Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, šviesa tunelio gale galbūt ir matosi, bet neatmestų galimybės, kad žiemą galime sulaukti ir didesnės infliacijos.
„Galbūt netgi dviženklės, nes pirmoji kregždė buvo būtent energetikos kainos. Bet matome dabar, kad spartėja ir maisto kainų augimas, ir taip pat spartėja ir paslaugų kainų augimas. Todėl mes jau praktiškai judame visais trim frontais.
Tiek paslaugų, tiek maisto kainų augimas dar praeitą mėnesį siekė 7 proc. metinį augimą, todėl gali būti, kad net iki 8-9 proc. išaugs, tad visa bendra infliacija gali būti, kad dar laikysis pakankamai aukšta ilgą laiką. Be abejo, amžinai ji tokia nebus ir tikėtina, kad pavasarį mes sugrįžime į kažkur 5 proc. infliaciją, o kitą rudenį dėl bazės efekto jau ta infliacija sieks vos kelis procentus“, – komentavo jis.
Bendras ES vidurkis yra 4-4,5 proc., bet kodėl Lietuvoje susidarė tokia tokia situacija? Ž. Maurico teigimu, yra kelios priežastys, kodėl tai vyksta.
„Tų kategorijų, kurios labiausiai brangsta t. y. energetika ir maistas, Lietuvoje jos santykinai sudaro didesnę krepšelio dalį. Mes išleidžiame apie 20 proc. maisto produktams, o ES vidurkis – 12 proc. Taip pat energetikai mes išleidžiame santykinai daugiau ir dar „ant viršaus“ yra tai, kad Lietuvoje paslaugos brangsta. Daug sparčiau nei ES vidurkis.
Jos brangsta jau kurį laiką ir restoranų kainos Lietuvoje didėja greičiausiai visoje Eurozonoje jau devintus metus iš eilės. Iš tikrųjų, mes turime tikrai ne vieną infliacijos šaltinį ir atitinkamai tai tikrai pasijus gyventojams šią žiemą. Tikėtina, kas mes vėl turėsime amerikietiškus kalnelius ir vartojimas kris ne dėl pandemijos, ne dėl karantino suvaržymų, bet būtent dėl labai paspartėjusios infliacijos“, – paaiškino ekonomistas.
Pasak jo, dalies infliacijos šiuo metu dar nejaučiame. Ž. Mauricas akcentavo, kad energetikos kainų infliacija jau yra fiksuojama, bet sąskaitos bus gautos tik sausio ir vasario mėnesiais.
„Tada būtent tas didysis infliacijos akmuo užguls mūsų pečius.“
Ekonomistas teigė, kad yra tam tikra grėsmė, kad jeigu Lietuva visais trim frontais ir toliau judės sparčiai į priekį, tuomet šalis gali prarasti tarptautinį konkurencingumą.
„Juo labiau, kad mes turime pašonėje Lenkiją, kuri tikrai yra daugeliui kaimyninių šalių labai nepatinkanti. Šiuo metu kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos yra rekordinis. Tiek dėl susilpnėjusio zloto euro atžvilgiu, tiek dėl mažesnės infliacijos augimo.
Taip pat Lenkija planuoja švelninti energetikos kainų šoką, didindama akcizų kurui, pritaikydama tam tikras mokestines lengvatas, tai iš tikrųjų grėsmė yra didelė, kad tą kainų skirtumą galime turėti ir, kaip minėjau, visi keliai šią žiemą gali vesti į Lenkiją. Tokiu būdu mes prarasime dalį apyvartos“, – teigė jis.
Paklaustas, ar būtų galima bandyti, kaip nors amortizuoti susidariusią situaciją, Ž. Mauricas paaiškino, kad po tokių bandymų vartotojui galutinė sąskaitą vis tiek būna didesnė.
„Tai dažniausiai tokia optinė iliuzija sudaroma, kad neturite mokėti pilnos kainos, bet anksčiau ar vėliau ji vis tiek bus mokama ir dar su kaupu. Iš tikrųjų, ką reikėtų daryti, tai nemesti kelio dėl takelio, o užtikrinti didesnę konkurenciją, didesnę pasiūlą, ypač kalbant apie nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamo turto kainos taip pat Lietuvoje auga. Jeigu kalbame apie energetiką, tai perėjimą prie atsinaujinančių energetinių šaltinių, pavyzdžiui, šilumos ūkyje tuose miestuose, kuriuose dominuoja biokuras, ir tada didelė konkurencija. Tarkime, Kaune šilumos kainos žymiai mažesnės nei Vilniuje, kuriame konkurencijos mažiau ir kuriame vis dar nemažą dalį sudaro dujos, kurios dabar yra penkiskart brangesnės nei biokuras“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto, jo nuomone, būtina padėti sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams, kuriems būtų galima praplėsti kompensacijų ribas.
„Tai yra ir padaryta, ypač kalbant apie centrinį šildymą. Galbūt kažkas galėtų būti daroma ir dėl elektros, bet dėl kitų išlaidų Lietuvoje gyventojų pajamos auga ir gyventojai gali panešti tą naštą ant savo pečių. Bent jau didžioji jų dalis.
Geriau jau taip ir susiveržus diržus kažkiek pakentėti, negu prikaišioti pagalių į ratus ir vėliau visiems įklimpti į tą pelkę ir ilgą vilkti tas problemas į ateitį“, – komentavo Ž. Mauricas.
Taip pat įspėjo, kad nereikia leisti infliacijos burbului įsibėgėti ir būtina atlikti laiku visus namų darbus.
Europos laukia rekordinė infliacija
Mėsos pardavėjai Budapešto turguje įprastai prieš šventes pirkėjų skaičiumi nesiskundžia. Šį kartą viskas kitaip.
„Viskas pabrango, galiu nusipirkti maisto, tačiau jo įperku vis mažiau“, – skundėsi viena pirkėja.
Kylančios kainos tampa įprasta europiečio kasdienybės dalimi. Dėl išaugusio vartojimo staiga užsikimšo didieji pasaulio uostai. Daugelis valstybių atsigauna po pandemijos paralyžiaus. Ekonominiam atsigavimui reikalinga daugiau energijos, bet išaugusi paklausa išaugino ir energijos kainas.
Didesnės energijos sąnaudos ir pasaulinė prekybos kliūtis pakurstė eurozonos infliacijos šuolį. Spalį pasiekė 3,7 proc. Manoma, kad šio mėnesio duomenys bus aukščiausi. „The Wall Street Journal“ prognozuoja, kad eurozonoje ji sieks 4,5 proc. Antirekordininkės Estija ir Lietuva, kur infliacijos šuolis didžiausias. Pavyzdžiui, Vokietijoje prognozuojama, kad infliacijos rodiklis priartės prie 5 proc.
Lietuvoje per ateinančius mėnesius ekonomistai perspėja tikėtis ir dviženklės infliacijos. Tai jaučia ne tik vartotojai, bet ir darbdaviai, kuriems kyla spaudimas dėl darbo užmokesčio kėlimo.
„Norint užsidirbti reikia nustatyti tinkamas kainas. Tačiau pirkėjai tai pastebi ir nepaisydami geros produkto kainos, nusisuka. Pinigai – pirmiausia. Infliacija mums tikrai nepadeda“, – kalbėjo mėsininkė Ildiko Vardos Serfozo.
Vengrija eurozonai nepriklauso, tad vietinė valiuta forintas gerokai susilpnina šalies pozicijas. Vengrijoje infliacija irgi viena didžiausių Europoje. Dėl išaugusių degalų kainų teko įsikišti Vyriausybei.
„Nusprendėme nustatyti benzino ir dyzelino kainų viršutinę ribą iki 1,3 Eur. Galima degalus parduoti pigiau, bet ne brangiau“, – kalbėjo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Tai, žinoma, politinis sprendimas, kadangi Vengrijos premjero V. Orbano laukia rinkimai. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono Vyriausybė prieš rinkimus šalies vidurinei klasei išmokėjo 100 eurų vienkartines išmokas, kad prancūzai galėtų įpirkti pabrangusį kurą.
Tuo metu Lenkijos centrinis bankas, anot kritikų, leido kilti infliacijai. Kad paspartintų ekoniminį atsigavimą ir nesugadintų valdančiosios partijos reputacijos.
