VRM siūlo nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija.

Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo turės priimti Seimas.

Anot projekto, nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 dienos.

Klausimą Vyriausybei pristačiusi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, jog nepaprastosios padėties teritorija atsirastų ir prie Lenkijos–Lietuvos sienos. Anot ministrės, leidimų ten vykti nereikės, o pareigūnai turės galimybę griežčiau tikrinti keliaujančius automobilius.


„Manau, kad visi suprantame, kad situacija reikalauja sprendimus pratęsti, nes pokyčių gerėjimo linkme mes nematome“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, jog problema niekur nedingo.

„Atskiros pastangos ir toliau tęsiasi, matome tą nuolat“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Penktadienį dar bus rengiamas Vyriausybės posėdis, kuriame sprendimas bus priimtas, trečiadienio pasitarime jam buvo pritarta.

Tada bus kreipiamasi į Seimo pirmininkę, prašant pasiūlymą pateikti Seimui.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grėsmės, dėl kurių buvo imtasi papildomų priemonių siekiant apsaugoti visuomeninius interesus, užtikrinti valstybės saugumą ir visuomenės rimtį, dar išlieka aktualios“, – teikdama tokį siūlymą sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jos duomenimis, Baltarusijoje yra apie 7–15 tūkst. neteisėtų migrantų, todėl jų nukreipimo į Lietuvą rizika išlieka pakankamai didelė.

VRM siūlo ir išplėsti teritoriją, kurioje galiotų nepaprastosios padėties ribojimai.

Norima, kad šis režimas galiotų ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija. Taip siekiama užkardyti neteisėtų migrantų gabenimą, mat dabar stebimas tokios veiklos suaktyvėjimas.

„Draudimas patekti į šią teritoriją, taip pat draudimas deklaruoti gyvenamąją vietą ją keičiant šioje teritorijoje nebūtų taikomi“, – teigia ministerija.

Anot VRM, vis ieškoma naujų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą būdų: aktyviau bandoma migrantus gabenti krovininiame transporte, yra duomenų, kad kuriami organizuoto nusikalstamumo požymių turintys gabentojų tinklai, taip pat fiksuojami padažnėję migrantų gabenimo atvejai, stebima tyčinio koncertinos gadinimo praktika, fiksuoti bandymai įveikti vielos barjerą jį atkeliant.

Lazdiju rinktinės Kapciamiescio užkardos pasienis
Foto: DELFI / Robertas Narmontas

VRM duomenimis, jau pradėta per 60 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto asmenų gabenimo.

„Situacija Lenkijos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika taip pat vertinama kaip įtempta ir reikalaujanti nuolatinio pasirengimo bei reagavimo į staigius pokyčius“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Taip pat siūloma nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, tai yra uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.

Atsisakoma perteklinių nuostatų

Tuo pačiu ministerija siūlo nauju laikotarpiu atsisakyti nebeaktualių arba perteklinių nuostatų.

Siūloma nebetaikyti nepaprastosios padėties ribojimų 200 metrų teritorijoje aplink migrantų apgyvendinimo centrus, nes „iki šiol nenustatyta jokių rizikų, dėl kurių reikėtų nepaprastųjų priemonių taikymą tęsti tokioje teritorijoje“.

Taip pat norima atsisakyti transporto priemonių patekimo į nepaprastosios padėties teritoriją ribojimo, nes nustatyti judėjimo ribojimai taikomi asmenų atžvilgiu, o tai apima ir transporto priemonių judėjimą.

Pasienyje su Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, lapkričio 10 dieną Lietuvos Seimas mėnesiui paskelbė nepaprastąją padėtį.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.