Slaptą tyrimą atlikę Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai išaiškino dešimtis korumpuotų pareigūnų įvykdytų nusikaltimų – nors nuo jų padarymo jau praėjo net 9 metai, tačiau iki šiol nė vienas jų dar nepasiųstas atlikti bausmės. Bet akistatos su teisingumu jie neišvengė ir, atrodo, jau greitai sužinos, kaip jų veiksmus įvertins teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę baigė nagrinėti didelio visuomenės dėmesio sulaukusią baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl įvairių nusikaltimų buvo pateikti net aštuoniolikai asmenų. Beveik visi jie yra pareigūnai, dirbę Šiaulių apskrities Vyriausiajame policijos komisariate.

Nors beveik visus baudžiamojon atsakomybėn patrauktus pareigūnus pirmosios instancijos teismas buvo nuteisęs, tačiau su nuosprendžiu nesutiko ne tik nuteistieji, manantys, kad jiems buvo skirtos per griežtos bausmės, bet ir Generalinė prokuratūra, siekianti, jog byloje išteisinti asmenys būtų nuteisti, o kai kuriems nuteistiesiems būtų skirtos dar griežtesnės su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Be to, prokurorai prašo dviem asmenims sušvelninti bausmes – jie ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti pareigūnų ir kriminalinio pasaulio atstovų padarytas nusikalstamas veikas.

Policijos pareigūnų byloje teismas nuosprendį ketina skelbti kitų metų sausio pabaigoje – po apeliacinės instancijos teisėjų verdikto priimtas sprendimas iš karto įsiteisės, todėl bus privaloma jį vykdyti, nors jau dabar neabejojama, kad ši baudžiamoji byla pasieks ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

„Ta diena, kai buvo sulaikyti policininkai, iki šiol yra juodžiausia Lietuvos policijos istorijoje: tiek daug pareigūnų niekada nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, darydami nusikaltimus jie elgėsi net įžūliau nei kriminalinių grupuočių šulai“, – sako apie šią ilgą laiką veikusią nusikalstamą grupuotę ir jos narių padarytus nusikaltimus bestseleriu tapusią knygą „Policijos dievai“ parašęs Delfi.lt žurnalistas Dainius Sinkevičius.

Policininkų baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė sako, kad Šiauliuose dirbę elitinio skyriaus pareigūnai buvo susibūrę į nusikalstamą susivienijimą – jam priklausė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai Tomas Ruchtinas, Ričardas Pocius, Gediminas Aina, Renatas Ivanovas, Remigijus Zykas.

Vaizdai iš knygos „Policijos dievai“: Tomas Ruchtinas (kairėje) ir Ričardas Pocius
Foto: DELFI

„Pareigūnai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ryšius ne tik tarnybos interesais, bet ir vykdant nusikalstamas veikas, veikė pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, – teisme kalbėjo prokurorė. – Jie dirbo kriminalinės policijos padalinyje, atsakingame už kovą su organizuotu nusikalstamumu, buvo įgalioti atlikti operatyvinį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, dalyvauti policijai rengiant prevencines ir operatyvines priemones. Tas faktas, kad tokius nusikaltimus, būdingus organizuoto nusikalstamumo atstovų daromiems nusikaltimams, darė kriminalinės policijos pareigūnai, rodo padidėjusį šių nusikaltimų pavojingumą. Nusikalstamos veikos buvo daromos gana ilgą laiką, buvo susiformavęs nusikalstamų ryšių pastovumas, jie susibūrė ir darė nusikalstamas veikas, siekdami nusikalstamai praturtėti.“

Pasak A. Japertienės, savo aukomis pareigūnai rinkosi tokius asmenis, kurie taip pat darė teisės pažeidimus, todėl jie buvo įsitikinę, kad šie nepraneš teisėsaugos institucijoms apie pareigūnų daromas savanaudiškas nusikalstamas veikas.

Prokurorė pabrėžė, kad atlikdami kratas bei kitus procesinius veiksmus pareigūnai grobė ne tik kontrabandines cigaretes, narkotikus, bet ir pinigus bei asmeninius žmonių daiktus, o visą gautą „pelną“ dalijosi po lygiai, – ir net nebuvo svarbu, ar darant nusikaltimus dalyvavo visi pareigūnai.

„Nusikalstamais tikslais sukurtos grupės stabilumas, veikos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, kad R. Pocius, T. Ruchtinas, R. Zykas, R. Ivanovas, G. Aina dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje“, – sakė Generalinės prokuratūros prokurorė.

Pagrindiniais vadinamaisiais „policijos dievais“ laikyti dabar jau buvę pareigūnai siekia ne tik švelnesnių bausmių, bet ir net prašo jiems apskritai neskirti laisvės atėmimo, – esą taip būtų pažeistas baudžiamajame įstatyme numatytas protingumo principas.

„Svarbiausia yra galimybė žmogui pasitaisyti, o mano sąžiningas darbas ir elgesys visus tuos devynerius metus rodo, kad nesu linkęs daryti nusikaltimų, nesu pavojinga asmenybė“, – kreipdamasis į teismą su paskutiniu žodžiu kalbėjo T. Ruchtinas. Jis pridūrė, kad net neturi žodžių apsakyti, kaip gailisi dėl to, ką padarė dirbdamas policijoje, tačiau patikino, kad nebuvo tas asmuo, kuris esą pareigūnus subūrė į grupuotę nusikaltimams daryti.

O kitas vienu pagrindinių nusikalstamo susivienijimo lyderių laikomas buvęs pareigūnas R. Pocius aiškino, kad nei ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas esą buvę šališki, nes siekė kuo greičiau atlikti procesinius veiksmus, o ne ištirti tikrąją situaciją.

Nemažai dėmesio savo kalboje R. Pocius skyrė slaptajam policijos bendradarbiui – šiaulietis Linas Šimkevičius, kurį kriminalinio pasaulio atstovai vadindavo Rudžio pravarde, iš pradžių bendradarbiavo su nusikaltimus darančiais Šiaulių policininkais, o kai jų veikla susidomėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tapo šių slaptuoju informatoriumi ir atskleidė, kaip platino iš policininkų gautus didelius kiekius narkotinių medžiagų bei įvykdė kitus nusikaltimus. Dėl L. Šimkevičiaus liudijimo buvo atskleista daugybė nusikaltimų, todėl jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ričardas Pocius

R. Pocius įsitikinęs, kad dėl tokios išimtinės lengvatos L. Šimkevičius „vykdė visas prokuroro sąlygas“ ir esą kalbėjo tai, ko reikėjo tyrimą atliekantiems pareigūnams, todėl, jo teigimu, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui derėtų atsargiai vertinti jo parodymus.

„Mano gyvenime tai yra pats juodžiausias išgyvenimas, kurį pajutau, – negaliu paaiškinti, kodėl viskas taip įvyko ir iki šios dienos sau užduodu šį klausimą, – sakė R. Pocius. – Buvau pavyzdingas pareigūnas, išdirbęs daugiau kaip 19 metų, tarnyboje nė karto nebuvau baustas drausmine tvarka, esu daug kartų už gerą ir nepriekaištingą tarnybą skatintas piniginėmis premijomis ar apdovanojimais.“

Apie teigiamą savo pusę kalbėjo ir kiti kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti buvę pareigūnai, o tie, kuriuos teismas išteisino, piktinosi, kad prokurorai esą bet kokia kaina siekia juos nuteisti, taip pat aiškino, jog visuomenės akyse niekada taip ir nebus reabilituoti.

Įsijautę į dievų vaidmenį mėgavosi šlove

Kaip rašoma knygoje „Policijos dievai“, nusikaltimus darę Šiaulių kriminalinės policijos pareigūnai mėgavosi šlove – už labai gerus darbo rezultatus juos ne kartą apdovanojo policijos vadovybė, jų darbo rezultatai nuolat buvo nušviečiami kone visose žiniasklaidos priemonėse. O dabar jų padaryti nusikaltimai užtraukė didelę gėdą visai Lietuvos policijai, jų elgesiu buvo diskredituotas policijos autoritetas.

„Šie pareigūnai turėjo ginti, saugoti ir padėti, – sakė knygą apie korumpuotus policininkus parašęs D. Sinkevičius. – Turėjo, bet patys tapo nusikaltėliais: apvogė tuos, kurie iš purvinų nusikaltimų krovėsi neteisėtą pelną, pasisavino slapta į Lietuvą įvežtus narkotikus ir pardavinėjo gatvių prekeiviams, priklausiusiems organizuotoms nusikalstamosioms grupuotėms, – nors būtent jie ir turėjo užtikrinti, kad tie prekeiviai nutrauktų neteisėtą veiklą ir nustotų pardavinėti mirtį sėjančius nuodus.“

Vaizdai iš knygos „Policijos dievai“: Linas Šimkevičius (kairėje) ir Vladas Baranauskas
Foto: DELFI

Daugybę metų nusikaltimus vykdžiusios Šiaulių policininkų gaujos nariai turėjo autoritetą ne tik tarp policininkų, bet ir prokuratūroje: „Jų pasakyti žodžiai tapdavo kone pagrindiniu įrodymu teismuose, kai teisėjai nagrinėdavo nusikalstamų grupuočių bylas. Bet tik tų grupuočių, kurių lyderiai nesutikdavo dalytis pelnu su valstybės vardu veikiančiais pareigūnais ar išduoti savo artimiausių bendražygių.“

Vienas pagrindinių šios knygos veikėjų – šiaulietis L. Šimkevičius, kurio žmonos dėdė dirba Šiaulių policijoje, jis ne kartą teistą vyrą ir suvedė su Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnais – jų slaptuoju informatoriumi tapęs šiaulietis ne tik platindavo policininkų per kratas pavogtas narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir padėdavo šiems kurpti baudžiamąsias bylas.

„Aš buvau karalius“, – prisimindamas bendradarbiavimą su policijos pareigūnais kalbėjo L. Šimkevičius. Jis neslėpė, kad policijoje turėjo tokį „stogą“, apie kurį kiti nusikalstamo pasaulio atstovai galėjo tik pasvajoti. Tačiau už šį „stogą“ reikėjo mokėti – L. Šimkevičius paskaičiavo, kad vyriausiajam policijos tyrėjui R. Pociui yra sumokėjęs net apie 50 tūkst. eurų. Tiesa, to nepavyko įrodyti teisme.

Į policijos pareigūnų akiratį buvo patekęs ir garsiausias Šiaulių nusikalstamo pasaulio šulas Vladas Baranauskas, pravarde Baranis, – suklastoję dokumentus pareigūnai jį apkaltino organizavus didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą. Į savo namus Šiauliuose knygos autorių pasikvietęs praeityje buvęs garsus nusikaltėlis atskleidė daug iki šiol neskelbtų faktų ne tik apie korumpuotus policijos pareigūnus, bet ir savo asmeninį gyvenimą.

„Policijos dievai“ – istorija apie realybę, kurios daugybę metų niekas nenorėjo matyti: su nusikaltėliais kovoję pareigūnai perėjo į įstatymų pažeidėjų pusę ir elgėsi net įžūliau nei nusikalstamo pasaulio šulai.

„Ši istorija yra tokia sukrečianti, kad kartais net sunku patikėti, jog tai tikri faktai, o policininkai lyg pavojingi nusikaltėliai veikė ne laukiniais devyniasdešimtaisiais, bet dabar“, – sakė Delfi.lt vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.