Restoranų ir viešbučių darbuotojams trečią metų ketvirtį algos augo bene sparčiausiai – 14 procentų. Vieno restoranų tinklo vadovė LNK sakė, jog visas sektorius susiduria su darbuotojų trūkumu. Po pandemijos matyti dar ir staigus šuolis naujų maitinimo vietų.
„Konkurencija natūraliai susidarė dėl darbuotojų, tai atlyginimų augimas yra visiškai natūralus. Darbuotojų lūkesčiai didėjant kainoms ir augant infliacijai tikrai yra. Niekuo neišsiskirdami taip pat didiname savo darbuotojams atlyginimus“, – kalbėjo įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė.
Sodros duomenimis, daugiausiai – 18 procentų augo viešojo valdymo sektoriaus atlyginimai. Antroje vietoje – informacijos ir ryšių sektorius, čia algos augo 15 procentų, apgyvenimo ir maitinimo – 14 procentų.
Anot maitinimo verslo atstovų toks šuolis galėjo būti ir dėl to, kad imta skaidriau mokėti atlyginimus.
„Atsigaunantis maitinimo sektorius ir tikrai didelė parama iš valstybės, sumažintas PVM, manau turi įtakos ir šito sektoriaus skaidrėjimui. Nes atsiranda daugiau resursų mokėti darbo užmokestį“, – sakė O. Bložienė.
Sodra skaičiuoja, kad vidutinė alga trečia ketvirtį Lietuvoje augo apie 95 eurais ir pasiekė beveik 1000 eurų į rankas.
Nors pajamos augo apie dešimtadaliu, bet daliai gyventojų ją suvalgė infliacija. Ypač transporto, administraciniuose ir aptarnavimo sektoriuose, kur algos augo iki 8 procentų – tiek, kiek infliacija.
„Tų sektorių, kuriuose atlyginimai kilo kiek lėčiau, nei infliacijos rodikliai, natūralu, jog perkamoji galia ten šiek tiek ir sumažėjo“, – LNK sakė „INVL ASSET MANAGEMENT“ vyriausioji ekonomistrė Indrė Genytė–Pikčienė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad jei praėjusiais metais infliacija buvo 1–2 procentai, o algos augo daugiau nei 10 procentų, tai perkamosios galios skirtumas buvo apie 8 procentus.
„O dabar turime trečią ketvirtį. Ir jei vidutinė alga augo 11 procentų, o infliacija – 8 procentai, tai tas skirtumas beliko 3 procentai“, – sakė T. Povilauskas.
Kurortuose algos augo 13 procentų – 2 procentais sparčiau nei didžiuosiuose miestuose.
Vieno Birštono viešbučio vadovas atskleidžia, kad kai kuriems darbuotojams algos augo net penktadaliu.
Anot vadovo, mažuose miesteliuose itin trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
„Vadybininką vadovą atsivežti iš Vilniaus į Birštoną yra ganėtinai sudėtinga, dėl suprantamų logistinių priežasčių – atstumas. Atskirais atvejais dar ir darbuotojų apgyvendinimas, su tuo susiję kaštai. Ir suprantama, kad privilioti gerą darbuotoją iš Vilniaus ar Kauno, turi mokėti brangiau“, – kalbėjo viešbučio „Royal Spa Residence“ vadovas Rimantas Šimkevičius.
Visgi didžiausios vidutinės algos į rankas trečią ketvirtį buvo Neringoje – 1300 eurų, Vilniuje – 1100 eurų, Kaune – 992 eurai.
Anot Sodros, abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą Neringoje nusipirkę sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamą vietą.
Mažiausios vidutinės darbo pajamos buvo Skuodo rajone – 736 eurai į rankas, Kelmės rajone – 728, Kalvarijos savivaldybėje – 725 eurai.
Sodra skaičiuoja, kad Vilniaus vidutinių pajamų vidurkis nuo kitų miestų skiriasi kone perpus – 45 procentais.
Šiauliečiai apie algų didėjimą turi įvairių nuomonių.
„Aišku, kad auga, visoje Lietuvoje auga“, – sakė vienas vyras.
Jam skubėjo prieštarauti Šiauliuose gyvenanti moteris – „kaip gali didėti, gi, aišku, nedidėja“.
„Kainos didėja, bet jei atlyginimą padidina keliais eurais, tai kas iš to. Nesimato geriau“, – sakė ji.
Kita šiaulietė tikino, kad kai daug dirbi, daug ir gauni.
Sodros duomenimis daugiausiai dirbančiųjų yra susitelkę penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų rajonuose. O likusiose savivaldybėse gyvena 44 procentai Lietuvos dirbančiųjų.
Kokie metai buvo verslams?
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas šiuos metus teigė, jog pasidžiaugti yra kuo.
„Gerai tai, kad mes iš pandemijos, galima sakyti, išlipome visiškai sausi. Apart kelių verslų sektorių, kurie susidūrė su problemomis – viešbučiai, maitinimas. Visas likęs verslas gauna milžiniškas lėšas iš eksporto – tiek paslaugos, tiek prekės iš Lietuvos plaukia rekordinėmis apimtimis.
Maža to, gyventojai neperka tiek daug prekių, kiek pirkdavo prieš gerą dešimtmetį. Ir tai reiškia, kad balansas – tai yra pinigų pritekėjimas į Lietuvą yra rekordinis. Jau vien 2020 metais tas skaičius buvo geresnis nei Vokietijos. Tai pinigų Lietuvoje tikrai yra, jų pakaks ir kitiems metams vystyti verslus“, – LNK sakė M. Dubnikovas.
Jis teigė, jog Lietuvai ir iš 2019 metų krizės pavyko išlipti sausiems.
„Ko gero, kad kitais metais mes kilsime dar aukščiau“, – sakė LNK pašnekovas.
Bet džiugesį temdo infliacijos šešėlis. M. Dubnikovo teigimu, šių metų pabaigoje infliacija gali dar kilti.
„Nenustebčiau, kad metų pabaigoje infliacija bus 10 procentų. Šiuo atveju verslui taip pat bus iššūkių rimtų. Jei reikėtų pasakyti, kas blogesnio, tai yra brangstančios žaliavos, lygiagrečiai atpigo ir euras. O tai reiškia, kad žaliavos yra prekiaujamos doleriais ir mums reikia daugiau eurų tas pačias žaliavas nupirkti. Didėja atlyginimai, kas gerai žmonėms, bet verslams tai papildomi kaštai“, – kalbėjo finansų analitikas.
M. Dubnikovas tikino, jog neabejotina, jog situacija stabilizuosis.
„Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų. Bet galime pasakyti, kad po 5 ar 10 metų bus tikrai geriau“, – LNK sakė pašnekovas.
„Kitais metais atlyginimai, ko gero, augs, bet juos suvalgys augančios kainos“, – prognozavo M. Dubnikovas.
