose nurodyta izoliacijos data ir nurodoma, kad būtina užpildyti sąlytį turėjusio asmens anketą, kurios nuoroda atsiunčiama SMS žinutėje. Sąlytį turėjusiems asmenims po SMS žinutės gavimo ir po to, kai jie užpildo anketą, nebeskambinama ir jie apie tai žino, nes anketoje yra pateiktos aiškios instrukcijos dėl jos pildymo ir veiksmų, kuriuos asmuo turi atlikti. Toks sprendimas priimtas įvertinus turimus žmogiškuosius resursus ir numatant tikslingiausią jų indėlį NVSC procesuose.

Sąlytį turėję asmenys dažnai SMS žinutėje randa informaciją apie tai, kad sąlytis buvo, pavyzdžiui, prieš 3-4 dienas. Tokioms situacijoms pagrįsti yra racionalūs argumentai. Tai yra susiję ne su vėlavimu atliekant įstaigos funkcijas ar neveikimu, o su objektyviomis priežastimis – su susirgusiojo veiksmais. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmogus jausdamas menkus simptomus (pvz., gerklės skausmą ar slogą) ir nekreipdamas į juos dėmesio toliau gyvena įprastą gyvenimą ir turi kontaktus su kitais žmonėmis. Jei susitikimas vyko, pavyzdžiui, pirmadienį, o antradienį simptomai ima stiprėti, asmuo įtardamas COVID-19 ligą nusprendžia pasidaryti tyrimą, užsiregistruoja antradienį, tyrimą atlieka trečiadienį, atsakymą gauna ketvirtadienį. NVSC informaciją apie teigiamą tyrimą gavę ketvirtadienį arba penktadienį ir iš karto pradeda epidemiologinį tyrimą, kurio metu susirgęs žmogus nurodo, kad pirmadienį (dieną, kai pradėjo jausti simptomus, t. y. užkrečiamuoju laikotarpiu) buvo susitikęs su kitu asmeniu (-imis). Pastarajam išsiunčiama žinutė, kurioje nurodoma, kad sąlytis buvo pirmadienį, todėl pagal reikalavimus jis turi izoliuotis 10 dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos (t. y. nuo pirmadienio). Pabrėžtina, kad optimizavus procesus SMS žinutes sąlytį turėjusiesiems NVSC išsiunčia per 24 val. ir nevėluoja.

Kai susiduriama su sergamumo pakilimu ir matoma, kad visus užsikrėtusius pasiekti yra sudėtinga, pirmenybė teikiama naujų atvejų tyrimui, kadangi, kaip ir akcentuojama klausime, praėjus 3-4 dienoms po teigiamo tyrimo gavimo, kontaktų atsekamumas nebetenka prasmės dėl minėtų 28 objektyvių priežasčių, susijusių su ilgu keliu nuo PGR tyrimo atlikimo iki epidemiologinio tyrimo atlikimo.

Pabrėžtina, kad Lietuvos kontaktų atsekamumo procentas yra itin aukštas ir labai palankiai vertinamas tarptautiniame kontekste – šimtu procentų atsekti visų sąlytį turėjusių asmenų yra neįmanoma. Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie turėtą sąlytį ir izoliuotųsi (jeigu jiems nėra taikomos izoliacijos išimtys dėl paskiepijimo ar persirgimo).

Galiausiai būtina paminėti, kad siekiant identifikuoti užsikrėtusius besimptome forma žmones ir geriau vykdyti kontaktų atsekamumą, Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir 2021 m. vasario 5 d. patvirtino atskirą protrūkių valdymo algoritmą. Jo pagrindu numatyta ne tik galimybė operatyviai organizuoti mobilių komandų vykimą ir ištyrimą visų dirbančiųjų, kai vienoje darbovietėje yra du ir daugiau susirgimų, bet ir unifikuota metodinė pagalba darbdaviams, siekiant išvengti tolesnių užsikrėtimų, geriau valdyti esamas rizikas.

Informacija apie reikalavimus ir izoliacijos svarbą taip pat dažnai skleidžiama įvairiais NVSC komunikacijos kanalais – pranešimai spaudai, Facebook platforma, interviu. Nuolat akcentuojama izoliacijos svarba, todėl žmonės gali ir yra raginami izoliuotis vos tik sužinoję apie turėtą kontaktą. Kai tokie asmenys pradeda izoliuotis nesulaukę NVSC žinutės, t. y. oficialiai neįtraukus jų į izoliuotų asmenų registrą, jie vėliau kreipiasi į NVSC ir jų situacija būna nuodugniai išsiaiškinama, sutvarkomi visi formalumai, susiję su nedarbingumo pažyma ir kitais aspektais.

5 klausimas

Kodėl buvo dirbtinai užvilkintas LNSS šakos sutarties pasirašymas? Jis, galėjęs įvykti dar iki 2021 m. biudžeto peržiūros liepos mėnesį, buvo užvilkintas, — net pakeisti derybų grupės vadovai. Nebuvo jis pasirašytas iki suplanuojant ir pateikiant Seimui svarstyti bei tvirtinti jau ateinančių metų PSDF biudžetą.

5.1 5.1 Kodėl sutartis nepasirašyta iki pateikiant PSDF biudžetą? Ar toks sutarties vilkinimas nebuvo aiškus ženklas medikų bendruomenei, kad vengiama ilgalaikių įsipareigojimų?
5.2 Kodėl COVID-19 pandemijos metu pasiūlėte didinti medikų atlyginimus tik 6 proc. žinant, kad praktiškai visą augimą sunaikins tokiu pat ar net didesniu procentu auganti infliacija?
5.3 Kiek ateinančiais metais yra suplanuota didinti gydytojų rezidentų, bei visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokestį?

5 atsakymas

Sveikatos apsaugos ministerijos paskatintos, devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos susivienijo ir pirmą kartą sveikatos apsaugos sistemoje su Vyriausybės (LRV) įgaliota Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė vieną Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį . Naujoji sutartis užtikrina visų profesinių sąjungų narių – LNSS įstaigų darbuotojų – socialines garantijas, stabilų darbo užmokesčio kilimą bei papildomas garantijas, nei numato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas.

Nei kolektyvinės derybos, nei derybų rezultatas – LNSS šakos kolektyvinės sutarties pasirašymas nebuvo vilkinami. Priešingai, derybos prasidėjo iš karto gavus LRV įgaliojimą pradėti kolektyvines derybas su profesinių sąjungų organizacijomis dėl naujos LNSS šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo ir vyko tol, kol buvo susitarta dėl visų profesinių sąjungų organizacijų pateiktų siūlymų.

Proceso eiga: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl įgaliojimų derėtis su profesinių sąjungų organizacijomis dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties ir pasirašyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį suteikimo“ suteikė Sveikatos apsaugos ministerijai įgaliojimą derėtis su profesinių sąjungų organizacijomis dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties ir pasirašyti LNSS šakos kolektyvinę sutartį. Kolektyvinėms deryboms dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties prisistatė 9 profesinių sąjungų organizacijos. Prisistatymas vyko nuo 2021 m. vasario 15 d. iki kovo 12 d. Pirmasis posėdis įvyko 2021 m. kovo 9 d., kurio metu svarstyta LNSS šakos kolektyvinės sutarties rengimo eiga. Nuo kovo mėnesio įvyko 16 derybinių posėdžių.

Minėta, kad derybos pirmą kartą istorijoje buvo vedamos net su 9 profesinių sąjungų organizacijomis, kurios derybų eigoje ne visada turėjo vieningą nuomonę ir jų pačių pateiktais svarstomais siūlymais, kurie neretu atveju buvo neatitinkantys valstybės biudžeto galimybių, todėl kiekvieną jų teko vertinti ir dėl jų išsamiai diskutuoti. Susitarimas tarp Ministerijos ir visų devynių medikų profesinių sąjungų organizacijų apima viso sveikatos sistemos sektoriaus darbuotojus – viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, greitosios medicinos pagalbos ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie yra derybose dalyvavusių profesinių sąjungų organizacijų nariai. 2021 m. lapkričio 15 d., pasirašyta LNSS šakos kolektyvinė sutartis pradės galioti nuo 2022 m. sausio 1 d. ir galios 3 metus. Naujoji sutartis bus taikoma ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet visiems darbuotojams, kurie yra šią sutartį pasirašiusiųjų profesinių sąjungų organizacijų nariai.

Taigi, nors derybų procesas dėl dalyvaujančių subjektų skaičiaus ir derinamų interesų buvo sudėtingas ir imlus laiko atžvilgiu, derybų šalių pasiektas susitarimas yra pagrįstas finansiškai ir pačios derybos baigtos laiku pagal visus teisinius įsipareigojimus.

Visos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos, susijusios su biudžeto asignavimais buvo suderintos iki pateikiant biudžetą, todėl sudarant biudžetą į tai buvo atsižvelgta.

Dėl sutartimi prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų medikams – naująja šakos kolektyvine sutartimi prisiimti įsipareigojimai – priešingai, nei kai kurie senosios šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimai, kurių nevykdymas privedė iki bylinėjimosi teismuose, yra realūs ir finansiškai pagrįsti.

Naujoje kolektyvinėje sutartyje, išlaikant ankstesnių kolektyvinių sutarčių tęstinumą, atskirų specialybių darbuotojams jau yra nustatytas trumpesnis darbo laikas ir ilgesnės atostogos, kurios nėra keičiamos. Be to, išlieka tos pačios garantijos dėl trumpesnio darbo laiko ir pailgintų atostogų. Papildomai numatoma, kad sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems švietimo ir ugdymo įstaigose, kurie aptarnauja ugdytinius, nustatoma trumpesnė – 36 val. darbo savaitė ir suteikiamos didesnės – 40 darbo dienų kasmetinės atostogos; pridedamos papildomos atostogos už darbą, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

Sutartimi Ministerija taip pat įsipareigojo parengti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvių nustatymo metodiką, pagrįstą realiomis darbo funkcijų atlikimo laiko sąnaudomis. Įstaigų vadovai turės sudaryti psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką visose įstaigose, vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo veiksmų planu ir įgyvendinti numatytas priemones.

Dar labiau stiprinamas įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų vaidmuo įstaigos valdyme – su profesinėmis sąjungomis bus derinama įstaigos darbo apmokėjimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarka bei kiti organizaciniai klausimai.

Išlieka priedai už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais, todėl atlyginimai galės didėti ir daugiau. Taip pat paslaugų kainų didinimas bus susijęs ir su kitais inovatyviais sprendimais, pvz. slaugos paslaugų plėtra, ambulatorinių paslaugų plėtra ir kt. 6 proc. didėjimas yra susietas su minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimu.

Įsipareigojimams, prisiimtiems derybų metu, įgyvendinti kitąmet PSDF numatyta skirti papildomai 153 mln. Eur (iš jų – buvusios sutarties tęstinumui 77 mln. Eur ir naujos sutarties darbo užmokesčiui didinti 76 mln. Eur). Tai leis pakelti darbo užmokestį viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimus vidutiniškai dar 6 procentais. LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų Šakos kolektyvinei sutarčiai 2022 m. numatyta skirti papildomai 422 tūkst. Eur, todėl LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų specialistų profesinių sąjungų narių atlyginimai nuo 2022 m. vidutiniškai didės 10,9 procento.

Sutartyje nustatyta, kad šalyje padidinus nustatytą MMA, Vyriausybė LNSS įstaigoms kasmet papildomai skirs tokią lėšų sumą, kuri reikalinga įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, taip užtikrinant nuoseklų šių darbuotojų darbo užmokesčio augimą.

Naujojoje Šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad didesnio viešojo sektoriaus gydymo įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio bus siekiama etapais – kasmet skiriant papildomų PSDF lėšų sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti. Tokiu būdu gydymo įstaigos užsidirbs daugiau lėšų, iš kurių bus nuosekliai keliami gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai.

2022 m. suplanuota gydytojų rezidentų darbo užmokesčiui (DU) papildomai skirti daugiau nei 2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Jei bus patvirtintas 2022 m. valstybės biudžeto projektas, su jame numatytu pareiginės algos bazinio dydžio didėjimu (4 eurais), tuomet jaunesniojo gydytojo rezidento DU padidėtų dar 34,96 Eur, o vyresniojo 37,28 Eur.

Taip pat yra sukurta darbo grupė gydytojų rezidentų darbo užmokesčiui ir darbo apmokėjimo sistemai peržiūrėti. Artimiausiu metu planuojamas darbo grupės posėdis, kuriame gydytojų rezidentų atstovai pateiks savo siūlymus. Yra svarstoma galimybė gydytojų rezidentų DU perkelti į PSDF, tokiu būdu sprendžiant jų DU problematiką sistemiškai.

Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (VSPS) VDU pokytis 2021-2022 m. pagal įstaigų 2022 m. biudžeto projektą +16 proc. (didėja).

6 klausimas

Kodėl Seime pristatinėdamas įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma įstatyme įvardintų aiškių įplaukų šaltinių į Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, teigėte, kad tai neturės jokios įtakos fondo dydžiui, o į fondas bus net didinamas, tačiau pristatant 2022 metų biudžetą jau matome, kad fondas yra mažinamas, o ne didinamas? Ar nemanote, kad turite prisiimti asmeninę atsakomybę dėl mažėjančių galimybių plėtoti visuomenės sveikatos projektus, socialinę komunikaciją ir kt.?

6 atsakymas

Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos nėra mažinamos.

Fondui formuoti kasmet planuojami asignavimai Sveikatos apsaugos ministerijos biudžete:

2022 m. Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui numatyta 3.303,0 tūkst. Eur, 2023 m. – 3.345,0 tūkst. Eur, 2024 m. – 3.345,0 tūkst. Eur. Taip sudaroma galimybė ir toliau plėtoti visuomenės sveikatos prevencijos projektus, socialines informacines kampanijas, mokslinius tyrimus.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. Fondui buvo skirta 3 248 tūkst. Eur, 2021 m. – 3 350 tūkst. Eur, iš kurių 2,5 mln. Eur yra dengiami ankstesnių metų įsipareigojimai vykdyti (vykdomos pasirašytos finansavimo sutartys dėl mokslinių tyrimų, socialinės kampanijos ir prevencinių projektų vykdymo). Į valstybės biudžetą grąžinta 2,7 mln. Eur nepanaudotų 2018–2020 m. Fondui skirtų lėšų.

Įvertinus ankstesnių ir šių metų Fondo lėšų naudojimą, planuojamas fondo finansavimas yra pagrįstas ir bus pakankamas projektams ir veikloms finansuoti.

Vertindamas praėjusios Vyriausybės kreipimąsi dėl fiksuoto finansavimo programų ir fondų, Konstitucinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstatuota, kad fiksuoto finansavimo programų ir fondų finansavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Įgyvendinant Konstitucinio teismo sprendimą parengėme ir pateikėme Seimui tvirtinti Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – užtikrinti, kad Sveikatos sistemos 381 straipsnio nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 129 straipsnio ir 131 straipsnio 2 dalies ir Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas.

Tokie patys pokyčiai atliekami ir su kitomis fiksuoto finansavimo programomis ir fondais, siekiant įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą.

Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.

Tuo remiantis siūlome tikslinti Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas, kad Fondo lėšas sudaro Vyriausybės nustatytas procentas akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, akcizo pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką, įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, ir nurodyti, kad minėto fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Taip pat pripažinti netekusia galios įstatymo 7 d., kurioje pasakyta, kad Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, o per metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais numatytoms visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms finansuoti. Tai yra, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos bus planuojamos ir naudojamos tokia pačia tvarka kaip ir valstybės biudžeto lėšos. Tai sudarys sąlygas valstybės biudžeto planavimo etape objektyviai įsivertinti realų Fondo lėšų poreikį kitų metų veikloms finansuoti.

7 klausimas

Pastaruoju metu ministerija įsivėlė viešųjų pirkimų skandalus („Kitokie pasikalbėjimai", ministro ir jo aplinkos nuotraukų pirkimas, kai nuotraukos kaina siekia daugiau kaip 50 eurų, o visa reprezentacinėms Jūsų politines komandos nuotraukoms išleista suma siekia 5000 eurų.)
7.1 Kaip buvęs Valstybės kontrolierius, kaip vertinate tokius SAM pirkimus?
7.2 Kaip buvo priimti sprendimai dėl ankščiau nurodytų pirkimų?
7.3 2021 metų lapkričio 12 d. ministerija informavo pareiškėjus, kad nutraukia vakcinacijos nuo COVID-19 skatinimo komunikacijos kampanijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų projekto konkurso procedūras. Tai įvyko po viešai ne kartą išsakytų pažadų, kad komunikacijos kampanija turėtų prasidėti vasarą ar rugsėjį. Kodėl jums nepavyksta užtikrinti esminių SAM vykstančių procesų?

7 atsakymas

Viešieji pirkimai Sveikatos apsaugos ministerijoje vykdomi griežtai laikantis visų reikalavimų ir procedūrų.

Viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimai – normali praktika viešajame sektoriuje. Šių pirkimų poreikis yra kiekvienoje viešojo sektoriaus institucijoje, kurios atstovai intensyviai viešina ir pristato institucijos vykdomą veiklą, skleidžia žinutes, aktualias visiems gyventojams, ir tai daro įvairiais tikslais – informavimo, švietimo, įvaizdžio, požiūrio ar įpročių formavimo ar keitimo ir kt.

Valdant ekstremalią situaciją, šių paslaugų poreikis yra dar didesnis. Be jokios abejonės, šių paslaugų pirkimai turi būti atliekami laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama geriau informuoti visuomenę apie COVID-19 pandemiją, vakcinaciją ir medikų darbą pandemijos metu informacijos sklaidai pasitelkia įvairias žiniasklaidos priemones ir už šias viešinimo paslaugas apmoka teisės aktų nustatyta tvarka.

Laida „Kitokie pasikalbėjimai“ buvo skirti auditorijai, kuri įprastais žiniasklaidos kanalais nėra pasiekiama.

Laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ specifika (turinys, formatas, tikslinės auditorijos dydis ir jos pasiekiamumas dar neišnaudota „Youtube“ platforma) lėmė, apsisprendimą įsigyti laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ filmavimo ir viešinimo paslaugas bei 2021 m. rugsėjo 9 d. sudaryti sutartį. Pripažįstame, kad pirkimo dokumentuose nebuvo įtraukta sąlyga paslaugos tiekėjams nurodyti, kad laida apmokėta SAM lėšomis. Ši situacija mums buvo pamoka, iš kurios skaudžiai pasimokėme. Net ir dirbant ekstremaliomis sąlygomis privalome skirti dėmesį visoms reikalavimus atitinkančioms sudedamosioms detalėms.

Dalykinės fotosesijos paslaugos buvo įsigytos SAM darbuotojams ir politinės komandos nariams, kurie atstovauja SAM įvairiuose formatuose. Ši paslauga buvo suteikta 31 darbuotojui, užsakytos 102 retušuotos nuotraukos. Įsigyjamų nuotraukų kaina pirkimo metu buvo įvertinta ir palyginta su šioje rinkoje egzistuojančiomis kainomis, tad vienos nuotraukos įkainis neviršijo rinkos kainos ar net buvo mažesnis už rinkos kainą.

Fotosesijos paslaugos vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu buvo įsigytos iš Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacijai skirtų lėšų fondo, siekiant tinkamos SAM darbuotojų reprezentacijos. Nuotraukomis buvo pasidalyta su žiniasklaidos priemonėmis. Jos naudojamos publikacijoms, komunikacijai socialiniuose tinkluose, konferencijoms, pristatymams, siekiant iliustruoti darbuotojo teikiamus komentarus tais atvejais, kai atvaizdas papildo ir sustiprina Ministerijos teikiamą komunikacinę žinutę, kuri susijusi su darbine veikla. Taip pat nuotraukos talpinamos SAM tinklapyje.

Siekdami komunikacinių tikslų pasiekti įvairią auditoriją su tikslinėmis žinutėmis, kurios paskatintų gyventojus priimti tam tikrus sprendimus, darbuotojai, atsakingi už komunikaciją kartu su ministro patarėju, atsakingu už komunikaciją, planuoja strateginius viešinimo veiksmus. Taip pat planuojami ir paslaugų, skirtų darbuotojų reprezentacijai, poreikis. Įvertinę viešinimo ar kitų paslaugų poreikį, darbuotojai, atsakingi už komunikaciją inicijavo tokių paslaugų viešąjį pirkimą, atliko rinkos tyrimą pirkimo vertei nustatyti.

Pirkimo iniciatorius parengė viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodė pagrindines pirkimo sąlygas ir kitą informaciją, kuri pagrindžia jo priimtų sprendimų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Paraiškas tvirtino ministro patarėja, atsakinga už komunikaciją, už viešuosius pirkimus atsakingo padalinio vadovas, už finansų tvarkymą atsakingo padalinio vadovas. Galutinį tvirtinimą atliko ministerijos kancleris, kuris ir pasirašė paslaugų pirkimo sutartis.

Kaip jau buvo minėta, viešinimo kampanijai lėšos iš valstybės rezervo buvo skirtos 2021 m. balandžio mėn. ir tik tuomet, jau žinodami realias finansines galimybes bei įvertinę greitai besikeičiančias objektyvias aplinkybes (vakcinacijos tempus, kylančius iššūkius, visuomenės nuotaikas ir jau vykdomų priemonių efektyvumą) galėjome pradėti tokio pobūdžio ir apimties viešąjį pirkimą. Kaip žinia, viešųjų pirkimų procedūros yra sudėtingos ir trunka ilgai, ypač atliekant didelės vertės pirkimus. Jos yra nepritaikytos ekstremalių situacijų metu greitai reaguoti, įsigyjant reikiamas paslaugas, prekes ar darbus. Kadangi viešasis pirkimas buvo didelės vertės ir nors pasirinktas pirkimo būdas sąlygojo trumpesnį nei įprasta viešojo pirkimo procesą, vakcinacijos kampanijos tikslai, dar neužbaigus viešojo pirkimo procedūrų, tapo nebeaktualūs, įvertinus pasikeitusią pandeminę situaciją.

Komunikacijos kampanija turėjo būti įgyvendinta iki 2021-12-03, nesant galimybės pratęsti šio termino. Buvo įvertinta, kad šiam projektui skirtos lėšos (1,3 mln. Eur) yra per didelės 1 mėnesio (geriausiu atveju) trukmės komunikacinei kampanijai vykdyti.

Pirkimo dokumentuose buvo nurodyti pirkimo uždaviniai: 1) amžiaus grupėje 12 m. ir daugiau pasiekti 70 proc. visuomenės vakcinavimą 2) suaktyvinti revakcinaciją.

Pirmasis ir esminis uždavinys buvo pasiektas dar vykdant viešojo pirkimo procedūras. Šiai dienai bent viena vakcinos doze paskiepyti daugiau kaip 75 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 12 metų amžiaus. Jau pasiekus numatytąją visuomenės imunizaciją, vakcinacijos viešinimo kampanija didžiajai gyventojų daliai būtų nebeaktuali.

Ypač svarbu paminėti, kad keičiantis epidemiologinei situacijai ir vyraujant labiau užkrečiamai COVID-19 ligos Delta atmainai, pirkimo vykdymo metu pasikeitė ir reikalingas imunizacijos lygis, būtinas stabdyti COVID-19 ligos plitimą – epidemiologų įvertinta, kad visuomenės imunizacijos lygis turėtų siekti bent 90 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis uždavinys (70 proc. visuomenės vakcinavimas) buvo pasiektas dar viešojo pirkimo procedūrų metu, o tiekėjų pasiūlymai buvo orientuoti į šio uždavinio rodiklio siekimą, ir ypač tai, kad dėl epidemiologinių aplinkybių nustatytas siektinas imunizacijos rodiklis (70 proc.) tapo neaktualus (nes nepakankamas), šis uždavinys turi būti koreguotinas iš esmės.

Antrasis uždavinys – suaktyvinti revakcinaciją buvo keliamas kaip papildomas uždavinys. Esminis uždavinys yra likusių nevakcinuotų asmenų skatinimas, į kurio siekimą viešinimo kampanijos koncepcija labiausiai orientuojama. Aktualiam likus tik antram uždaviniui – suaktyvinti revakcinaciją, keičiasi viešinimo kampanijos koncepcija, kuri skiriasi nuo pirkimo pradžioje suformuluotos užduoties. Pabrėžtina, kad rengti šio viešojo pirkimo dokumentai buvo pradėta pačioje vasaros pradžioje – iškart po startavusios etapinės visuomenės vakcinacijos, o vakcinacijos komunikacijai ką tik buvo pradėti naudoti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis įsigyti kanalai.

Paminėtina, kad Vyriausybės kanceliarija su Statistikos departamentu atliko Lietuvos realių duomenų analizę, kuri rodo, kad praėjus 4 mėnesiams po pilnos vakcinacijos schemos pradeda silpti vakcinos suformuotas imunitetas ir silpnėja apsauga nuo COVID-19 ligos. Silpnėjančios apsaugos rezultatas – pradeda sirgti vakcinuoti gyventojai. Tampa vis aktualesnis skiepijimosi sustiprinančiąja vakcinos doze poreikis, siekiant sustiprinti vakcinų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, NEPT rekomendavus skiepytis sustiprinančiaja doze jau po 4 mėnesių po pilnos vakcinacijos, tokios sąlygos buvo sudarytos visiems norintiems. Planuojant viešinimo kampaniją, turi būti skiriamas deramas dėmesys revakcinacijos skatinimui, kuri Lietuvoje galėtų būti spartesnė.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta COVID-19 vakcinacijos reklamos kampanijos projekto konkurso vertinimo komisija, vertindama dalyvių pasiūlymus, nustatė, kad COVID-19 vakcinacijos reklamos kampanijos projekto konkurso sąlygose buvo netiksliai suformuluotas antrojo kokybės kriterijaus pirmojo parametro „Pasiektos auditorijos dydis“ reikalavimas, kurį tiekėjai galėjo suprasti ir suprato skirtingai, todėl pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, kas nulėmė, jog perkančioji organizacija negali objektyviai įvertinti šio parametro ir apskaičiuoti konkurso dalyviams skiriamų balų.

Atsižvelgdama į tai, kad dėl įvardytų aplinkybių perkančioji organizacija negalėjo objektyviai įvertinti dalyvių pasiūlymų, bei į tai, kad pirkimo dokumentų šiame pirkimo etape nėra galimybės papildomai tikslinti nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi bei konkurso sąlygų 1.10 p., nutraukė Vakcinacijos nuo COVID-19 skatinimo komunikacijos kampanijos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų projekto konkurso procedūras.

Nepaisant visų iššūkių, tuo pačiu metu buvo vykdoma nepertraukiama vakcinacijos informavimo kampanija:
• vakcinacijos temų sklaidai užtikrinti nuolatos bendradarbiaujama su savivaldybėmis, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pavaldžiomis įstaigomis, kitomis ministerijomis ir valstybinėmis įstaigomis;
• 2021 m. vykdoma komunikacija vakcinacijos nuo COVID-19 ligos tema apėmė reklamą: TV kanaluose (LNK, BTV, TV1, INFO TV, 2TV, TV3, TV6, TV8, „Lietuvos ryto televizijoje”, LRT; reklaminiai klipai taip pat buvo rodomi prekybos centrų „Maxima” ir „Camelia“ vaistinių ekranuose visoje Lietuvoje. Sveikatos laidose buvo rodomos integracijos su medicinos specialistais;
• reklaminiai garso klipai lietuvių ir rusų kalbomis vasarą buvo transliuojami populiariausiose radijo stotyse: „Radijo centras“, „M-1“, „M-1 Plius“, „ZIP FM“, „Žinių radijas“, „Lietus“, „Rusradio“; taip pat reklaminiai garso klipai nuolat transliuojami didžiuosiuose šalies prekybos centruose, rengiamos pokalbių laidos radijo stotyje ,,Pūkas“;
• reklaminiai skydeliai rodomi populiariausiuose internetiniuose naujienų portaluose: „Lrytas.lt“, „tv3.lt“ ir sveikatos portaluose „sveikata.lt“ ir „vlmedicina.lt“. • straipsnių serija publikuota 40 regioninių laikraščių ir 40 interneto tinklalapių.
• publikuojami straipsniai periodinėje žiniasklaidoje: „Lietuvos rytas“, „Prie kavos“, „Moters patarimai“, „Edita“, „Žmonės“, „Ji“, „Savaitė“, „Namie ir sode“, „Ekspres nedelia“ ir interneto portaluose: „Delfi“, „TV3“, „lrytas.lt“, „vlmedicina.lt“, „sveikata.lt“;
• rengiamos video konferencijos su sveikatos specialistais „Delfi TV“;
• visoje Lietuvoje iškabinti lauko reklamos stendai, reklaminiai klipai buvo rodomi ACM ekranuose, trijuose šimtuose parduotuvių ir degalinių buvo iškabinti spausdintiniai plakatai;
• socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ nuolatos vykdoma aktyvi komunikacija COVID-19 ligos temomis;
• informaciniai klipai transliuojami viešojo transporto ekranuose;
• per visą laikotarpį rengiamos akcijos arba prie jų prisidėta (mobilūs skiepijimo punktai, skiepobusai, skiepijimas prie prekybos centrų „Lidl“, „Rimi“, „Maxima“, „IKI“, iniciatyva kartu su „Lietuvos paštu“, medikų turas po lenkakalbius miestelius, DUK sesija įmonių darbuotojams;
• nuolat rengiama informacinė dalomoji medžiaga (plakatai, lankstinukai);
• administruojama „Google“ reklama;
• skelbiama oficiali informacija ir nuolat atnaujinami dažniausiai užduodami klausimai interneto puslapiuose koronastop.lrv.lt ir sam.lt;
• šiuo metu organizuojami du renginiai vakcinacijos nuo COVID-19 ligos tema.

8 klausimas

Pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas Seime, kuriomis buvo sumažinta konkurencija kompensuojamųjų vaistų rinkoje, teigėte jog bus imamasi kitų, vaistų kainą galinčių sumažinti priemonių. Tačiau nei viena priemonė iki šiol nėra įgyvendinta. Iki šiol nėra atgaivintas mechanizmas dėl bendrų brangių vaistų pirkimo su Višegrado šalimis ir neįvyko nė vienas ekspertų susitikimas, iki šiol nėra suprogramuota ir neveikia nuotolinė receptinių kompensuojamųjų vaistų nuotolinės prekybos platforma. Brangstantys vaistai didina PSDF išlaidas, kurios galėtų būti panaudojamos tiek naujų paslaugų finansavimui, tiek medikų darbo užmokesčio didinimui. Kodėl nesiimama jokių veiksmų konkurencijai vaistų rinkoje skatinti?

8 atsakymas

Priėmus Farmacijos įstatymo pataisas Seimo pavasario sesijoje, pirmiausia buvo siekiama gerinti vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams, suteikti galimybę rinktis kompensuojamuosius vaistus, taip pat palengvinti vaistų tiekimo užtikrinimą bei išvengti vaistų tiekimo sutrikimų, nustatant, kad vaistų kainynas rengiamas du kartus per metus. Kalbant apie vaistų konkurenciją užtikrinančias ar didinančias priemones, reikia paminėti, kad Konstitucinis Teismas visai neseniai pateikė savo išvadas dėl teisėkūros principų, kurie taikomi reglamentuoti vaistų kainodarą ir pripažino, kad dabartinis kainodaros reguliavimo principas prieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu dirbama iš esmės peržiūrint visą kainodaros mechanizmą, taip pat ir subalansuojant jau šiuo metu taikomas bei potencialiai taikytinas priemones. Tai vertinama kaip neeilinė galimybė įtvirtinti pagrindinius kainodaros principus įstatymų (Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų) lygmenyje, siekiant tvarumo bei tęstinumo šioje jautrioje srityje. Tikimasi įstatymų projektų paketą pateikti kitų metų Seimo pavasario sesijoje.

Pažymėtina, jog siekiant suderinti Farmacijos įstatymo nuostatas su LRV nutarimo Nr. 994 nuostatomis bei gerinti vaistų prieinamumą pacientams, 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtos LRV nutarimo Nr. 994 pataisos, kuriomis inter alia sudarytos galimybės perskaičiuoti dviejų ir daugiau tiekėjų mažo terapinio indekso (MTI) vaistų (imunitetą slopinantys vaistai po transplantacijos, vaistai epilepsijai gydyti) bazines kainas, jas padidinant, ir sumažinti paciento priemokas, jei vaisto tiekėjas įsipareigoja nedidinti PSDF biudžeto išlaidų. Dėl šio SAM inicijuoto pakeitimo, 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Kainynui, paciento priemokos už kai kuriuos MTI vaistus sumažės net 10 ir daugiau kartų: pacientų priemokos bus ne didesnės kaip 1,5 Eur vietoj dabar esančių 12,27, 32,43 ar 62,34 Eur.

Kalbant apie tarptautinį bendradarbiavimą vaistų pirkimo srityje, vadinamasis Višegrado memorandumas (angl. - Memorandum of understanding) – susitarimas pasirašytas tarp Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos. Jo pagrindinis tikslas skatinti bendradarbiavimą vaistų pirkimų bei sveikatos technologijų vertinimo srityse. Sukurta visų dalyvaujančių šalių ekspertų komanda, kuri aktyviai vykdė veiklą iki pandemijos pradžios. Natūralu, kad sveikatos politikų kaita bei pandemija pristabdė bendradarbiavimą. Lyderystę ir bendradarbiavimo koordinavimu užsiima Lenkija. Lietuvos iniciatyva dvišalio susitikimo su Lenkijos sveikatos apsaugos ministru metu buvo iškeltas šios platformos atnaujinimo klausimas. Gautas patikinimas, kad šį klausimą vedanti Lenkija tebėra interesuota tęsti bendradarbiavimą. Atkreipiamas dėmesys, kad susitarimas galioja iki 2022 gegužės mėnesio.

Taip pat pažymėtina, jog artimiausiu metu numatoma pasirašyti atnaujintą Baltijos šalių 2012 m. partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo bei centralizuotai įsigyjamų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo.

Nuotolinę prekybą receptiniais vaistais vykdyti šiuo metu sudarytos sąlygos yra tik aštuoniose ES valstybėse, todėl Lietuva sudariusi teisines prielaidas ir priėmusi sprendimus dėl nuotolinės prekybos įsigaliojimo yra tarp pirmaujančių. Sprendimas vykdyti nuotolinę prekybą receptiniais vaistais priimtas dar 2019 m., tačiau tikslinga suprasti, kad norint šios sistemos sklandaus veikimo, reikalingi reikšmingi pakeitimai Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS), kurios valdytojas yra Registrų centras. Natūralu, kad pandemijos laikotarpiu Registrų centro darbų prioritetų sąraše į aukštesnes pozicijas kilstelėjo su pandemija susiję darbai (su vakcinacija, Galimybių pasu ir Europos COVID skaitmeniniu sertifikatu susijusios korekcijos, nuotolinės gydytojų konsultacijos bei kiti projektai, kurie buvo įgyvendinti per pastaruosius ir ankstesnius metus). Pabrėžtina, kad nuotolinės prekybos receptiniais vaistais projekto įdiegimas šiuo metu yra prioritetų sąraše. Registrų centras tikisi, kad ši sistema veiks jau kitų metų pavasarį. Būtent tokia, centralizuota prekybos receptiniais vaistiniais preparatais sistema sukurs didesnį skaidrumą pacientui, agresyvaus marketingo netrikdomą pasirinkimo laisvę, sąžiningą konkurenciją vaistinėms, atlieps duomenų saugos principus bei patogumą pacientui, kadangi jungiamasi per jau veikiančią e-sveikatos sistemą.

PSDF dalies skiriamos kompensuojamiesiems vaistams įsigyti pacientams didėjimo nereikėtų vertinti kaip neigiamo rodiklio. Kaip tik – tai yra įrodymas to, jog mūsų šalis gali skirti lėšų naujų, inovatyvių vaistų prieinamumui gerinti mūsų pacientams. Nauji, inovatyvūs medikamentai pirmus kelerius metus po sukūrimo saugomi patento – todėl jų kaina yra didesnė negu įprastų, jau daug metų mums pažįstamų medikamentų. Todėl, jeigu norime siekti, inovatyvių vaistų prieinamumo, turime suprasti, kad skiriamos fondo lėšos augs. Per pastaruosius tris metus, į kompensavimo sistemą įtraukta ženklus kiekis naujų medikamentų: 2018 m. – 44, 2019 m. – 31, 2020 m. – 46. Taip pat, lėšos reikalingos ir tam, kad galėtume gerinti prieinamumą jau dabar skiriamų medikamentų, siekiant praplėsti ar supaprastinti jų skyrimo sąlygas. Taip pat svarbu, jog yra sutarta, kad PSDF dalis skiriama vaistams turi didėti ne mažesne procentine dalimi negu didėja bendras PSDF biudžetas – šių metų biudžeto projekte, tai yra pasiekta su kaupu.

Šiuo metu taikomos vaistų kainas ir priemokas reguliuojančios priemonės:
• referavimas – bazinė kaina negali viršyti 3 ES šalių mažiausių kainų vidurkio. Šiuo metu netaikoma 2 ir > tiekėjų grupėje;
• 2 ir > tiekėjų grupėje vaistų bazinė kaina apskaičiuojama pagal pigiausio grupėje vaisto bazinę kainą;
• bazinės kainos įšaldymas – jei rengiant naują kainyną nustatoma didesnė bazinė kaina negu galiojančiame kainyne, bazinė kaina nekeičiama;
• pirmojo generinio vaisto kaina turi būti 30% mažesnė, panašaus biologinio 15 proc.
• fiksuota maksimali paciento priemoka – 20% (pigių, kainuojančių iki 25 Eur vaistų atveju) arba 4,71 Eur;
• sudėtinių vaistų priemoka – vaistų, kuriuos sudaro 2 ar daugiau veikliosios medžiagos, priemokų suma negali viršyti didžiausių paciento priemokų už sudedamąsias dalis sumos;
• nuolat vyksta derybos dėl vaistų kainų (2020 m. vidutiniškai centralizuotai apmokamų vieno gamintojo vaistų kainos sumažėjo 6 proc.).

9 klausimas

Kodėl palaikėte Vyriausybės išvadą dėl LR Seime pateiktų alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo projektų, Vyriausybės posėdyje balsuodamas už alkoholio kontrolės silpninimą ir taip sumenkindamas savo ministerijos komandos darbą ir pateiktą kitokią nuomonę? Kodėl nesutikote su Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės Lietuvoje raginimu nepalaikyti alkoholio kontrolės liberalizavimo?

9 atsakymas

Alkoholio prekybos ir reklamos ribojimo priemonės yra tik kelios iš daugelio galimų alkoholio suvartojimą mažinančių įrankių. Vyko ne vienas tarpinstitucinis pasitarimas, ministrų kabineto darbinės diskusijos, kuriuose aiškiai įvardytos ir išsamiai aptartos rizikos, galimai kilsiančios dėl numatomų pakeitimų. Pabrėžtina, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti ypač griežta prekybos ir reklamos tvarka nėra pagrįsta tyrimais, o daromos prielaidos dėl jų veiksmingumo yra kompleksinių priemonių pasekmė.

Nuo 2015 m. iki 2019 m. Lietuva alkoholinių gėrimų suvartojimą sumažino net 17 proc. Kaip teigiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pranešime, manytina, kad alkoholio vartojimo sumažėjimą lėmė nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, alkoholio vartojimo mažėjimą lemia tokios priemonės kaip alkoholio kontrolės politika ir priklausomybių gydymo prieinamumo didinimas. Organizacijos ekspertai taip pat nurodo, kad įrodymais grįsta ir viena efektyviausių priemonių – kainų politika – nėra išnaudojama šalyse bei itin lėtai progresuoja, vertinant 2016– 2019 metų periodą.

Kadangi alkoholio politika vienaip ar kitaip daro įtaką skirtingoms gyvenimo sritims – asmens ir visuomenės sveikatai, socialiniam gyvenimui, ekonomikai, teisėsaugai ir kt. – įstatymo pakeitimo projektas buvo derinamas su skirtingų sričių atsakingomis institucijomis. Buvo pateikta informacija apie rizikas, kurios gali būti siejamos su alkoholio prieinamumo didinimu, ir pristatytos tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Akcentuota, kad alkoholio vartojimo įpročius lemia ne tik alkoholio prieinamumas, bet ir socialinė bei kultūrinė žmogaus aplinka, asmens požiūris į savo ir visuomenės sveikatą, taip pat kiti veiksniai.

Formuojant subalansuotą alkoholio politiką ir kuriant sveiką visuomenę, svarbu kliautis ne vien draudimais ir ribojimais, bet ir švietimu, prevencija, sąmoningumo ugdymu.

10 klausimas

Kaip galite paaiškinti savo siekius griauti 30 metų Lietuvos pasirinktą sveikatos politikos kursą ir vystyti pirminę sveikatos priežiūrą bei šeimos gydymo instituciją, kuomet jūsų komanda siūlo griauti tai kas buvo tiek metų kurta ir leisti sujungti pirminę ir stacionarinę sveikatos priežiūrą?

10 atsakymas

Bus tęsiamas pirminės sveikatos priežiūros bei šeimos gydymo institucijos stiprinimas ir vystymas, sprendžiant egzistuojantį paslaugų suskaidymą ir sudėtingą paciento kelią.

Siūlomas savivaldybės sveikatos centro (toliau – Centras) modelis nenumato pirminės sveikatos priežiūros sujungimo su stacionarine sveikatos priežiūra. Maišomos sujungimo ir integracijos sąvokos. Numatoma integruoti pirminės, ilgalaikės priežiūros paslaugas ir specializuotos antrinio lygio ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas (įskaitant ir konsultacijas, ir dienos stacionaro bei ambulatorinės chirurgijos paslaugas), integruojant ir visuomenės sveikatos paslaugas (per bendradarbiavimo sutartis su visuomenės sveikatos biurais). Stacionarinės pagalbos apimčių mažėjimas, o ambulatorinės pagalbos stiprus augimas yra neišvengiama visos Europos ir Lietuvos kryptis, kuri tęsis nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje. Mažose savivaldybėse, Centro ribose galėtų būti teikiamos ir stacionarinės terapijos paslaugos. Integracija yra modernios sveikatos politikos požiūris, aktualus ir propaguojamas Europoje. Kadangi ne visi interpeliacijos autoriai yra su tuo susipažinę, supažindinama detaliau:

ES lygiu diskusijos apie būtinybę pertvarkyti sveikatos sistemas prasidėjo 2011 m. kuomet Europos Taryba paragino šalis nares ieškoti būdų kaip pereiti nuo į ligonines orientuotos sveikatos politikos prie integruotos sveikatos priežiūros paradigmos. 2016 m. Europos Komisija ir ES Ekonominės politikos komitetas pabrėžė būtinybę siekti sveikatos priežiūros integracijos ir tęstinumo, tokiu būdu mažinant sveikatos priežiūros fragmentaciją, stiprinant finansinį tvarumą ir sistemos efektyvumą. Europos Komisija, bendradarbiaudama su EBPO ir Europos Sveikatos sistemų ir politikų Observatorija (Observatory on Health Systems and Policies) paskelbė iniciatyvą, kad sveikatos priežiūros integracija ir stipresnis pirminės sveikatos priežiūros vaidmuo yra esminiai sveikatos politikos leitmotyvai. Europos Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms kurti gerąsias integruotos priežiūros patirtis, identifikuoti sėkmės veiksnius bei skleisti ir keistis tarpusavyje žiniomis ir patirtimi skyrė lėšas įvairiems projektams per Sveikatos, Horizontas 2020 ir kitas finansavimo programas. ES šalys pradėjo įgyvendinti naujus sveikatos paslaugų teikimo modelius, taikydamos skirtingus paslaugų integracijos būdus, siekiant suvaldyti augančią lėtinių ligų gydymui reikalingų paslaugų paklausą. Tai vyksta ir Lietuvoje. ES šalyse stebima didelė integruotos priežiūros modelių įvairovė – vienose integracija formuojama horizontaliu principu t.y. įtraukiant socialinių ar kitų paslaugų teikėjus; kitose – taikomas vertikalus principas apjungiant pirminės, bendruomenines, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros paslaugas, stebimi ir tokie modeliai kurie integruoja prevencines, gydymo ir ilgalaikės priežiūros paslaugas. Lietuva taip pat bando šiuos modelius. Kiekvienas modelis ir iniciatyva gali skirtis pagal struktūrą, tikslinę grupę ir kitus parametrus. Tačiau esminis sveikatos priežiūros restruktūrizavimo tikslas yra užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų orientuota į pacientą t. y. reikalingos paslaugos būtų aukštos kokybės, prieinamos, savalaikės, veiksmingos ir užtikrinančios sveikatos priežiūros tęstinumą. Tokio tikslo siekia ir Lietuva, kuri APSĮ tinklo pertvarką formuoja remiantis geriausia ES šalių patirtimi.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo iš esmės reformuota sveikatos sistema, suskirstant ją į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, į jų lygius. Pirminę asmens sveikatos priežiūra patikėta naujos specialybės – bendrosios praktikos gydytojams, kuri vėliau buvo pervadinta „šeimos gydytoju“. Kol buvo kuriama šeimos gydytojo institucija, buvo leista pereinamuoju laikotarpiu šeimos gydytojo kompetencijai priskirtas pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti kartu su juo dirbantiems vaikų ligų, vidaus ligų gydytojui, chirurgui bei akušeriui ginekologui. Deja, jau trečias dešimtmetis tęsiasi šis „pereinamasis“ laikotarpis, kai pirminiame lygyje šeimos gydytojui priskirtas paslaugas teikia kitos kompetencijos 4 gydytojų specialistų komanda, kurios nariai atskirai paėmus neturi visų kompetencijų, kurias turi šeimos gydytojas. Pvz., šeimos gydytojui yra priskirtos kompetencijos net ir oftalmologijos, otorinolaringologijos srityje, kurių neturi nei vienas iš 4 su juo kartu dirbančių gydytojų specialistų.

Kita vertus, dirbdami pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje šeimos medicinos licenciją, 4 gydytojų specialistų komanda negali teikti visų paslaugų pagal savo kompetenciją (pvz., atlikti echoskopinių, endoskopinių, kai kurių laboratorinių tyrimų, intervencijų, ambulatorinių operacijų). Šią painiavą ir siekiama užbaigti, integruojant šeimos mediciną su specializuota ambulatorine asmens sveikatos priežiūra (bent minimalia gydytojų specialistų komanda, kuri dabar dirba pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose).

Nustatomas tik minimalus (bazinis) paslaugų, kurios būtų teikiamos centre, paketas, t. y. savivaldybėms paliekama teisė ir galimybė teikti visas ambulatorines paslaugas, kurioms turima įdarbintų specialistų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatyta gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir finansavimą, peržiūrėti šeimos gydytojo ir jo komandos funkcijas, perduoti su asmens sveikatos priežiūra nesusijusių profilaktinių ir socialinių paslaugų vykdymą kitoms struktūroms, išplėsti farmacijos specialistų funkcijas. Bus skatinamas ir plečiamas šeimos gydytojų, kokybiškos specializuotos ambulatorinės pagalbos, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų tinklas visoje šalyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, pabrėžtina, kad įvykdžius visus reformos uždavinius, šeimos medicina bus pakylėta į naują lygmenį – veiks kaip savarankiška šeimos gydytojo, slaugytojo, akušerio, slaugytojo padėjėjo, kineziterapeuto, gyvensenos medicinos specialisto ir socialinio darbuotojo komanda. Ši komanda teiks pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Centre turėdama galimybę „čia ir dabar“ pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir efektyviai per trumpiausią laiką išspręsti paciento problemą. Be to, glaudžiai bendradarbiaudama su visuomenės sveikatos specialistais, šeimos gydytojo komanda labiau įtrauks pacientus į sveikos gyvensenos mokymus, prevencines programas, profilaktinėmis priemonėmis efektyviau spręs sveikatos problemas. Taip pat ketinama sukurti ilgalaikės priežiūros paslaugas neįgaliems, vyresnio amžiaus, poliligotiems (daugybinėmis ligomis sergantiems) pacientams, integruojant sveikatos ir socialines paslaugas.

11 klausimas

Jūs šiandien sakote, kad Sveikatos apsaugos sistema yra neefektyvi ir būtina ja keisti, tačiau į pasiūlymus kaip sistema galėtų būti keičiama Jūs ir Jūsų vadovaujama ministerija reaguoja vangiai, o dar dažniau apsiriboja tik formaliu atsakymu. Ar Jums žinoma, kad iš esmės neperžiūrėjus ir nenustačius naujų įkainių už tam tikras sveikatos paslaugas (pvz. lėtinės, sunkios ligos, komplikuoti atvejai) šiandien už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo patvirtinta bazinė kaina dažnai nepadengia net Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau — ASP) veiklos išlaidų, susijusiu su ASPI tiesiogine veikla, t.y. jų sąnaudų? Kodėl iki šiol nėra įvertinta reali situacija dėl ASPI teikiamų paslaugų tinkamo finansavimo, o tiesiog konstatuojama, kad įstaigos dirba neefektyviai?

11 atsakymas

Ydinga manyti, kad padidintas finansavimas kaip panacėja išspręs visas sistemos problemas.

Vis dėlto, reikia pripažinti, kad sveikatos sistemos finansavimas yra koreguotinas. Tam yra skirtos LRV programos priemonės, pvz., 4.5.2. „<...> sveikatos draudimo bei sveikatos apsaugos mokestinės sistemos tobulinimas ir galimybių pritraukti alternatyvius sveikatos priežiūros finansavimo šaltinius, atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų su visuomene ir socialiniais partneriais rezultatus“ 4.5.7 „modernizuoti ligoninių sektoriaus valdymą, užtikrinant objektyviomis sąnaudomis pagrįstų PSDF bazinių kainų skaičiavimą, išsamių duomenų apie ligoninių sektorių rinkimą, analizę bei skelbimą, ir pradėti įgyvendinti tam reikalingas teisines, organizacines ir technines priemones“. Tačiau šių veiksmų įgyvendinimas yra imlus laikui ir yra suplanuotas ne pirmaisiais kadencijos metais, o 2022 m. ir, atitinkamai, vėliau. Pasirinktas kelias – pradėti nuo kokybės ir efektyvumo problemų sprendimo. Kalbant apie efektyvumą, viską susieti tik su įkainiais ir finansais – mažų mažiausia nekorektiška. Sveikatos priežiūros efektyvumo vertinimas apima daug charakteristikų, tarp kurių yra ir klinikinis veiksmingumas, ir personalo klausimai, ir valdymas, kiti parametrai. Svarbu kalbėti apie maksimalų esamų resursų panaudojimą ir nuostolių išvengimą. Tam buvo skirti pirmieji kadendijos metai. Vykdoma politika remiasi tuo, kad išsianalizuojami poreikiai, ko iš tiesų reikia senėjančiai populiacijai. Visuomenei reikia ne tik „gulėti“ ligoninėse, bet kiek įmanoma ilgiau išlikti sveikiems ir savarankiškiems savo namuose, gauti medicinos pagalbą patogiu ir saugiu būdu, dažniau naudotis ambulatorinėmis, kokybiškomis ir laiku suteiktomis paslaugomis. Todėl kuriamas ir planuojamas įstaigų tinklas, nustatomi kokybės rodikliai, sprendžiamas aprūpinimo specialistais klausimas, persiorientuojant, kad ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos bei kiti medicinos darbuotojai yra vertingi ir kokybiškai gali spręsti sveikatos problemas. Būtina investuoti į visą tai ir paraleliai keisti finansavimo modelius.

Vis dėlto, svarbu įvertinti ir tai, kad PSDF biudžeto lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (ASPĮ), per 5 metus (nuo 2016 m. iki 2021 m.) padidėjo 64 proc. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos atitinkamai buvo didinamos kasmet nuo 2016 metų ir taip pat bus didinamos 2022 metais. Tai praėjusių kadencijų nuopelnas.

Bendras PSDF biudžetas nuo 2016 m. iki 2021 m. išaugo 74 proc.: nuo 1,43 iki 2,49 mlrd. Eur, o PSDF biudžeto išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kaip minėta, šiuo laikotarpiu išaugo 64 proc.: nuo 1,02 iki 1,67 mlrd. Eur.

2016 m. II pusmetį tam buvo skirta 30 mln. Eur, 2017 m. II pusmetį – 24,6 mln. Eur, 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. – 99,5 mln. Eur, 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 41,2 mln. Eur, 2020 m. balandžio–gruodžio mėn. – 130 mln. Eur, 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 26,2 mln. eurų. Kiekvienais ateinančiais metais buvo numatomos būtinos lėšos priimtų didinimų tęstinumui užtikrinti.

Nuo 2016 m. iki 2020 m. kovo PSDF lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos buvo didinamos taip: 2016 m. – 5,5 proc., 2017 m. – 4,1 proc., 2018 m. – daugiau nei 10 proc., 2019 m. – daugiau nei 7 proc., o per paskutinius 2 metus (2020 m. ir 2021 m.) buvo didinama bazinių kainų balo vertė: 2020 m. – daugiau nei 9 proc., o 2021 m. – dagiau nei 4 procentais.

2022 m. taip pat numatoma didinti PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų įkainius, siekiant gydymo įstaigoms kompensuoti:
• 2022 m. nuo 642 Eur iki 730 Eur išaugsiančią minimalią mėnesinę algą;
• brangstančias komunalines išlaidas;
• išaugsiančias išlaidas dėl šiais metais su profesinėmis sąjungomis pasirašytos naujos LNSS šakos kolektyvinė sutarties.

Šiems trims tikslams papildomai numatoma 2022 m. skirti 111 mln. Eur (visos šios papildomos lėšos numatytos 2022 m. PSDF biudžeto projekte). Numatoma tolimesnė tąsa, derinant ją su struktūrinėmis pertvarkomis.

Apmokant stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, kainos kasmet didinamos, už sudėtingus, sunkiomis ligomis sergančius pacientus mokamos didesnės kainos, be to, tais atvejais, kai naudojamos brangios priemonės, papildomai mokami kainos priedai.

Aktyviojo gydymo paslaugos stacionare yra apmokamos pagal giminingų diagnozių grupių metodą (DRG), kuris yra pažangus tarptautinis metodas suskirstantis sveikatos priežiūros įstaigos atvejus panašiu klinikiniu ir ekonominiu požiūriu, remiantis diagnozėmis ir procedūromis ir už paslaugas atsiskaitoma pagal vidutinę šios paslaugų grupės kainą, į kurią įtrauktos su paslaugos teikimu susijusios sąnaudos. Šį metodą aktyviojo gydymo paslaugų apmokėjimui taiko daugelis Europos ir pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuva nuo 2012 metų.

Pažymėtina, kad aktyviojo gydymo paslaugų bazinės kainos yra perskaičiuojamos kiekvienais metais pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų (66-ių) pateiktus duomenis apie aktyviojo gydymo paslaugų teikimo sąnaudas ataskaitiniais metais. Taip pat primename, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. visos aktyviojo gydymo paslaugų kainos buvo padidintos dėl ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo sąnaudų įskaičiavimo į paslaugų bazines kainas. Todėl kasmet bus ir toliau koreguoti kainas.

DRG metodas leidžia už daugiau sudėtingesnių pacientui atliktų medicininių intervencijų bei už sudėtingesnių pacientų, turinčių eilę gretutinių ligų, gydymą priskirti brangiau apmokamai DRG grupei.

Be to, siekiant kompensuoti sunkių pacientų gydymo, kurio metu buvo naudojamos naujos brangios medicinos pagalbos priemonės, vaistai ar procedūros, sąnaudas, prie paslaugos bazinės kainos yra mokami kainos priedai, pvz., už brangius stentgraftus, vaistus išskiriančius vainikinių kraujagyslių stentus širdies ligoms gydyti, onkologinius vaistus, hemodializės procedūrą, kraujo komponentus ir t. t. Šiuo metu tokių kainų priedų sąraše yra numatyta 30 tokių priedų ir už 2021 metus ligoninėms bus papildomai sumokėta apie 55,5 mln. eurų. Nuo 2022 m. yra įvedama dar 13 tokių priedų, tarp jų – už asmens apsaugos priemones (toliau – AAP) ir papildomas sąnaudas medicinos personalui, susijusias su COVID-19 liga sergančių pacientų gydymu Covid skyriuose, taip pat priemoka už kiekvieną krūtų implantą dėl piktybinio naviko netekusioms krūtų moterims. Visoms 13-ai priemokų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 2022 metams yra skiriama 20,5 mln. eurų, iš jų 18 mln. eurų už AAP ir papildomus medicinos personalo etatus, gydant COVID19 liga sergančius pacientus.

Be to, sunkių ir lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymui VLK centralizuotai perka ir tiekia gydymo įstaigoms brangis vaistus ir medicinos pagalbos priemones; 2021 m. tam tikslui bus panaudota apie 51 mln. eurų.

Jau nuo 2014 m. PSDF biudžetui stabiliai augant, gerėjo ir gydymo įstaigų finansiniai rezultatai. Daugumos viešųjų gydymo įstaigų finansinis rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumas) buvo teigiamas ir stabilus. Pavyzdžiui, visos šalies mastu suminis viešųjų gydymo įstaigų finansinės veiklos rezultatas buvo teigiamas ir 2020 m. sudarė 18 mln. eurų. Pandemija, žinoma, sukėlė daugiau įtampų ir finansavimo srityje, bet tai pavyksta spręsti atkuriant paslaugų vartojimą.

Tačiau akivaizdu, kad viena iš svarbiausių Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos problemų yra nepakankama paslaugų kokybė ir akivaizdus neefektyvumas. Vienas iš tokio neefektyvumo pavyzdžių – viena aukštesnių tarp ES šalių Lietuvos gyventojų hospitalizacija, kurios didelė dalis – galimai išvengiama.

Išvengiama hospitalizacija – tai tokia hospitalizacija, kurios daugeliu atveju arba net visiškai būtų galima išvengti, jeigu būtų pakankamai prieinama ir kokybiška ambulatorinė sveikatos priežiūra, apimanti ligų profilaktiką, ankstyvąją diagnostiką ir tinkamą gydymą. Šalies ligoninėse 2019 metais išvengiamų hospitalizacijų dalis siekė 16,7 proc. (diagrama), tačiau kai kuriose ligoninėse išvengiamos hospitalizacijos viršijo net 50 proc. Už tokius išvengiamų hospitalizacijų atvejus iš PSDF per metus sumokama daugiau nei 100 mln. eurų (apie 10 proc. visų PSDF išlaidų tenkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms). Sumažinus išvengiamų hospitalizacijų skaičių, šias lėšas būtų galima panaudoti žymiam paslaugų bazinių kainų didinimui.

Inicijuojamos reformos iš esmės keis situaciją sveikatos apsaugos sistemoje. Kartu su struktūrinėmis pertvarkomis yra numatomas ir finansavimo tobulinimas.

12 klausimas

Seimo sveikatos reikalų komitete svarstant Seimo šio rudens sesijos darbų programą nebuvo registruotas nė vienas Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas įstatymo projektas. Tai yra beprecedentis atvejis. Kodėl taip įvyko?

12 atsakymas

Įstatymo projektas pats savaime nekuria vertės. Sprendžiant dėl teisėkūros iniciatyvų, yra vertinamas teisės akto tikslingumas – teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Praėjusios kadencijos Seimas pasižymėjimo teisės aktų gausa ir jų svarstymu skubos tvarka, kas nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų ir jais siūlomo teisinio reguliavimo tinkamumo. Ši Vyriausybė siekia užtikrinti kokybišką teisėkūrą, įvertinti esamo ir numatomo teisinio reguliavimo reikalingumą.

Planuojant Sveikatos apsaugos ministerijos teisėkūros apimtis, vadovaujamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais, taip siekiant prisidėti prie vientisos, nuoseklios, darnios ir veiksmingos teisės sistemos.

Siekiant užtikrinti reikšmingų asmens ir visuomenės sveikatai saugoti ir stiprinti pokyčių įteisinimą ir įgyvendinimą, būtinas nuoseklus, atviras ir aiškus teisėkūros procesas, kuris užtikrinamas sisteminiais, o ne pavieniais fragmentiniais įstatymų pakeitimais. Todėl būtinų sveikatos sistemos pokyčių įgyvendinimas negali būti matuojamas tik Seimo rudens sesijos darbų programoje numatytais inicijuotais įstatymų pakeitimų projektais.

Per šį trumpą laikotarpį, nepaisant su pandemija ženkliai išaugusių teisėkūros apimčių (poįstatyminių teisės aktų projektų gausa), dalis inicijuotų, Vyriausybėje ar Seime svarstomų įstatymų projektų susiję su esminiais sisteminiais sveikatos priežiūros sistemos pakeitimais, siekiant iš esmės didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, konsoliduoti 46 visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, sudaryti palankias sąlygas pakartotinai naudoti sveikatos duomenis.

Pažymėtina, kad per 2021 m. 11 mėnesių buvo parengta ir patvirtinta 100 Vyriausybės nutarimų projektų, 1 762 sveikatos apsaugos ministro įsakymų, iš jų 731 yra norminio pobūdžio, 955 sveikatos apsaugos ministro-operacijų vadovo sprendimų, iš jų 403 norminio pobūdžio.

13 klausimas

Viename iš savo interviu teigėte, kad perteklinis mirtingumas pandemijos sąlygomis yra nulemtas blogos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės. Ar jums neatrodo nelogiška tą būklę ir toliau bloginti palaikant alkoholio kontrolės prieinamumo didinimą? Ką jūs, kaip ministras padarėte per tuos metus, kad būtų skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, būtų vykdoma rūkymo prevencija?

13 atsakymas

• Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka bene daugiausia gydytojų.
• Gyventojai gydymo įstaigose lankosi bene dažniausiai Europos Sąjungoje.
• Gydymo kokybės rodikliai yra bene prasčiausi Europos Sąjungoje, o vidutinė senjorų būsimo sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių.

Ir prevencinėmis, ir kokybiškomis bei laiku suteiktomis gydymo priemonėmis būtina gerinti Lietuvos žmonių sveikatą – tam skiriamas ypatingas dėmesys.

Kadangi alkoholio politika vienaip ar kitaip veikia skirtingas gyvenimo sritis – asmens ir visuomenės sveikatą, socialinį gyvenimą, ekonomiką, teisėsaugą ir kt. – įstatymo pakeitimo projektas buvo derinamas su skirtingų sričių atsakingomis institucijomis. Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją pateikė informaciją apie rizikas, kurios gali būti siejamos su alkoholio prieinamumo didinimu, ir pristatė tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Pažymėtina, kad alkoholio vartojimo įpročius lemia ne tik alkoholio prieinamumas, bet ir socialinė bei kultūrinė žmogaus aplinka, asmens požiūris į savo ir visuomenės sveikatą, taip pat kiti veiksniai. Formuojant subalansuotą alkoholio politiką ir kuriant sveiką visuomenę, svarbu kliautis ne vien draudimais ir ribojimais, bet ir švietimu, prevencija, sąmoningumo ugdymu – sveikata grįstas požiūris orientuotas į pagalbą padėti žmonėms saugoti savo sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę.

Vertinant poreikį plėsti paklausos mažinimo priemones skiriamas didelis dėmesys alkoholio, rūkymo ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų bei veiksnių prevencijai 2021–2030 metų Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje. Šios programos įgyvendinimui yra numatyta 22 mln. Eur vertės regioninės pažangos priemonė, kuri skirta prevencinėmis priemonėmis išvengiamo 48 mirtingumo mažinimui savivaldybių lygmeniu. Planuojama, kad pusė numatytų lėšų bus skiriama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirminei ir antrinei prevencijai.

Taip pat svarbu akcentuoti, kad šiais metais atlikti veiksmai leis Sveikatos apsaugos ministerijai 2022 metais pradėti diegti metimo rūkyti pagalbos liniją, kuri laikoma viena paveikiausių, įrodymais grįstų paslaugų ir reikšmingai didina sėkmingai metusių rūkyti asmenų skaičių. Su tabako gaminių vartojimu susijusių problemų sprendimas vertinamas kompleksiškai, todėl paraleliai rengiamasi patvirtinti ankstyvojo rūkymo rizikos vertinimo ir trumposios intervencijos bei medikamentinės ir psichologinės pagalbos teikimo tvarką.

Pabrėžtina, kad su skirtingų sričių ekspertų pagalba buvo parengtas ir 2021 m rugpjūčio mėn. 13 d. patvirtintas Priklausomybių gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 m. veiksmų planas. Jame numatyta ne tik stiprinti gydymo, žalos mažinimo paslaugų plėtros, įvairovės ir kokybės gerinimo priemones, bet ir užtikrinti pirminėje grandyje bei Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose tobulinti darbuotojų kompetencijas, diegti naujas intervencines programas, dienos stacionaro paslaugas, siekiant užpildyti sistemines spragas bei užtikrinti pagalbą rizikingai ar žalingai psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiam jaunimui.

Kalbant apie fizinio aktyvumo skatinimą, sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-1158 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V-1153 „Dėl mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo patikslintas mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašas, kuriuo nustatoma, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose kasmet pagal vieningą metodiką bei vertinimo kriterijus nustatomas mokinių fizinis pajėgumas. Tai sudaro sąlygas mokiniams, jų tėvams bei mokytojams stebėti vaikų fizinio pajėgumo kitimą, laiku pastebint galimas vaikų sveikatos rizikas ir atitinkamai modeliuojant fizinio ugdymo ir kito fizinio aktyvumo procesą formaliojo bei neformaliojo ugdymo(si) metu, taip skatinant mokinius palaikyti ir/arba gerinti savo organizmo fizinį pajėgumą ir su juo susijusią sveikatos būklę.

Siekiant didinti sveikatai palankesnių maisto produktų pasiūlą Lietuvos gyventojams, sudaryti geresnes galimybes Lietuvos maisto produktų eksportui į kitas šalis, sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-1195 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ buvo patvirtinti nauji kriterijai sveikatai palankesniems maisto produktams.

Viena iš sėkmingiausiai savivaldybių visuomenės sveikatos biurų įgyvendintų veiklų – skatinti maisto pramonės įmones gaminti sveikatai palankesnius maisto produktus ir notifikuoti juos Sveikatos apsaugos ministerijai. Sveikatai palankesnių maisto produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu skaičius rinkoje sparčiai auga ir jau viršija 1000 pavadinimų. Minėtų produktų sudėtyje yra mažiau gyvulinių riebalų, transriebalų, cukraus, druskos ir kitų sveikatai nepalankių komponentų, bei daugiau maistinių skaidulų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atlikto tyrimo duomenimis (n=2910), šio simbolio reikšmę žino beveik kas antras gyventojas (42,4 proc. respondentų).

Įgyvendinamas Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių 2020–2022 metų planas, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių plano 2020-2022 m. patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo planu įgyvendinama beveik 80 visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai įgyvendino fizinio aktyvumą ir sveiką mitybą skatinančias veiklas, kiek tai leido COVID-19 pandeminė situacija. Daugelis veiklų buvo vykdomos nuotoliniu būdu.

14 klausimas

Kaip vertinate faktą, jog visuomenės nuomonės apklausos rodo Jus esant vienu nepopuliariausiu ir vienu labiausiai nemėgstamu šios Vyriausybės ministru? Kaip, Jūsų nuomone, tai įtakoja gyventoju pasitikėjimą Vyriausybės sprendimais COVID-19 valdymo srityje?

14 atsakymas

Daug svarbiau nei būti populiariu – priimti būtinus ir reikalingus, žmonių sveikatą ir gyvybes apsaugoti padedančius, sprendimus. Šiuo metu – itin svarbus pandemijos suvaldymas, toliau – sveikatos apsaugos kokybė ir prieinamumas.

Kelyje daug nežinomųjų ir kintamųjų, naujos, pavojingos ir dar iki galo nepažintos viruso atmainos. Tačiau siekis, kovoje su koronavirusu – nuosekli – išsaugoti atvertą verslą, kontaktinį ugdymą ir neriboti visuomenės judėjimo.

Žinoma, visuomenės nuomonės vertinimą ir jos kaitą išsamiau ir profesionaliau galėtų įvertinti sociologai ar politologai. Tačiau, kiek teko susipažinti su kitų ES valstybių duomenimis, pandemijos metu sveikatos apsaugos srities ministrai nėra patys populiariausi politikai. Tikėtina, kad tokio tikslo bei uždavinio kaip pagrindinio sau ir nekelia.

Gyventojų nuomonė dėl sveikatos sistemos organizavimo keičiasi. Jei dar prieš dešimtį metų žmonės teikė didesnį dėmesį paslaugų prieinamumui, ypač stacionarinei pagalbai, tai dabar jau 83 50 proc. reprezentatyvaus gyventojų Spinter tyrimo duomenimis teikia prioritetą paslaugų kokybei, o ne atstumui iki gydymo įstaigos. Vadinasi, einama teisingu keliu.

Neseniai atlikto Mykolo Romerio universiteto ir Santaros klinikų reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis gyventojai mano, kad Lietuvoje būtina gerinti paslaugų kokybę. Mažiausiai Lietuvos piliečių lūkesčius atitinkančios paslaugos yra:
• registracija, pateikimas pas gydytojus; • slaugytojų (įskaitant procedūros kabinetų) paslaugos;
• gydytojų specialistų konsultacijos (antrinio lygio paslaugos).

Tai ir numatome spręsti savo programose. Vis dėlto tyrimai rodo, kad galima teigti, jog didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų atitinka pacientų lūkesčius.

15 klausimas

Atsižvelgiant i tai, kas išdėstyta, kaip jūs įsivaizduojate tolimesnį savo darbą ir kokių turite planų valdant COVID-19 pandemiją, sprendžiant pablogėjusią visuomenės sveikatos situaciją, pagerinant lėtinių ligų statistiką ir bendrą sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

15 atsakymas

Išėjimas iš sudėtingų situacijų reikalauja kantrybės, nepopuliarių sprendimų, kurie turi savo mechanizmus. Taip pat turi ir kainą.

Numatyti kriterijai, kuriuos pasiekus reikėtų imtis konkrečių, ribojančių priemonių. Šiuo metu numatyta, kad griežtesnės priemonės galėtų būti taikomos atsižvelgus į reanimacijos ir intensyvios terapijos (RITS) lovų užimtumą:

• pasiekus 215 lovų užimtumą būtų taikomi ribojimai: - renginiams (maksimalus skaičius nuo kurio taikomas užpildymo procentas), - prekybai ir paslaugoms (prekyba – ploto ribojimas (su GP 20 kv. m, be GP 30 kv. m.), paslaugos – ploto ribojimas (20 kv. m.), - viešajam maitinimui (2 metrai tarp stalų, tik sėdimos vietos, ribojamas darbo laikas (iki 24 val.), - nuotoliniam darbui, - viešajam transportui (tik sėdimos vietos), - neformaliam švietimui.

• pasiekus 240 RITS lovų užimtumą būtų taikomi griežtesni ribojimai. Šiuo metu laukiantis naujas ir papildomas iššūkis – naujos Omikron mutacijos atsiradimas ir veiksmai, susiję su jos įvežimo ir išplitimo ribojimu, stebima ir sekama situacija: mokslininkų išvados ir rekomendacijas.

Siekiant gerinti visuomenės sveikatą, mažinant lėtinių neinfekcinių ligų plitimą, parengta 2021–2030 m. Plėtros programos valdytojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa, kurios tikslas – skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą. Programoje numatoma:
• plėsti kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų, šiuolaikiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą;
• diegti bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms modelį, didinti visuomenės sveikatos srities specialistų kvalifikaciją, kad ji atitiktų šiuolaikinės visuomenės sveikatos politikos poreikius;
• plėtoti visuomenės sveikatos technologijų vertinimą, optimizuoti visuomenės sveikatos finansinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymą tarp regionų ir institucijų;
• didinamas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų finansavimas ir minėtų biurų teikiamų paslaugų įvairovė;
• didelis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui bei sveikatos raštingumui didinti, psichikos sveikatos stiprinimui bei sveikatai nepalankių aplinkos rizikos veiksnių ir biologinės kilmės grėsmių valdymui.

Programos įgyvendinimui planuojama skirti 11 mln. Eur. Europos Sąjungos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.

Nuo 2022 m. numatoma padidinti specialiąją tikslinę dotaciją, skirtą valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti. Planuojama savivaldybėms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti skirti 28 465 tūkst. Eur, iš kurių 17 665 tūkst. Eur skiriama plėtoti sveiką gyvenseną ir stiprinti mokinių sveikatos įgūdžius ugdymo įstaigose, 6 654 tūkst. Eur skiriama sveikos gyvensenos įgūdžių bendruomenėse stiprinimui bei visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėse vykdymui, 4 146 tūkst. Eur skiriama plėtoti visuomenės psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą bei ankstyvojo savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos teikimo sistemą.

Kompleksinių (kelių tipų paslaugų), integruotų, mobilių, nuotolinių paslaugų teikimas savivaldybėse bus plėtojamas atskiroms tikslinėms grupėms tokiose srityse:

• lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencija;

• vaikų sveikatos stiprinimas (fizinis aktyvumas, sveikos mitybos skatinimas, burnos higienos, savirūpa ir pan.);

• šeimos, motinos ir vaiko sveikatos stiprinimas;

• asmenų su negalia sveikatos stiprinimas;

• asmenų 65+ sveikos gyvensenos skatinimas; • sveikų bendruomenių kūrimas ir pan.