Tai numatantį pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Andrius Navickas, Tomas Vytautas Raskevičius ir Tomas Tomilinas. Jie siūlo papildyti įstatymą nauju straipsniu „Humanitarinės pagalbos teikimas“.
Pagal siūlomą projektą, „kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą“.
Seimo nariai taip pat siūlo numatyti, kad Lietuvos ir tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms būtų sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.
„Šiomis dienomis priimti Europos Komisijos (EK) sprendimai leis Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai įgyvendinti padėties valdymo procesus, tačiau EK taip pat akcentavo, kad būtina visapusiškai paisyti pagrindinių žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų“, – pažymi Seimo narys V. Bakas.
Parlamentaro T. Tomilino teigimu, šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas užkerta galimybę tarptautinėms ir Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, teikti skubią humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis.
Pasak jo, buvimas minėtose teritorijose gali sukelti ir neigiamus teisinius padarinius humanitarinę pagalbą teikti norintiems asmenims, nors Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui. „Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje numatyta humanitarinės pagalbos išimtis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų persekiojami pavieniai asmenys ir pilietinės organizacijos, kurios migrantams padeda dėl humanitarinių priežasčių. Prieš kelias dienas ta tema pasisakė ir Europos Teisingumo Teismas, aiškiai uždraudęs Vengrijai kriminalizuoti humanitarinės pagalbos teikimą migrantams“, – sako T. Tomilinas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus teigimu, migracijos krizės valdymas apima nacionalinio saugumo, užsienio politikos ir žmogaus teisių (humanitarinius) aspektus.
„Šie aspektai vienas kitam neprieštarauja, o vienas kitą papildo. Manau, kad šiuo metu skiriame nepakankamai dėmesio, reaguodami į besiformuojančią humanitarinę katastrofą Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Dėl šios priežasties turime užtikrinti, kad nedemokratinio Baltarusijos režimo įkaitais tapusiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos pasienyje būtų teikiama reikalinga humanitarinė pagalba, potencialiai galinti padėti ne tik išvengti beprasmių mirčių, bet ir prisidėti prie tvarių šios krizės sprendimų“, – teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
