„Pripažįstu savo kaltę, labai gailiuosi dėl įvykdytų nusikaltimų ir nukentėjusiesiems sukelto skausmo, jų atsiprašau“, – pirmą kartą apie atgailą prabilo iki gyvos galvos įkalintas 78 metų K. Jonaitis.

Tačiau neaišku, ar ši atgaila yra bent kiek nuoširdi – nužudytų merginų artimųjų „Pakelių maniakas“ atsiprašė ne jiems parašydamas laiškus, o pateikdamas skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nagrinėjo jo prašymą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos sušvelninimo.

Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuos įkalintas K. Jonaitis mano, kad per tuos 20 metų, kuriuos praleido kalėdamas griežčiausiomis sąlygomis, jau pasikeitė ir yra vertas visuomenės pasitikėjimo, todėl prašo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Kitaip tariant, žudikas mano, kad pasinaudojus įstatymo nuostatomis jis ne vėliau kaip po dešimties metų galėtų būti paleistas iš įkalinimo įstaigos.

Tačiau tai – tik K. Jonaičio nuomonė, o gal – labiau svajonė, nes tiek Pravieniškių pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas, tiek jo priimtą sprendimą peržiūrėję apeliacinės instancijos teismo teisėjai nutarė, kad nėra pagrindo šaltakraujui žudikui sušvelninti paskirtą bausmę.

„Teisėjų kolegija neabejotinai teigiamai vertina nuteistojo K. Jonaičio pastaruoju metu dedamas pastangas keičiant savo mąstymą ir netinkamą elgesį, tačiau aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad K. Jonaitis jau tikrai yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, gyventi visuomenėje, nestruktūrizuotoje aplinkoje, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis“, – teisėjo Lino Šiukštos pirmininkaujama kolegija paskelbė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kreipdamasis į teismą „Pakelių maniaku“ pramintas vyras nurodė, kad atlikdamas bausmę jis įkalinimo įstaigoje rūpinasi savo dvasiniu ugdymu, keičiasi savo vidumi ir esą jau pakeitė elgesį, viską apgalvojo ir padarė tinkamas išvadas.

„Daug laiko skiriu maldoms, siekiu būti doru, sąžinės žmogumi ir atmesti blogį, atsikratyti, nugalėti jį savyje“, – aiškino nuteistasis.

Žudikas taip pat pabrėžė, kad pataisos namuose yra taktiškas ir mandagus, niekada nevartoja keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių.

„Šiuo metu, pataisos įstaigos administracijai leidus, įsigijau armoniką, siekiu atkurti turėtus įgūdžius ir taip prisidėti prie saviugdos“, – aiškino K. Jonaitis.

Prašyme pakeisti laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ne tik pripažino kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiųjų už jiems sukeltą skausmą, tačiau ir pasižadėjo „daugiau niekada nenusikalsti ir nenusižengti įstatymo reikalavimams“.

Kazys Jonaitis
Foto: DELFI / Dainius Sinkevičius

Tačiau teisėjai nesutiko patenkinti K. Jonaičio prašymo, nors, kaip pažymima teismo nutartyje, jis atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą formalųjį kriterijų – atliko kiek daugiau nei 20 metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

„Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė teismas.

Pasak teisėjų, K. Jonaičio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis jau ilgą laiką nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, du kartus buvo skatintas, vieną kartą net apdovanotas padėka, bendraudamas su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais yra mandagus ir taktiškas, taip pat yra atlyginęs civilinius ieškinius, turi pastovias pajamas (gauna senatvės pensiją), reguliariai lankosi pas dvasininkus, atvykstančius į įkalinimo įstaigą; neturi problemų dėl alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės, teisėjų teigimu, patvirtina, kad nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

Bet, kaip pabrėžė teismas, K. Jonaičio elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas – jis net 15 kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, be to, jis buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą, iš kurios buvo išbrauktas tik praėjusių metų liepą.

„Pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė“, – nurodė teismas.

Anot teisėjų kolegijos, nors skunde K. Jonaitis nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų ir labai gailisi, tačiau „nuteistasis visgi giliau nevertina atliktų veiksmų nusikalstamų priežasčių ir pasekmių“.

„Tokią išvadą patvirtina nuteistojo asmens bylos duomenys, kuriais nustatyta, kad tiek jam paskirtos bausmės atlikimo pradžioje, tiek ir pastaruoju metu (2020-2021 m.), atliekant vertinimus, K. Jonaitis savo kaltės nepripažino, buvo charakterizuojamas patenkinamai“, – teismas taip pat atsižvelgė į Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės išvadą, kurioje ji nurodė, jog pokalbio metu nuteistasis siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį.

Be to, psichologės teigimu, K. Jonaitis dažnai išgyvena nuotaikų svyravimus, patiria nerimo ir įtampos jausmus, jo socialiniai įgūdžiai silpni, bendravimas su kitais paviršutiniškas.

Žudė ir žagino

„Pakelių maniaku“ pramintas K. Jonaitis dėl įvykdytų nusikaltimų buvo sulaikytas 2001 metais. Paaiškėjo, kad vienoje sostinės bendrovių vairuotoju įsidarbinęs vyras sustodavo prie pakeleivingas mašinas stabdančių merginų.

2001 m. balandžio 21 d. miške netoli Elektrėnų rasta žiauriai nužudyta 25 metų Vievio gyventoja Eglė V. Maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius–Kaunas aptiktas dingusios jonaviškės dvidešimtmetės Jurgitos Š. Lavonas. Vėliau tose pačiose apylinkėse rastas 20 metų Gerdos Š. lavonas.

Kazys Jonaitis
Foto: DELFI

Teismas yra nustatęs, kad jaunas merginas K. Jonaitis sumušdavo, apsvaigindavo smūgiais į galvą ir išžagindavo. Kai kurios aukos prievartavimo metu jau buvo praradusios sąmonę. Vienai merginai buvo suduota kirvio pentimi į galvą.

Nuo kelyje Vilnius–Kaunas siautėjusio maniako pavyko išsigelbėti tik vienai merginai.

K. Jonaitis yra teigęs, kad merginos sutikdavo su juo mylėtis savo noru, tačiau vėliau jį šantažuodavo, reikalaudamos pinigų.

Tyrimą atlikę pareigūnai neatmetė galimybės, kad K. Jonaitis galėjo nužudyti ir dar vieną merginą, tačiau jos kūnas nėra rastas, todėl kaltinimas dėl šio nusikaltimo vyriškiui nebuvo pareikštas.

Kartu su K. Jonaičiu į teisiamųjų suolą sėdo ir jo žmona, kaltinta vogtų daiktų įsigijimo. Jonaičių namuose buvo rasta nužudytų merginų rankinių, lūpų dažų, veidrodėlių.

Atlikdamas bausmę už nusikaltimus K. Jonaitis su žmona nutraukė santuoką – prieš jas moteris davė interviu Delfi.lt, kuriame teigė, jog žudydamas merginas K. Jonaitis esą buvo impotentas, tačiau vis tiek labai norėjo sekso. Šį interviu galite perskaityti prie susijusių Delfi.lt straipsnių.

K. Jonaitis už nužudymą buvo teistas ir 1986 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu K. Jonaitis už Algimanto P. nužudymą buvo nuteistas kalėti 15 metų, tačiau 1997 metais prezidento vadovaujama Malonės komisija patenkino neigiamai charakterizuoto nuteistojo už nužudymą prašymą, ir jis pirma laiko išėjo į laisvę.