Nutarimo projekte siūloma, kad nepaprastoji padėtis būtų pratęsta pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo ir užsieniečių apgyvendinimo centruose.
Jei šiam nutarimui pritars Seimas, nepaprastoji padėtis bus pratęsta iki 2022 metų sausio 15 dienos, 24 val. vakaro.
Pirminiame projekte buvo numatyta nepaprastąją padėtį pratęsti lygiai mėnesiui, iki sausio 9 dienos, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė dėl patogumo pasiūlė kitą datą.
„Nepraktiška siūlyti nustatyti sausio 9 dieną, kuri yra sekmadienis, ir aš siūlyčiau Seimui nustatytu iki sausio 15 dienos, kadangi Seimo sesija bus pratęsta ir posėdį bus galima organizuoti, Seimas turės galimybę tą savaitę apsispręsti ir esant reikalui pratęsti dar“, – sakė premjerė.
Vyriausybė iš esmės dėl to sutarė dar trečiadienį, penktadienį projektui pritarta oficialiai. Sprendimą turės patvirtinti Seimas, tai numatoma padaryti kitą savaitę.
„Mes tikrai įvertinome patį nepaprastosios padėties veikimą, įsivertinome, kurios priemonės būtų reikalingos ir kurių reikėtų atsisakyti. Todėl šiame projekte yra siūloma įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija, ir tai yra siejama su antrine migracija ir siekiu ją užkardyti. Tai leistų mūsų pareigūnams atlikti detalesnes patikras ir esant reikalui užtikrinti didesnes pajėgas“, – po Vyriausybės posėdžio teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje su Lenkija tikrai nesukeltų nepatogumų gyventojams, Lenkijai ar vidinės Europos sienos režimui.
A. Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad siūloma nustatyti ir asmenų neįleidimą per pasienio kontrolės punktus, jeigu tai būtų bandoma daryti neleistinu būdu, taip pat siūloma atsisakyti nepaprastosios padėties ribojimų taikymo 200 metrų apie migrantų apgyvendinimo vietas.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, nepaprastosios padėties pratęsimas yra reikalingas, vertinant nerimą keliančias naujas tendencijas pasienyje su Baltarusija.
„Vertinant dabartinę situaciją prie Baltarusijos-Lietuvos sienos turime konstatuoti, kad mes matome, jog šiuo metu Baltarusijoje yra tūkstančiai neteisėtų migrantų ir kol tie asmenys nebus grąžinti į kilmės šalis, mes tikrai negalime būti ramūs ir yra didžiulė tikimybė bet kurią dieną sulaukti to, kad tie žmonės bus bandomi įstumti į Lietuvą“, – sakė A. Bilotaitė.
„Mes matome naujas tendencijas, kai naujais būdais žmonių gabentojai bando tai daryti, tai yra naudojamos sunkiasvorės transporto priemonės, stebime tokias tendencijas. Taip pat matome nusikalstamo pasaulio atstovų dalyvavimą žmonių gabenimo schemose. Taip pat žinodami, kad naujos ES sankcijos taip pat gali sukelti Baltarusijos režimo tam tikras reakcijas, turime būti pasiruošę užtikrinti savo saugumą“, – taip pat pažymėjo ji.
Projekte teigiama, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės visuomenės rimčiai, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių.
Nepaprastosios padėties metu užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams, kurie nėra įleisti į Lietuvos teritoriją, draudžiama palikti apgyvendinimo vietų teritoriją, išskyrus išimtinius Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatytus atvejus. Taip pat taikomas draudimas atvykti į pasienio ruožo teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis. Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, yra taikomas draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat galioja susirinkimų draudimas ir kt.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose mėnesiui buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
