„Europa yra pavėlavusi: virusas jau Europoje. Labai daug šansų, kad jis jau yra ir Lietuvoje. Tik laiko klausimas, kada jis pas mus atsiras. Vargu, ar padės labai smarkiai suvaldyti net ir izoliacijos, testavimai. (...) Dabar visi sulaikę kvėpavimą laukia duomenų, kaip ši viruso atmaina kliniškai pasireiškia: ar kitaip negu su atmainomis, kurias mes žinome ir pažįstame, ar medikai turės kaip nors prisitaikyti, ar reikės kažką keisti“, – įtemptą situaciją komentuoja A. Veryga.
Galimybės, jog omikron atmaina pasieks Lietuvą, neatmeta ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Kalbėdamas Delfi TV laidoje „Iš esmės“ perspėja: pirmasis naujos atmainos atvejis šalyje gali pasirodyti bet kurią akimirką.
„Tik laiko klausimas, kada ši atmaina ateis į Lietuvą. (...) Jeigu paaiškės, kad ji tikrai išplis – pagal tai, kaip pasaulis tvarkosi su koronaviruso plitimu – ji tikrai pas mus ateis. Gali apsisaugoti Izraelis, kuris kontroliuoja savo sienas ir jau uždraudė mėnesiui atvykti, salos gali apsisaugoti. Bet visas pasaulis – mes jau pavėlavome. Tikriausiai ta atmaina, jeigu galėjo plisti, ji jau yra išplitusi. Jeigu ji yra virulentiškesnė, tik laiko klausimas, kada ji padarys šuolį ir pakeis delta atmainą“, – tikina mokslininkas.
Nors omikron atmainą vis dar gaubia paslapties šydas, tačiau panikuoti neverta, sako Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos narys Linas Slušnys: pirmiausia, anot jo, reikia sulaukti tikslesnių duomenų.
„Kol kas negalime net lyginti šalių: ten yra daug daugiau problemų su imunitetu turinčių žmonių, daug daugiau negu Europoje, metų laikas skiriasi – viskas yra truputėlį kitaip. Turime laukti, kas bus pas mus ir kai jau bus, tada ieškosime sprendimų: veiksime pagal situaciją. Tikrai galiu pasakyti, kad sudėję rankų nesėdi nei ministerija, nei politikai. Laukiame tų pačių duomenų, kurių turbūt laukia visi mokslininkai“, – sako politikas.
Tikroji grėsmė paaiškės po kelių savaičių
Genominis epidemiologas Gytis Dudas paaiškina, kad jau per artimiausias savaites paaiškės tikslesni duomenys apie du svarbius omikron atmainos rodiklius, pagal kuriuos bus galima spręsti skiepų efektyvumo ir perdavimo pranašumo klausimus.
„Bus atlikti neutralizacijos tyrimai, kurių metu galėsime įvertinti, kiek tiksliau skiriasi būtent omikron atmaina nuo kitų, pagrinde nuo skiepuose naudojamų. Kuo didesnis bus skirtumas tarp to, kas yra skiepuose ar to, kas cirkuliavo anksčiau, ir omikron atmainos, tas daugmaž duos mums suprasti, kiek yra padidėjusi tikimybė užsikrėsti po skiepo arba persirgus kitomis atmainomis“, – dėsto epidemiologas.
Jis patikslina, kad būtent dabartiniai, preliminarūs duomenys ir kelia įtarimą apie greičiau plintančią bei mažiau skiepams paveikią atmainą.
„Šiuo metu iš duomenų, kuriuos stebime Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) kyla įtarimų, kad galbūt ši atmaina gali turėti kažkokį perdavimo pranašumą. Kitas dalykas, kyla įtarimų, sprendžiant vien iš mutacijų, kad ji gali ženkliai skirtis nuo skiepuose naudojamos atmainos arba kad ir nuo deltos. Kyla rizika, galbūt tą reikės patvirtinti, kad žmonės, kurie yra persirgę kitomis atmainomis, arba kurie yra skiepyti, didės tikimybė jiems užsikrėsti“, – komentuoja mokslininkas.
Duomenų mokslininko nuomone, šioje situacijoje svarbiausia atsakyti į esminį klausimą – ar naujoji atmaina yra labiau virulentiška negu delta. Teigia, kad realią viruso grėsmę sužinosime po 1-2 mėnesių.
„Jeigu paaiškės, kad ji sugeba laimėti prieš delta, išstumia ją, tada matysime, kaip greitai tą daro ir turėsime duomenų, kurie parodys, koks yra jos poveikis. Paraleliai „Pfizer“ ir kiti jau daro tyrimus antikūnų, kaip reaguoja vakcina: efektyvumas krenta ar ne. Be to, ateina duomenys iš ligoninių. (...) Turime mėnesį, per kurį iš viso pasaulio suplauks duomenys ir sužinosime ženkliai daugiau. Šiuo momentu galime tik stebėti situaciją Lietuvoje ir duomenimis prisidėti prie visų šalių bendro siekio išsiaiškinti, koks grėsmės mastas“, – sako duomenų mokslininkas.
Paskubinti informacijos gavimo proceso, jo teigimu, neįmanoma – esame priversti laukti.
„Čia yra dvi savaitės intensyvaus protinio darbo. Žmonės sėdės naktimis ir darys, nes visiems reikės tos informacijos. Iš mūsų, kai sėdime patogiai namuose, sakyti, kad noriu čia ir dabar – tiesiog taip nevyksta. Gausybė procesų yra paspartinta, mokslininkai aukoja savo laisvą laiką, kad greičiau gautų informaciją. (...) Padaryti statistinę analizę užtrunka laiko, reikia ilgesnių laiko eilučių. Tikrai reikės palaukti porą savaičių, kol sužinosime daugiau“, – įsitikinęs mokslininkas.
Pagrindinė apsaugos priemonė – skiepai
Virusų tyrinėtojas paaiškina, jog naujoje atmainoje pastebėtas didelis skaičius mutacijų, ypač pasireiškusių spyglio baltime, kuriuo virusas tvirtinasi prie žmogaus ląstelių ir į jas patenka. Dėl šios priežasties kyla abejonės dėl tolimesnio skiepo efektyvumo.
„Kuomet mūsų imuninė sistema kovoja su bet kokiu virusu, ji būtent antikūnais išmoksta atpažinti pačio viruso bet kokį paviršiaus baltymą, kurį gali pastebėti. Jeigu mūsų imuninė sistema išmoksta vienokį, tarkime spyglio baltymą, jam ženkliai pakitus, automatiškai kyla rizika, kad bent dalis antikūnų nebegalės atpažinti tų pačių vietų“, – dėsto epidemiologas.
Nors abejonių yra, tačiau, jo nuomone, vakcinos vis dar išlieka geriausiai nuo COVID-19 viruso žalos apsaugančia priemone.
„Kuomet kalbame apie sumažėjusį skiepų efektyvumą, mes nekalbame, kad skiepai stebuklingai neteks visos savo apsaugomosios galios. Matėme su delta atmaina Lietuvoje, būtent Lietuvos statistikos departamento paruošto tyrimo metu, kad nepaisant to, jog delta variantas yra maždaug dvejais metais nutolęs nuo atmainos, kuri yra naudojama skiepuose, jų efektyvumas apsaugant nuo užsikrėtimo yra apie 80 proc., apsauga nuo hospitalizacijos ir mirties – dar didesnė. Net jei kalbame apie sumažėjusį skiepų efektyvumą, tai nereiškia, kad skiepus dabar turime išmesti lauk ir ieškoti kažkokių kitų sprendimų“, – pabrėžia mokslininkas.
Jis įsitikinęs, kad koronaviruso neišvengs nė vienas asmuo: patirti sąlytį galima arba saugiu skiepų, arba rizikingu persirgimo keliu.
„Jeigu galvojate, kad pasirinkimas yra skiepytis ar ne, tikrasis pasirinkimas yra – ar norite būti imunizuoti skiepų pagalba, kurie yra saugūs ir pakankamai efektyvūs, ar norite persirgti, rizikuoti savo, aplinkos gyvybe ir tuo pačiu sukelti pavojų sveikatos apsaugos sistemai. Man atrodo, šiuo atveju logiškas tik vienintelis pasirinkimas – skiepijimas“, – akcentuoja mokslininkas.
Skiepų naudą taip pat pabrėžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Pasak profesoriaus, net ir naujos viruso atmainos atveju vakcinos išlieka viena pagrindinių pandemijos kontrolės priemonių.
„Šiai dienai, kalbant apie omikron atmainą, iki galo neaišku, kiek efektyvūs gali būti greitieji antigeno testai. Vis tik kelia nuostabą, kad lėktuve, grįžusiam iš Pietų Afrikos į Nyderlandus, 10 proc. keleivių buvo infekuoti. Kiek pamenu, dalis iš jų buvo užsikrėtę ir nauja atmaina. Noras suvaldyti pandemiją prasideda nuo infekcijos šaltinio suvaldymo. Dabar, šalia to, turime kitą labai svarbų ginklą – skiepus“, – sako profesorius.
Identiškos pozicijos laikosi ir TS-LKD narys: vakcinų efektyvumas gali mažėti, tačiau apsaugos funkcijos skiepai nepraras.
„Akivaizdu, kad vakcinų apsaugos visiškai nesunaikins: jos sukurtos ne vien tik pagal S baltymą, vadinasi, apsauga bus. Klausimas, kiek procentų nukris, bet vis tiek vakcinuotis yra pagrindinis kelias ir žmonės bus saugesni“, – tikina seimo narys.
Lietuvos pozicija kovoje su omikron atmaina
Absoliutus valstybės sienų uždarymas, A. Verygos nuomone, nebūtų veiksminga priemonė: jei išryškėtų blogiausias scenarijus, siūlytų inicijuoti pažeidžiamų grupių skiepijimą.
„Jeigu paaiškėtų, kad ši atmaina plinta labai greitai, valstybė galėtų ieškoti būdų, kad paskiepytų tas grupes, kurios yra labiausiai pažeidžiamos – čia tokie praktiniai dalykai. Menkai tikėčiau, kad suveiktų užsidarymas, nes dalis grįžtančių perserga praktiškai be simptomų ir tikrai ne visi yra sąmoningi. (...) Viruso atmaina tikrai pasieks Lietuvą. Yra tik praktiniai dalykai, kuriuos reikia stebėti ir pritaikyti, kai žinosime, kaip virusas elgiasi“, – aiškina buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Lietuva, anot konservatoriaus, sureagavo panašiai kaip dauguma Europos Sąjungos šalių: uždraudė skrydžius į Pietų Afriką ir nemokamai testuoja iš ten grįžtančius asmenis bei įpareigoja juos izoliuotis.
„Vėl įjungėme sekoskaitą, kuri buvo truputėlį nebe taip aktyviai daroma. Šiuo metu tikrai žinau, kad Sveikatos ministerija deda visas pastangas, kad vėl atgaivintų intensyvesnę sekoskaitos sistemą, kad sužinotume, kiek ir kur to viruso yra. Toliau galime tik laukti tam tikrų duomenų iš mokslininkų, nes visa, ką darome Lietuvoje, iš esmės darome klausydami, ką kalba ekspertai“, – tikina seimo narys.
Jis informuoja, kad Lietuva siekia gauti prieigą prie detalesnės keleivių informacijos: šią akimirką į apskaitą patenka tik jungiamaisiais skrydžiais atskridę žmonės, tad asmenys, apsilankę Pietų Afrikoje, tačiau į Lietuvą grįžę iš kitos valstybės, nefiksuojami.
„Galima nusileisti į Briuselį, po dviejų dienų sėsti į lėktuvą ir ramiausiai parskristi ne kaip iš Afrikos. (...) Planuojama, kad matytume žmones, kurie yra buvę tuose kraštuose ir galėtume identifikuoti juos Lietuvoje ir testuoti. Čia yra tikslas pagauti, galų gale tą pačią sekoskaitą turėti savalaikę ir pilnavertę, tokiu būdu galėtume kontroliuoti viruso plitimą“, – teigia seimo narys.
Jo teigimu, žinoti tikslų keliautojų maršrutą kol kas trukdo asmens duomenų apsauga.
„Teoriškai net ir dabar tas įmanoma, bet dėl duomenų apsaugos čia nėra taip paprasta viską padaryti. Noras yra, nes tai būtų daug lengviau ir būtų galima daugiau pamatyti. Žmonės, kurie yra labai sąmoningi, ten problemos nėra. Bet yra tų, kurie nori nuslėpti tokius dalykus ir jeigu mums pavyktų, tai mes tada tuos žmones testuosime, tai nekainuos, nes tai bus įpareigojimas“, – aiškina seimo narys.
Konservatorius įsitikinęs: imtis veiksmų reikės tik tuomet, kai paaiškės omikron atmainos detalės – priešingu atveju Lietuva patirtų skaudžias išlaidas.
„Jeigu matysime, kad virusas plinta, be jokios abejonės, testavimo apimtis plėsime, įpareigojimą sugrįžus testuotis PGR testu įvesime. Akivaizdu: kai įvesime, vėlgi teks išleisti didelius pinigus, bet tada galėsime pasakyti, kad testuojame praktiškai visus – ne tik atskrendančius iš didžiųjų oro uostų, bet ir iš visų Šengeno šalių. Šiandien nematome prasmės tokioms išlaidoms ir tokioms sąnaudoms tiek finansinėms, tiek žmonių resursų, nes šiuo metu dirbama ir su sekoskaitos laboratorijomis, kurios Lietuvoje yra keturios. Visos tą darbą dirba ir dirbs toliau, tik tiek, kad padidės darbų apimtys“, – informuoja konservatorius.
Griežtų ribojimų prasmės neįžvelgia ir profesorius S. Čaplinskas: jis primena, kad naujoji viruso atmaina gali atvykti į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies. Todėl, jo nuomone, tikrasis uždavinys yra žmonių sąmoningumo ugdymas: jei asmenys nesuvoks, kodėl reikia laikytis visų įmanomų apsaugos priemonių, ilgainiui kovą su pandemija žmonija pralaimės.
„Jeigu tikėsimės, kad atvežti atmainą gali tik žmogus, kuris buvo Pietų Afrikoje, tai būtų neatsakinga ir klaidinga. Žmogus gali pačiame oro uosto autobuse užsikrėsti ir pats to nežinoti. Šiai dienai neaišku, kodėl toks didelis nuošimtis, net 10 proc. iš 600 keleivių, atvykusių iš Pietų Afrikos, buvo infekuoti – juk visi buvo tikrinami prieš skrydį, visi turėjo galimybių pasus. Yra daug neatsakytų klausimų, bet reikia imtis visų priemonių – maksimaliai siūlyti tikrintis ir apeliuoti, kad žmonės suprastų, kodėl tą reikia daryti.
Viena iš didžiausių bėdų reaguojant į COVID ir yra ta, kad jeigu žmogus nesupras, kodėl jis turi daryti vieną ar kitą veiksmą, kodėl dėvėti kaukę, testuotis, izoliuotis, skiepytis, kodėl sekti savo COVID-19 statusą ir revakcinuotis, kai ateina laikas, tada didelė tikimybė, kad jis to nepadarys ir mes pralošime virusui: jis toliau plis“, – akcentuoja profesorius.
