Jis taip pat pabrėžė būtinybę deeskaluoti įtampą prie Ukrainos sienų, kur Rusija pastaruoju metu didina karinį aktyvumą.

„Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – antradienį Paryžiuje teigė G. Nausėda.

Pasak jo, Rusijai telkiant karines pajėgas prie Ukrainos, kyla rizika šios šalies „teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.

Lietuvos vadovo teigimu, Kijevo saugumas privalo būti užtikrintas, nes Ukraina yra „labai svarbi Europai teritorija kaip saugumo garantas“.

Siekia stiprinti bendradarbiavimą

Kalbėdamas apie migrantų krizę Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, šalies vadovas akcentavo Minsko nepagarbą žmogaus teisėms ir būtinybę jas apginti.

„Deja, mes matome, kad Baltarusijos režimas, demonstravęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečių atžvilgiu, dabar demonstruoja lygiai tokią pačią nepagarbą migrantų žmogaus teisėms. (...) Todėl aš labai vertinu ir jūsų, ir ES pastangas, kad mes pamėgintume rasti būdus, kaip užkirsti kelią šitai krizei, kuri tampa humanitarine krize“, – kreipdamasis į E. Macroną sakė Lietuvos prezidentas.

„Pirmiausia, turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą. Jau nemažai padaryta ES lygiu, kad ši apsauga būtų sustiprinta. Mes tikrai jaučiame šią paramą. Mes turime dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir stabdyti naujus skrydžius į Baltarusiją, kurie ir didina šitą pavojų, kad žmonės kentės prie ES sienos“, – pridūrė jis.

Kaip ir kiti Vakarų lyderiai, E. Macronas migracijos krizę prie rytinių Bendrijos sienų pavadino Baltarusijos vykdoma hibridine ataka. Pasak jo, Bendrija vieningai reagavo į susidariusią situaciją, tačiau turi gilinti bendradarbiavimą, sprendžiant šią problemą.

„Mes siekiame sustiprinti bendradarbiavimą. (...) Mes ir toliau siekiame, kad JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (Filippo Grandi (Filipas Grandis) – BNS) galėtų dirbti Baltarusijoje, organizuojant migrantų sugrįžimą į kilmės šalis“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

„Mes turime sustiprinti sienų apsaugą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis“, – pridūrė jis.

Bendrijos teisės aktų pokyčiai

E. Macronas patikino, kad Europa remia „rytines šalis, užtikrinant sienos apsaugą“.

Jis taip pat teigė, kad migrantų krizė atvėrė tam tikras Bendrijos teisės aktų spragas: „Mūsų ES pabėgėlių ir migracijos valdymo sistema gali būti pagerinta.“

Spalio pabaigoje ES lyderiai pakvietė Europos Komisiją siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“.

Lietuva aktyviai siekia, jog Bendrijos teisės aktai būtų peržiūrėti, o juose įtvirtintos aiškios taisyklės, kokių priemonių gali imtys šalys, susiduriančios su panašaus pobūdžio hibridinėmis atakomis.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkričio pradžioje pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta ir nepaprastoji padėtis.