Rusijos užsienio reikalų ministras yra teigęs, kad NATO turi stabdyti plėtrą į Europos Rytus ir tikina, kad ginkluoto konflikto tikimybė Ukrainoje yra labai didelė.
„Mes nežinome tikros informacijos, mes nežinome, kas priima sprendimus ir kas priims sprendimus, kokie tie sprendimai ruošiami. Daugiau nei 100 tūkst. kareivių aplink Ukrainos sienos, puolamosios ginkluotės atvežimas yra labai rimti signalai“, – ketvirtadienį laidoje „Info diena“ komentavo P. Vaitiekūnas.
Grėsmę, pasak buvusio ambasadoriaus, kelia tikslai, kuriuos Kremlius sau kelia.
„Jo tikslai yra atkurti sovietinę imperiją, gauti teisę priiminėti sprendimus ir būti atsakingiems u- posovietinę erdvę ir tos imperijos atkūrimas be Ukrainos yra neįmanomas. Taigi, arba atgauti Ukrainos kontrolę, arba sugriauti Ukrainos valstybingumą ir tam yra instrumentai – pūvantis Donbasas, kurį gali bet kada išprovokuoti ant bet ko“, – sakė laidos dalyvis.
Visgi, kaip pastebėjo P. Vaitiekūnas, žiūrint racionaliai, prezidentas V. Putinas pergalės 2024 metams iš karo Ukrainoje negautų.
„Prezidentas Putinas nori ketvirtos populiarumo bangos. Pirmoji populiarumo banga buvo Čečėnijos karas, paskui Gruzijos karas ir atplėštos teritorijos, po to – Krymo karas Ukrainoje, atplėštas Krymas ir karas Donbase. Dabar reikia ketvirtos populiarumo bangos, bet karstų srautas iš Ukrainos, jeigu prasidėtų karas, neduos jokios populiarumo bangos. Tai bus lavonų banga, o ne populiarumo banga“, – teigė P. Vaitiekūnas.
Buvusio ambasadoriaus manymu, ginklai prie Ukrainos žvanginami ir tam, kad rusai kaip pergalę priimtų santykius su Baltarusija.
„Baltarusijos paėmimas – tikras ar menamas – jei jį priimtų rusai kaip pergalę, yra tai, dėl ko prezidentas Putinas gali stengtis“, – komentavo laidos dalyvis.
Kaip paaiškino jis, eiliniai rusai dar nepriima Baltarusijos kaip pergalės, nors faktiškai ji jau susiliejusi su Rusija.
„Reikalingas daug stipresnis, ryškesnis signalas, kad štai, prezidentas Putinas į 2024 metus atsineša naują pergalę ir štai Baltarusija yra mūsų bendra valstybė. Tiesiog turi būti priimta būtent tokia žinutė“, – teigė P. Vaitiekūnas.
Visgi jis sakė abejojantis, ar patys baltarusiai su tuo iš tikrųjų susitaikys.
P. Vaitiekūnas taip pat pakomentavo ES ir NATO žinutes Rusijai.
„Tas pasaulis yra įvairus. Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, kalba labai miglotai, kad sankcijos gali būti įvestos ir tai siunčia signalą Kremliui, kad visumoje tai NATO ir Europa: „gal jūs galit pabandyti“. Amerika siunčia visiškai kitą signalą – ji pasirašė strateginės partnerystės chartiją, kurioje numatytos automatiškos sankcijos, įvedamos automatiškai, be diskusijų“, – atkreipė dėmesį buvęs ambasadorius.
Amerika, pasak jo, Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju, automatiškai paskelbtų embargą dujoms ir naftai, Vakarų bankuose būtų įšaldytos trilijono dolerių Rusijos oligarchų lėšos ir būtų pritaikytos kitos sankcijos .
„Tas automatiškumas yra svarbiausias. Kas atsistiktų, jei Lietuvoje kas nors įvyktų? Nėra jokio automatizmo, mes paskęstume diskusijose“, – komentavo P. Vaitiekūnas.
JAV, anot laidos dalyvio, tapo aktyvi, užėmė poziciją remti Ukrainą ir neleisti kilti naujam karui.
„Amerika užėmė aiškią poziciją, išskyrus vienintelį daiktą, kad Amerika ginklu ukrainiečių tikriausiai negins ir kariuomenės savo neįves į Ukrainą tokio konflikto atveju, tačiau visa kita parama bus suteikta ir sankcijos įvestos automatiškai“, – teigė pašnekovas.
P. Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaruoju metu nervingai reaguoja į situaciją.
„Aš iš jo pusės norėčiau daugiau pasitikėjimo, ramumo. Ukraina yra pasirengusi gynybai ir pasirengusi ne tik materialiai, bet ir psichologiškai. Jie supranta, kad karas gali būti ir jokios kitos išeities kaip tik ginti savo Tėvynę, nėra“, – sakė jis.
Buvęs ambasadorius teigė, kad tokias žinutes jis gauna iš savo bičiulių Ukrainoje.
„Jie yra susitaikę su ta mintimi, kad karas yra galimas ir mes priešinsimės iki paskutinio. Aš manau, kad kalbėtis Zelenskiui su Putinu, matyt, galima, jei jis atras tokias temas, dėl ko kalbėtis – deeskalacijos, dar dėl ko, bet Ukrainos nepriklausomybė, Ukrainos pasirinktas europietiškas kelias nebus derybų objektu“, – pridūrė P. Vaitiekūnas.
Kremlius: ginkluoto konflikto tikimybė Ukrainoje „labai didelė“
Aplink Ukrainą dislokavusi daugiau nei 100 tūkst. karių ir dar tūkstančius vienetų ginkluotės, Maskva kelia reikalavimus – jokios NATO plėtros Europos Rytuose, ilgo nuotolio raketų ar aljanso karinių bazių Ukrainoje, o Kijevo siekis susigrąžinti Krymą, kurį Maskva nuo jo atplešė ir aneksavo, esą prilygsta tiesioginei grėsmei Rusijos atžvilgiu.
Kai kurie apžvalgininkai didesniu pretekstu Rusijos invazijai į Ukrainą vadina ketvirtadienį pasirodžiusį Kremliaus pranešimą, kad Rusija sulaikė tris ukrainiečių šnipus. Vienas jų neva planavo teroristinį išpuolį.
Kremlius tikina – ginkluoto konflikto tikimybė Pietryčių Ukrainoje labai didelė ir kelia rimtą susirūpinimą.
„Rusijos susirūpinimas dėl saugumo toliau ignoruojamas“, – sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai leido suprasti, kad tariama grėsmė Maskvai Ukrainoje – ne derybų klausimas. Rusija neturi nei veto teisės, nei svaraus žodžio, kas liečia Ukrainą, teigė J. Stoltenbergas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasiruošęs tiesioginėms deryboms su V. Putinu.
„Nebijau tiesiogiai kalbėtis su rusais. Dėl to man nebaisus ir tiesioginis pokalbis su Rusijos prezidentu Putinu“, – sakė jis.
Po V. Zelenskio kalbos Radoje Maidano aikštėje susirinko tūkstantinė protestuotojų minia. Kai kurie prezidentą vadina išdaviku.
„Iš valdžios reikalaujame nuoširdumo, – kad ji su visuomene kalbėtųsi atvirai“, – komentavo protesto dalyvis Oleh Polishuk.
Čia pat Kijeve pasiųsti ir pareigūnai, Ukrainos premjerui neturint jokių abejonių, kad Rusija šiomis dienomis Kijeve planavo visuotinį sukilimą ir perversmą.
„Gruodžio 1-2 dienomis. Tai rodo ne tik mūsų žvalgybos informacija, o ir skambučių įrašai. Juose tariami Ukrainos atstovai kalbasi su Rusijos atstovais dėl oligarcho Rinato Achmetovo dalyvavimo perversme mūsų šalyje. Tam numatė skirti milijardą dolerių“, – sakė V. Zelenskis.
Turtingiausias Ukrainos verslininkas R. Achmetovas, kaip rašo „Ukrainska Pravda“, minėtą perversmą galėjo aptarti ir Vilniuje, kur lapkričio pabaigoje buvo susitikę jo aplinkos žmonės – Ukrainos politikai bei žurnalistai, oponuojantys V. Zelenskiui.
„Manau, kad prezidentas Zelenskis pats, matyt, norės apie tai pakalbėti, nes veiksmai vyko Lietuvos teritorijoje ir mums ne vis vien, kas čia vyksta“, – komentavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Per pokalbį su V. Zelenskiu G. Nausėda aptarė ir kaip atgrasyti Rusiją.
„Rusijos kariuomenės mobilizacija ir koncentracija prie Ukrainos sienų yra akivaizdi“, – sakė prezidentas.
Po aljanso susitikimo Rygoje JAV diplomatijos vadovas atvyko į Stokholmą. Vakarams perspėjant apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, jo darbotvarkėje – susitikimai su Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrais.
„Esame rimtai susirūpinę dėl dar kartą demonstruojamos Rusijos agresyvios laikysenos Ukrainos atžvilgiu“, – sakė JAV Valstybės departamento vadovas Antony Blinkenas.
Po to vykęs jo susitikimas su S. Lavrovu tetruko vos daugiau nei pusvalandį. Atrodo, kad abi pusės beveik neturėjo apie ką kalbėti, kad ir kaip telkdama karius Maskva bandytų atkreipti Vakarų dėmesį ir tik apsikeitė kaltinimais.
JAV perspėja apie rimtas pasekmes. Pirmiausia – plačias ekonomines sankcijas, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.
„Pastarosiomis savaitėmis aiškiai pasakėme, kad esame rimtai susirūpinę dėl Rusijos planų atnaujinti agresiją prieš Ukrainą. Ši žingsnis mus pakreipia į visiškai priešingą kursą. To paprasčiausiai niekas nenori ir susirūpinę ne tik mes, bet daugelis Europoje. Mūsų įsipareigojimas Ukrainos teritoriniam integralumui ir suverenitetui tvirtas“, – komentavo A. Blinkenas.
Kartojasi pavasario scenarijus, kuomet Maskva aplink Ukrainą telkė kariuomenę. Tada V. Putinas pelnė Joe Bideno dėmesį. Baltųjų Rūmų vadovas jį pakvietė susitikti Ženevoje.
Kariniais būdais kaitindamas atmosferą Kremlius galbūt siekia naujų derybų, nes šį kartą jau ir NATO narės plečia pajėgas Ukrainoje. Kanada paskelbė apie planus pasiųsti daugiau karių ir naikintuvų CF-18. Amerika iš Afganistano perdislokuoja sraigtasparnius.
