Nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą, t. y. iš viso dešimties kilometrų ruože, priimtas vienbalsiai už buvus 102 Seimo nariams.
Siūlymą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad „grėsmės, dėl kurių buvo imtasi šių priemonių valstybės saugumui ir visuomenės rimčiai užtikrinti, vis dar išlieka“.
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija jau buvo įvesta nuo lapkričio 10 dienos.
Tiesa, žvelgiant į naujienas pasienyje per pastarąsias dienas, atrodo, kad situacija yra labai rami. Laidoje pasiteiravus, ar toks įspūdis teisingas, A. Montvydas tikino, kad vis tik situacija yra kintanti.
„Galima konstatuoti, kad praėjusią savaitę ir savaitgalį pas mus neįleista iki trisdešimt asmenų kiekvieną dieną. Sekmadienį 24, pirmadienį 23, šiandien neturime neįleisto nei vieno, bet, pavyzdžiui, vakar Lenkijoje buvo neįleista 116. Ta situacija yra kintanti“, – sako jis.
Pasiteiravus apie žiemos sąlygas ir kaip šis metų laikas keičia darbo sąlygas A. Montvydas tikino, kad pasieniečiams tam tikra prasme žiema palengvina sąlygas.
„Pasieniečiams yra lengviau, nes yra paliekami pėdsakai, jeigu buvo bandoma kirsti valstybės sieną, galime sraigtasparnius skrydžio metu matyti per sieną, jegu jie tokie buvo daromi, ko nei vakar, nei šiandien mes nematome, atlikę skrydžius, o šaltis aišku neteisėtiems migrantams nėra parankus, jiems jau reikia ieškoti vietų, kur šllčiau. Prie sienos tokių grupių nematome“, – tikino jis.
Laidoje pakausus, ar dėl sumažėjusių migrantų srautų yra mažinamos pajėgos, A. Montvydas aiškino, jog kol kas atsipalaiduoti tikrai negalima.
„Kol kas mes stebime situaciją Lenkijoje, taip pat situaciją Baltarusijoje, nes tie skaičiai neteisėtų migrantų ten nėra aiškūs ir bet kada tie srautai gali pajudėti į mūsų pusę – tiek į Latviją, tiek į Lenkiją“, – sako jis.
Situaciją, anot pašnekovo, taip pat palengvina ir ekstremalioji padėtis.
„Ekstremalioji situacija taip pat palengvina, nes yra išplečiama reagavimo teritorija. Tą pasieniečiams lengviau aptikti nustačius neteisėtus migrantus grąžinti juos į tą valstybę, iš kurios jie neteisėtai atvyko.“
Kiek anksčiau, prieš paskelbiant ekstremaliąją padėtį, buvo baimintasi, kad gali kilti sunkumų netoli pasienio gyvenantiems asmenims.
„Esame išdavę šiai dienai 484 leidimus patekti į nepaprastosios padėties terirtoriją, ten neįleidome 406 asmenis ir virš dviejų šimtų aptikome toje teritorijoje, kuriems buvo taikoma administracinė atsakomybė.“
Buvo nuspręsta netaikyti nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija. Paklausus, kaip tai keičia sąlygas pareigūnams, pašnekovas sako, jog tai būtų dar vienas papildomas įrankis.
„Mūsų manymu, tai būtų dar vienas papildomas įrankis, kadangi prie vidinės sienos su Lenkijos respublika šiai dienai buvo sulaikyta 465 neteisėti migrantai, kurie pasišalinę iš apgyvendinimo vietų, neteisėtai kirtę valstybės sieną iš Baltarusijos į Latviją ir iš Latvijos bandė važiuoti per mūsų sieną į Lenkiją, taip pat septyniasdešimt septyni kirtę sieną su Baltarusija ir bandė patekti į Lenkiją į kitas valstybes, taigi tai būtų buvęs dar vienas papildomas įrankis.“
Per parą į Lietuvą neįleisti 23 migrantai
Per praėjusią parą pasieniečiai į Lietuvą neleido patekti 23 neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Užpraėjusią parą neįleistųjų skaičius buvo panašus, dar ankstesniu laikotarpiu – kiek didesnis.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo, teigiama pranešime.
Ryte ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleistas vienas šūvis, o vakare ties Vilniaus rajonu kaimyninėje šalyje iššauta dar kartą, tačiau VSAT nenurodo, ar tai kaip nors susiję su neteisėta migracija.
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko, teigia VSAT.
