LNK žinių žurnalistų kalbintas vilnietis Juozas Užšilitis koronavirusu persirgo beveik prieš metus. Tuomet ligoninėje prie deguonies aparato teko praleisti 11 dienų. O nuo to laiko sveikata eina vis prastyn.
„Jaučiau tik, kad nebuvo jėgų. Ir galva kokia ne mano. Ir jėgos visiškai nebuvo, apsiversti sunku“, – pasakojo vyras.
Net ir įveikę koronavirusą ir užvėrę reanimacijos duris žmonės dar metus lieka rizikos grupėje. Floridos universiteto mokslininkai ištyrė, kad COVID–19 maždaug du kartus padidina tikimybę numirti per metus po ligos. Dažniausiu atveju mirtis ištikdavo dar pirmąjį metų ketvirtį po persirgimo.
„Žmonės, kurie atsiduria ligoninėje yra tie dėl kurių rūpintis turime labiausiai. Kaip išvengti mirčių, tai pagrindinis klausimas. Nes yra baisu, kad tie žmonės miršta per kitus 12 mėnesių“, – pasakojo Floridos universiteto mokslininkas Arch Mainous.
Juozas sako pastebėjęs, jog net ir praėjus beveik metams po ligos sveikata vis dar nėra tokia, kokia buvo.
„Man blogai dabar su kojomis labai, blogiau nei buvo. Buvo su kojom, jaučiau, bet po koronanviruso ir blogiau, ir vis toliau man silpniau“, – pasakojo vyras.
Medikai sako, kad tokia savijauta yra pokovidinio sindromo padariniai.
„Jau seniai aišku, kad koronavirusas yra sunki liga, kuri palieka pasekmės žmogui ilgai, net ir persirgus. Tai vadinamas tas ilgasis COVID–19“, – LNK sakė virusologas Saulius Čaplinskas.
„Pokovidinis sindromas yra ta pasekmė, kuri nustatoma pagal publikuojamus duomenis maždaug 27 procentų persirgusių. Ir apibrėžiamas taip, kad bent vienas iš tų simptomų išlieka bent 4–7 mėnesius“, – teigė Kauno klinikinės ligoninės vaikų terapeutas Vaidotas Gurskis.
„Pažeidimai gali būti miokarditai, prasidėti širdies ritmo sutrikimai. Gali atsirasti ir trombozinės komplikacijos. Todėl, be abejonės, jeigu simptomai nepraeina, tikrai nereikėtų sėdėti namie“, – teigė Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Tačiau tyrimą atlikę Floridos universiteto mokslininkai prieštarauja. Anot jų, šis atradimas naujas, o sprendimo, kaip sumažinti mirštamumą dar neatrado.
„Jeigu kas nors sako, kad tai jau žinojo, man tai naujiena. Nes arčiausiai to buvo tyrimas, apie tai, kad persirgus gali didėti mirties tikimybė. Tačiau aname tyrime buvo lyginti tik koronavirusu sirgę žmonės. Mums reikia sužinoti kaip išvengti šių blogų pasekmių. Kol žmonės, kol dar yra ligoninėse, arba jau persirgo“, – kalbėjo Floridos universiteto mokslininkas.
Mirštamumas nuo COVID–19 auga ir Lietuvoje. Dar pandemijos pradžioje gąsdinęs dviženklis skaičius, pastaraisiais metais perkopė ir pusę tūkstančio.
„Šiais metais, šios bangos metu iš gydytų reanimacijose ligonių suaugusių 60 procentų išgyveno, 40 procentų mirė“, – teigė gydytojas V. Gurkis.
Virusologas S. Čaplinskas dar kartą priminė, jog žmonės, kurie jau persirgę, arba pasiskiepiję jie serga daug lengviau.
Antikūnų LNK kalbintas pensininkas Juozas sako jau nebeturi. Vakcinavosi pirmąją vakcinos nuo koronaviruso doze ir laukiantis antros.
„Jeigu nedaeina į galvą, tai ką žmogui pasakyti? Jeigu jam duoda, skiepai nemokami, tik nueik ir gausi“, – stebėjosi vilnietis.
