LSDP rinkimų štabo vadovu patvirtino partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės pavaduotoją Mindaugą Sinkevičių.

Kreipėsi dėl sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos

Socdemai tarybos posėdyje tvirtino kreipimąsi į prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos.

Išplatintame dokumente reikalaujama nedelsiant visiems gyventojams pateikti išsamų ir konkretų sveikatos sistemos pertvarką numatantį dokumentą viešosioms konsultacijoms.

LSDP pabrėžia, kad siekis COVID-19 pandemijos laikotarpiu mažinti sveikatos paslaugų apimtis prieštarauja premjerės pozicijai apie ligoninių lovų rezervą kaip būtinąją stabilios sveikatos sistemos sąlygą.

Taip pat akcentuojama, kad „sveikatos paslaugų apimčių mažinimas yra absoliučiai nepriimtinas moralinės atsakomybės aspektu tiek prieš mirusius pandemijos metu, tiek prieš medikus, įtemptai kovojančius prieš siaubingą infekciją“.

Pasak LSDP, „lig šiol skelbiama informacija apie planuojamą sveikatos priežiūros tinklo reformą yra nepakankama, neišsami, prieštaringa ir klaidinanti, galiausiai pandemijos metu sėjanti nerimą daugeliui gyventojų dėl ir taip mažėjančio sveikatos paslaugų prieinamumo“.

LSDP kreipimesi teigiama, kad:

1. „Vyriausybės atstovai važinėja po Lietuvą ir, nepateikdami nei skaičių, nei konkrečių žingsnių, agituoja už ligoninių jungimus, lovų rajonų ligoninėse mažinimą bei žada „finansines dovanėles“ tiems, kas sutiks su SAM parengta vizija ir taip trikdo medikų kovą su siaučiančia pandemija.

2. SAM pastangos sutelkiamos beveik išimtinai į egzistuojančio gydymo įstaigų tinklo pakeitimus, numatančius paslaugų, teikiamų rajonų ligoninėse, mažinimą.

3. SAM sutelkia dėmesį tik į didžiųjų miestų gydymo įstaigų norų tenkinimą ir „pamiršta“ Lietuvos regionų gyventojų ir regioninių gydymo įstaigų poreikius.

4. SAM reforma nėra pagrįsta principais, kurie numatyti Lietuvos sveikatos strategijoje (t. y. gyventojų sveikatos stiprinimas, susirgimų prevencija, gyvybių išsaugojimas, sveikatos priežiūros netolygumų mažinimas) – SAM dėmesys telkiamas tik į lovų skaičiaus ir skyrių mažinimus.

5. Tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia būtinybę be pagalbos nepalikti nė vieno žmogaus. SAM planai dalį dabar teikiamų paslaugų perkelti į didmiesčius reikštų gydymo atitolinimą nuo paciento, o tai prieštarauja pamatinėms ES ir PSO sveikatos politikos nuostatoms.

6. Negalėdama pagrįsti savo planų Lietuvos strateginiais dokumentais bei neturėdama galimybės paaiškinti, kuo pacientui (jo gyvybei, sveikatai) bus geriau, jei dėl paprastos chirurginės operacijos, kuri dešimtmečius buvo teikiama savajame rajone, teks važiuoti į didmiestį, SAM griebiasi gudrybės – teigia, kad lovų rajonų ligoninėse mažinimo reikalauja ES.

7. Tokie ir panašūs teiginiai, kad ES reikalauja siaurinti paslaugų teikimą ir sumažinti ligoninių lovų skaičių yra klaidinantys. Antai Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, lovų ligoninėse, skaičiuojant vienam gyventojui, turi daugiau nei Lietuva.

8. Lietuva turi teisę savarankiškai spręsti apie ligonių lovų skaičių ligoninėse ir, remiantis ES rekomendacija, mažinti regioninius skirtumus.

9. Uždarius dalį ligoninių skyrių, ištisuose rajonuose dar labiau trūks gydytojų, slaugytojų, pagalbinio personalo.

10. ES lėšų prioritetinis skyrimas šalies rajonams ir regionams daug labiau atitinka ES deklaruojamus tikslus, nei investicijų telkimas didmiesčiuose. ES kalba apie prioritetinę pirminės sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos plėtrą. Būtent kaimiškuosiuose rajonuose gyvena dauguma ilgalaikės slaugos ir kompleksinio gydymo reikalaujančių senjorų. Būtent kaimo medikams reikia papildomos pagalbos tam, kad būtų užtikrinta vienkiemiuose gyvenančių, vienišų žmonių sveikatos priežiūra.

11. Galiausiai tarptautinė COVID-19 valdymo patirtis rodo, kad šalys, turinčios tvirtesnę sveikatos apsaugos infrastruktūrą bei daugiau darbuotojų sveikatos sektoriuje, sugeba geriau, išsaugodamos daugiau gyvybių, kovoti su pandemija. Tuo metu 2021 metais vykstantis mirtingumo augimas Lietuvoje – ignoruojamas.

12. ES yra nustačiusi aiškius ES fondų panaudojimo prioritetus – pandemijos suvaldymas, žaliojo kurso įgyvendinimas, ekonomikos (įskaitant ir sveikatos sektorių) skaitmenizavimas, socialinių skirtumų tarp ES valstybių ir tarp šių valstybių regionų mažinimas, investicijos į medikų rengimą ir jų kvalifikacijos kėlimą, išmani ekonomika. SAM turėtų parengti laikmečio ir Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo interesus atitinkantį investicijų į sveikatą planą.“

„Atsižvelgiant į visa tai, lig šiol Vyriausybės daryti veiksmai dėl sveikatos tinklo pertvarkos turėtų būti nutraukti, o Vyriausybės atstovų susitikimai su savivaldos ir regioninių įstaigų atstovais turi būti vertinami tik kaip viešosios konsultacijos, neįpareigojančios savivaldybių“, – rašoma LSDP kreipimesi.

Nepritars kitų metų biudžetui: tai sąstingio biudžetas

Socdemai taip pat parengė rezoliuciją dėl 2022 metų valstybės biudžeto.

Kaip rašoma dokumente, LSDP teigiamai vertina nuo kitų metų keliamą minimalų mėnesio atlyginimą, didinamą pareiginės algos bazinį dydį viešojo sektoriaus darbuotojams, didinamą šalpos išmoką ir išplečiamą vienišo asmens išmokos mokėjimą, didinamą neapmokestinamųjų pajamų dydį bei indeksuojamas ir didinamas senatvės pensijas.

Socialdemokratai taip pat pažymi pozityviai vertinantys didinamus švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, rodomą dėmesį skaitmenizacijos iššūkiams ir žaliajam atsinaujinimui.

Visgi išskiria ir trūkumus. LSDP teigimu:

  • biudžetas niekaip neprisidės prie socialinės nelygybės ir regionų atskirties mažinimo;
  • biudžetas nesprendžia esminių problemų švietimo, aplinkosaugos, susisiekimo srityse;
  • biudžetas neprisideda prie energetinio skurdo mažinimo – jis Lietuvoje vis dar vienas didžiausių, jei lygintume su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis;
  • Vyriausybės sprendimas energijos kainų (dujų ir elektros) brangimą išdėlioti per penkerius metus problemas tik atitolina – skolų kaštai ir palūkanos anksčiau ar vėliau guls ant vartotojų pečių;
  • su biudžetu neteikiami jokie mokestiniai pakeitimai, dėl kurių Lietuvos mokestinė sistema taptų sąžiningesne ir teisingesne dirbantiems ir darbo užmokestį gaunantiems žmonėms;
  • nėra įgyvendinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos mokestinėje srityje perkelti mokestinę naštą nuo darbo pajamų (šios dabar apmokestinamos labiausiai) link didelio turto ir kapitalo apmokestinimo, aplinkosauginių mokesčių;
  • Vyriausybė, formuodama biudžetą, nevykdo parlamentinių partijų Susitarimo dėl švietimo politikos 2021-2030 metams, nes mokslui ir tyrimams skiriama ne tiek, kiek sutarta, asignavimų; numačiusi lėšas „Tūkstantmečio mokyklų“ programai Vyriausybė lig šiol nepateikia informacijos, kokie bus šios programos dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai;
  • beveik 1 mlrd. eurų, numatytų 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, bus paskirstyti be parlamentinės kontrolės ir priežiūros – taip sudaromos prielaidos galimam neskaidrumui;
  • nors biudžete ir numatytas didesnis finansavimas savivaldai, toliau palaikoma per griežta jų skolinimosi kontrolė galiojant išskirtinėms aplinkybėms, kuomet, pavyzdžiui, centrinei valdžiai fiskalinės drausmės taisyklės – netaikomos;
  • savivaldai neužtikrinamas didesnis finansinis savarankiškumas, sudaromos mažesnės investicinės galimybės socialinės, aplinkosauginės ir kelių infrastruktūros tvariai plėtrai;
  • Vyriausybė nesinaudoja galimybe gauti papildomą finansinę paramą iš ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo priemonės (RRF) lėšų, kur, naudojantis pigiomis kreditinėmis RRF skolinimosi programomis, Lietuvai skirtas beveik 3 mlrd. eurų limitas.

Dėl to, kaip akcentuojama dokumente, 2022 metų biudžeto projekto LSDP nepalaikys.

2022 metų biudžetas, pasak socdemų, nors ir prisideda prie dalies valstybės problemų sprendimo, „laikytinas ne „galimybių“ ar „proveržio“, kaip jį pristato valdantieji, o sąstingio biudžetu“.

„Infliacija, atsižvelgiant į kitų metų prognozes, bus spartesnė nei žmonių pajamų augimas, tad biudžete siūlomi sprendimai švelninant energijos kainų augimą bei siūlymai, susiję su gyventojų pajamomis, yra pavėluoti, nepakankami ir netoliaregiški“, – taip pat rašoma rezoliucijos projekte.