„Įvertinant konfigūraciją tarp prezidento ir parlamentinės daugumos, mes turime sugyventinio režimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“.

VU TSPMI dėstytojas tokią išvadą daro iš tokių viešumoje matomų aplinkybių kaip susikirtimai retorikoje, kritika, įvairių užsienio politikos aspektų (kaip nepasidalinimas informacija), pareigūnų nepaskyrimo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepaskyrimo, prezidento veto.

„Sugyventinio režimas yra, kai pažiūros arba politinės stovyklos yra skirtingos. Aš sakyčiau, kad tai yra vienas pagrindinių dalykų, apibūdinančių mūsų politinę situaciją“, – sakė M. Jastramskis.

Kalbėdamas apskritai apie politinę situaciją Lietuvoje, mokslininkas taip pat svarstė, kad Lietuvos Parlamente yra per daug politinių partijų. Pasak jo, dalį jų eliminavus ar pertvarkius, nepablogėtų rinkėjų programinis atstovavimas.

„Mums reikia dvigubai mažiau partijų. Aš nesakau, kad jas reikia uždrausti, ir netikiu, kad rinkėjai arba politikai pradės elgtis kitaip, bet faktas yra tas, kad, jeigu išbrokuotum šiuo metu keturias partijas iš Parlamento, programinis atstovavimas iš esmės niekaip nepasikeistų. Reikėtų dar šiokių tokių perrikiavimų, pavyzdžiui, agroliberalus permesti į „valstiečius“ . Skvernelio frakciją galima padalinti tarp socialdemokratų ir konservatorių, ir niekas nenukentėtų šioje vietoje“, – sakė M. Jastramskis.

Tokie sprendimai kaip dėl Taivanio – grynoji politika

Paklaustas apie Kiniją supykdžiusį sprendimą atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje, VU TSPMI docentas teigė, kad apskritai politikoje, ypač situacijose, kur nėra paruoštukų, kad galėtum pasižiūrėti, kad tokie sprendimai kažkur pavyko, tai yra sprendimai į priekį, yra grynoji politika.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad akademiniame politikos mokslų diskurse Kinija pasauliniu lygmeniu yra vertinama kaip didesnė grėsmė demokratinei santvarkai negu Rusija.

„Jeigu Rusija yra „marozas“ , kuris veikia regioniniu lygmeniu, mes deja patenkame į tą posovietinį regioną, Kinija veikia globaliniu lygmeniu, per didžiules investicijas į Afrikos autoritarinius režimus, palaikant vietinius „putinus“. Šitoje vietoje požiūris, kad su Kinija reikėtų elgtis atsargiau, ir jeigu įmanoma tą priklausomumą (…) peradresuoti kitur, ilgesniu laikotarpiu gali būti labai protingas sprendimas“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Dar kartą perklaustas dėl Taivanio, laidos pašnekovas spėjo, kad, priimant tokį sprendimą, Lietuvoje galvojama, kad atsiras kritinė masė Vakarų Europos valstybėse ir apskritai visame Vakarų pasaulyje (daugiausiai vilčių dedama į JAV), kad tai pasiteisins, ir kad tai taps normali pozicija Vakarų Europos.

„Iš normatyvinės ir akademinės sąžinės pusės tai (Lietuva) elgiasi gerai, dėl to, kad Kinija yra augantis savo ekonomine, politine galia, įtaka pasaulyje autoritarinis monstras“, – sakė M. Jastramskis.

Nausėda – ne Paksas

Uždavus klausimą, kur nuskambėjo G. Nausėdos lyginimas su Rolandu Paksu, politikos mokslų tyrinėtojas sureagavo, kad toks palyginimas nėra sąžiningas.

„R. Paksas pasižymėjo dviem bruožais, kurių Nausėda neturi. Pirmas dalykas, tuo metu apskritai prezidento institucijos vaidmuo buvo gerokai mažiau aiškus, ir R. Paksui atėjus (ar jis ar jo aplinka) buvo labai ryškūs veiksmai, kad susistatytų valdžios piramidę, galios centrą paimant į Prezidentūrą. (…) Jis iki galo nesuprato prezidento institucijos. Tai buvo vienas jo nuokryčio esminių bruožų. Jis bandė VSD pakeisti, ir VSD jam davė atgal. Aišku, realiai buvo dėl ko.

Mes čia prieiname prie antro dalyko, E. Paksas pažeidė Konstituciją, (…) ir realiai jis buvo paveikiamas, labai aiškiai, per konkrečius finansinius Rusijos donorus“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Pasak politinės sistemos tyrėjo, šitų dviejų dalykų G. Nausėda neturi.

„Jis, atėjęs į Prezidentūrą, net buvo kritikuojamas, kad buvo per minkštas valdančiajai daugumai, pavyzdžiui, J. Narkevičių patvirtino. Jis nebandė susistatyti savo valdžios struktūros. Net , jei jis norėtų, jis to negalėtų.

Antras dalykas, nors yra su Baltarusija klausimai, legitimizavo ar neligitimizavo Merkel Lukašenką, vis dėlto G. Nausėda yra aiškiai provakarietiškas. Tai yra žmogus, kuris žino ir pats deklaruoja, kad NATO ir ES yra Lietuvos valstybės geopolitinė kryptis, ji išlaikoma ir galbūt net stiprinama. Jis ir savo kalbose yra pasakęs, kad jo vienas tikslų, kad gynybos finansavimas būtų iki 2,5 proc. padidintas. Turime matyti platesnį paveikslą“, – sakė M. Jastramskis.

Kartu VU TSPMI dėstytojas išskyrė ir kritiškus G. Nausėdos prezidentavimo aspektus. Kritiškiausiai M. Jastramskis vertina tai, kad G. Nausėda nepasveria savo žodžių galios.

„Tiesiogiai rinkti prezidentai turi viešo žodžio galią. Tai yra pareigūnas, kuriuo labiausiai pasitiki visuomenė, ir kuris išrinktas didžiausio kiekio rinkėjo, tai, ką kalba, jis turi labai gerai pasverti. Viena didžiausių G. Nausėdos problemų, kad jis to nepasveria.

Pastaraisiais metais , ką ir knygoje rašau, negali prezidento institucijos suprasti, nežiūrėdamas, koks jo santykis su valdančiąja dauguma. Ir tas santykis pastaraisiais metais yra prastėjantis“, – konstatavo M. Jastramskis.

Prezidentų ir Seimo valdančiųjų santykiai linkę prastėti

Kartu mokslininkas pastebėjo, kad apskritai prezidentų ir valdančiosios Seimo daugumos santykiai Lietuvoje yra linkę ilgainiui prastėti.

„Rašydamas knygą dariau interviu su prezidentų patarėjais, žmonėmis, kurie buvo šalia, (…) yra gana aiškus dalykas: kad ir koks būtų prezidentas, kad ir kokia būtų dauguma, einant laikui prarūgsta tie santykiai. Klausimas tik kaip greitai ir kiek giliai“, – teigė M. Jastramskis.

Teiginiui iliustruoti tyrėjas pateikė pavyzdžių iš laikų prieš G. Nausėdą.

„D. Grybauskaitės ir „valstiečių“ pradžia buvo labai graži. Jie jai atidavė dalį ministrų. Čia yra precendento neturintis dalykas. Konservatoriai nenorėjo atiduoti. Apskritai didesnių partijų Lietuvoje požiūris į prezidentą yra toks, kad „tu atsitrauk ir leisk mums daryti“. Natūraliai tas susikirs. Nes tiesiogiai rinktas žmogus, kuris išrinktas prezidentu, jis nori išlaikyti savarankiškumą, galios centrą ir daryti įtaką“, – sakė M. Jastramskis.

Komunikacijos problema

Daug kritikos viešojoje erdvėje sulaukė G. Nausėdos apsilankymas restorane „Pasaulio pakrašty“, kuris garsėjo pasisakymais prieš galimybių pasą ir skiepus. M. Jastramskis nebuvo tikras, kad G. Nausėda tikrai žinojo, kokiomis pažiūromis garsėjančiame restorane jis lankosi.

„Žiūrint Prezidentūros komunikaciją, išėjimus į viešumą, aš ten matau vieną didelį trūkumą, kurio neturėjo nei vienas prieš tai buvęs prezidentas, tai yra totalų politinės patirties ir intuicijos neturėjimą“, – sakė M. Jastramskis.

Apskritai, tyrėjo nuomone, antiskiepininkų masė nėra tiek didelė Lietuvoje, kad politikui apsimokėtų specialiai siekti jiems patikti.

„Bet kuris prezidentas, kuris nori būti perrinktas, jis turi būti perrinktas plačių sluoksnių. Antivakseriai yra mažuma. Net jei taip daroma, tai yra neproduktyvi strategija“, – teigė M. Jastramskis.