„Be abejo, privalome gerbti žmogaus orumą, kad ir kas būtų, apsaugoti jį nuo kankinimų, netaikyti neproporcingų žmogaus teisių ribojimų ir teikti adekvačią, tokią, kokią galime, humanitarinę pagalbą, tačiau vėlgi, bet kuriuo atveju privalome užtikrinti valstybės sienos apsaugą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Šovienė.
Anot J. Šovienės, nors teisinė migrantų prieglobsčio prašymų politika galioja jau kelis dešimtmečius, esant tokiai situacijai vienareikšmio sprendimo nėra ir visos ES šalys turi bendru nutarimu nuspręsti, kaip užtikrinti tiek saugumą, tiek žmogaus teises.
„Tai yra labai sudėtingas klausimas ir apskritai į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra. Viena vertus, susiduriame su neįprastiniais prieglobsčio prašytojais, kurių situacijoms vertinti turime kelis dešimtmečius galiojantį teisinį reguliavimą ir išplėtotą teismų praktiką, bet pastaruoju metu susiduriame su tyčia organizuotais išpuoliais, apgaule, pasinaudojant niekuo dėtais žmonėmis, ir situacija išties yra labai rimta. (…) Kita vertus, esame ES tarptautinių organizacijų nariai ir turime kartu sutarti dėl sprendimų, kaip elgtis tokiais atvejais. Tai turi atsispindėti ir ES migracijos, ir prieglobsčio politikos pasikeitimuose“, – sako prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais.
Pasak J. Šovienės, klausimai turėjo būti išspręsti anksčiau, tačiau vieningą sprendimą demokratinėse valstybėse priimti užtrunka.
„Kai yra sprendžiami žmonių likimai, gal ir norėjosi, kad būtų sprendžiami operatyviau. Visgi demokratinės valstybės galbūt tuo ir skiriasi nuo kitų valstybių, kad klausimai sprendžiami diskutuojant, randant bendrus sprendimo būdus, o tai nėra taip paprasta ir nebuvome susidūrę su tokia situacija, tai kažkur ieškoti kaltų kažin ar verta, tiesiog reikia ieškoti sprendimų“, – teigia J. Šovienė.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą mėgino patekti apie 7,6 tūkst. nelegalių migrantų.
Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.
