Lietuvos prezidentui neramu, kad dalis rusų pajėgų yra ir šalia Lietuvos – Baltarusijoje. NATO vadas primena, kad Rusija sulauks pasekmių, jei imsis agresijos ne tik prieš NATO nares, bet ir Ukrainą.
Sekmadienis Prezidentūroje buvo ypač neeilinis – atvyko NATO ir Europos Komisijos vadovai: Ursula von der Leyen ir Jensas Stoltenbergas.
Patys susitikimo dalyviai užsimena, kad vien tai, kad iš anksto neplanavus surengtas tokio aukšto lygio vizitas, rodo, jog Europai kyla vienos didžiausių grėsmių per dešimtmetį, ir kad vakarai į tai žiūri rimtai.
„Vertinu jūsų apsilankymą kaip itin svarbų solidarumo, paramos ir palaikymo Lietuvai ženklą“, – sekmadienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Vienas iš klausimų – Baltarusijos į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją siunčiami migrantai. Kas yra kaltas dėl šios krizės dvejonių nekyla.
„Jau kelis mėnesius Lietuva susiduria su tyčine, ciniška ir pavojinga hibridine ataka, suorganizuota A. Lukašenkos režimo“, – po susitikimo kalbėjo EK vadovė U. von der Leyen.
„Lukašenkos režimas naudojasi pažeidžiamais žmonėmis, kad darytų spaudimą kaimyninėms valstybėms, tai yra nežmoniška ir ciniška. Nei viena NATO narė nėra viena, NATO reiškia paramą Lietuvai“, – situaciją vertino NATO generalinis sekretorius.
Aiškiai buvo išreikšta parama ir tam, kaip Lietuva tvarkosi su migracijos krize.
„Lietuva į šią hibridinę ataką reagavo humaniškai, Europos Sąjunga ir toliau stovi jūsų pusėje“, – sakė EK vadovė.
„Ne mažiau svarbu mums, kad buvo išsakytas palaikymas be išlygų mūsų veiksmams, tai politikai ir metodams, kuriuos mes taikome kovodami su ta krize“, – LNK sakė buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Lietuva jau kelias savaites migrantų ne tik neįsileidžia, bet ir prieš jiems grįžtant į Baltarusiją duoda maisto, vandens, sausų drabužių, jei reikia.
Baltarusijos pasieniečiai paskleidė žinią, neva prie sienos su Lietuva rastas negyvo migranto kūnas. Migrantas esą rastas miegmaišyje su mušimo žymėmis. Lietuvos pasieniečiai sako tokių duomenų neturintys, juolab nurodytoje vietoje pastarosiomis dienomis, lietuviai jokių migrantų iš viso nefiksavo.
„Migracijos situacija Baltarusijos pasienyje dar nėra išspręsta. Ir mūsų vertinimu artimiausiu laiku būtų sudėtinga tikėtis jos sprendimo“, – sakė G. Nausėda.
EK vadovė U. von der Leyen priminė, jog Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai bus skirta 200 milijonų eurų vaizdo kameroms, kitokioms sistemoms, bet Europa kol kas nefinansuoja tvorų.
Lietuva tikisi, jog Briuselis pakeis šią nuomonę.
EK pirmininkei taip pat dėkota už paramą spaudžiant Iraką stabdyti skrydžius į Minską, ruošiant naujas sankcijas A. Lukašenkos režimui.
„A. Lukašenka nesugebėjo pakenkti ES vienybei ir solidarumui. Mes susidorojome su jo hibridine ataka visi kartu“, – teigė EK vadovė.
Didesnį nerimą dabar kelia pulti pasirengusių pajėgų sutelkimas prie Ukrainos.
Anot NATO vadovo, tai yra aiškus įtampos eskalavimas.
„Tai, ką matome, yra koncentruotos pajėgos, tai nėra įprasta. Matome sunkiąją ginkluotę, artileriją, tankus, dronus, elektronines kovos sistemas. Ir matome dešimtis tūkstančių kovai pasirengusių karių. Žinutė Rusijai yra – jie turi deeskaluoti, sumažinti įtampas“, – teigė NATO vadovas J. Stoltenbergas.
Nerimą kelia ir tai, kad po rudenį vykusių „Zapad“ pratybų ne visos Rusijos pajėgos paliko Baltarusiją.
Rusai dabar apsupę Ukrainą iš visur, kur tik gali.
„Nerimą kelia ir dar vienas procesas – visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karines struktūras ir doktrinas. Tai atneša naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui. NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategijas ir taktiką, turi būti pasirengusi galimam atsakui“, – situacijos vertinimą po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pateikė G. Nausėda.
NATO vadovas atsako, kad nors Ukraina nėra NATO narė, tačiau bet kokia agresija Rusijai kainuotų.
„Jei jie nuspręs panaudoti jėgą, žinoma, kad bus pasekmės. Mes tą jau darėme po nelegalios Krymo aneksijos. Rusijai tada įvedėme finansines sankcijas ir NATO įgyvendino didžiausią kolektyvinės gynybos stiprinimą po Šaltojo karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis taip pat užsimena, kad reaguoti verčia jau ligšioliniai Rusijos veiksmai.
„Mes neturime ketinimų dislokuoti naujus branduolinius pajėgumus Europoje. Be turime reaguoti, kai Rusija pažeidinėjant susitarimus“, – kalbėjo jis.
Vilniuje pasirašyti planai pasirašyti naują ES ir NATO bendradarbiavimo sutartį.
„Tai yra parodymas ir pasauliui kaip glaudžiai, kuo toliau, tuo labiau efektyviai bendradarbiauja ES ir NATO. Tą reikėtų pamatyti, nes nepamenu tokių bendrų vizitų, kad tokie kur nors būtų buvę“, – LNK kalbėjo L. Linkevičius.
G. Nausėda sekmadienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje priminė lietuvišką patarlę – kad draugą pažinsi nelengvomis aplinkybėmis.
