Skambėjo kategoriški pareiškimai
Po to kai Seimas priėmimo stadijoje tobulinti grąžino narkotikų dekriminalizavimo projektą, pasiūlytą Laisvės partijos, skambėjo ne tik klausimai apie pokalbius dėl buvimo koalicijoje. Nuskambėjo tada ir Laisvės partijos atstovų pyktis daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui dėl vadinamųjų „agroliberalų“ balsavimo.
Iš valdančiųjų atstovų prieš balsavo konservatorius Audronis Ažubalis, susilaikė Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas.
Balsavime nedalyvavo konservatoriai Arvydas Pocius, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Justinas Urbanavičius. Taip pat liberalai Viktoras Pranckietis, Romualdas Vaitkus, Juozas Baublys, Ričardas Juška ir Jonas Varkalys.
Tada Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas kalbėdamas Delfi apgailestavo, kad po šio balsavimo parlamento salėje net skambėjo plojimai.
„O tie riboto mąstymo Seimo nariai, kartais sakau draugų būryje, kad parlamente yra apie 100 valstiečių mentaliai. Ir kai kuriais balsavimais pasimato“, – laidoje „Delfi diena“ tada kalbėjo Laisvės partijos atstovas.
Parlamentaras tą kartą įvardijo net dvi „didžiausias bėdas koalicijoje“.
„Tai vadinamieji agroliberalai ir krikdemai. Abi šitos bėdos matosi per visus biudžeto svarstymus, matosi kai kuriuose balsavimuose, kurie yra svarbesni. Pasakysiu taip – jeigu kas ir turėtų trauktis iš koalicijos po šio balsavimo, tai turėtų trauktis agroliberalai ir krikdemai. Ir turėtume ieškoti naujų partnerių“, – juokdamasis sakė politikas.
Apie pokalbius dėl tolesnio buvimo koalicijoje tada iškėlė narkotikų dekriminalizavimo idėjos autorė, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė.
Visgi, po surengto Laisvės partijos tarybos posėdžio V. Mitalas žiniasklaidai sakė, jog ketinimų Laisvės partijai trauktis iš daugumos nėra.
Bet ketvirtadienį naujienų portale lrt.lt publikuotame interviu V. Mitalas kėlė klausimą, kiek dar bus laukiama.
„Mano galva, išeiti kažkur ir lengva ranka trenkti durimis reikštų pasidavimą. Aš to daryti nematau prasmės ir negalėčiau vėliau pats prieš save pasiteisinti, kodėl taip įvyko. Tačiau aišku, kad klausimas yra, kiek mes dar lauksime“, – lrt.lt sakė politikas.
Pagalį į darnaus koalicijos darbo ratus dabar kiša ir Aplinkos ministro, Liberalų sąjūdžio atstovo Simono Gentvilo pristatytas ir Vyriausybės palaimintas naujas automobilių taršos mokestis.
„Už aplinkos taršą visi vairuotojai jau kartą sumoka pirkdami degalus, o pats mokestis labiau susijęs su automobilio turėjimu, bet ne su naudojimu. Papildomas taršos mokestis siūlomas įvesti remiantis tarptautinių institucijų rekomendacijomis pereiti (!) prie mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių“, – feisbuke rašė A. Armonaitė.
Todėl ji siūlė „pasvarstyti, kaip mažinti kurį nors dabar ekonomikos augimui ir darbo vietoms įtaką turintį mokestį“. Pavyzdžiui, kaip rašė Laisvės partijos pirmininkė, darbo mokesčius ar pelno mokestį naujoms įmonių investicijoms.
Naujienų portalui 15min.lt politikė A. Armonaitė ragino šios kritikos nesieti su ankstesniais balsavimais Seime.
Gentvilas: gal čia nori prieš rinkėjus pasirodyti?
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas Delfi teigė, jog iš valdančiosios daugumos atstovų kritikos iki trečiadienio sulaukta nebuvo.
„Tikrai niekada nebuvau nieko girdėjęs. Nedrįstu pasakyti už S. Gentvilą, gal jis įsivėlęs į tas diskusijas yra girdėjęs, aš nesu girdėjęs. Tikrai aplinkos ministras birželio pradžioje pakvietė visą koaliciją, kuriai pristatė tą mokesčių reformą, kuri iš principo tokia pati ir dabar išlieka. Ir nebuvo jokios kritikos“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Politikas dar pažymėjo, kad Laisvės partijos deleguoti ministrai Vyriausybėje balsavo ir pritarė naujam automobilių taršos mokesčiui.
„Visi balsavo vienbalsiai. Bet į eterį iš ryto paleido tuos dalykus. Nelabai norėčiau (nagrinėti, kodėl taip pasielgta, aut. p.). Vis tiek aš juos laikau koalicijos partneriais, mus turbūt laiko nežinau kuo laiko, gal XIX amžiaus urviniais. Jie mėgsta žaisti epitetais, bet aš nenoriu epitetų. O antras dalykas, tai nenoriu komentuoti jų veikimo viešojoje erdvėje motyvų ir prasmės“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Politikas dar pabrėžė, jog nors kritika projektui buvo išsakyta, bet balsavime tai neatsispindėjo.
„Bet aš manau sudirgimą. Gerai, galiu suprasti jį, kai yra kiti dalykai. Bet čia yra Vyriausybės reforma sugalvota, Europos žaliojo kurso rėmuose esanti reforma. Ir kai ministrė pradeda purkštauti prieš tą reformą, bet paskui Vyriausybės posėdyje ir ji, ir jos partiečiai prabalsuoja, tada klausimas – kodėl čia buvo purkštauta? Gal čia prieš savo rinkėjus pasirodyti?“ – klausimą kėlė E. Gentvilas.
Politikas juokėsi, kad keršyti už kolegų pareiškimus nežada.
„Tai niekur nevestų, tai būtų kvailystė, jei mes pradėtume čia baksnotis. Jeigu kas nors tą jų veikimą vertina kaip kerštą už narkotikų dekriminalizavimą... Aš nežinau tikrųjų jų motyvų, bet atsakydamas į jūsų klausimą – ne, tikrai nematau prasmės keršyti“, – Delfi sakė parlamentaras.
„Gal motyvas gali būti rinkėjams parodyti, kad jiems tai nepatinka. Bet nubėgi ir pabalsuoji už“, – stebėjosi politikas E. Gentvilas.
Delfi primena, jog trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtiems įstatymų projektams. Dabar dėl jų planuojama diskutuoti Seime.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas tikino, jog valdančioji koalicija dirba gerai.
„Viskas tvarkoje, bet jei pradėsim keršyti vieni kitiems už kažkokį įrašą feisbuke, arba prasivardžiavimą...“ – kalbėjo E. Gentvilas.
Bando pakelti savo populiarumą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad galbūt viešais pareiškimais Laisvės partija skuba bandyti kelti savo reitingus.
„Manyčiau, kad šis mokestis sukels pasipiktinimą, tai galima spėti, kad A. Armonaitė nori pakelti savo populiarumą“, – sakė V. Dumbliauskas.
„Gali būti, kad Laisvės partija ieško tam tikro būdo pakelti reitingus, nes ir pačios partijos reitingai prasti išlieka, dabar jei vyktų rinkimai, tai ji nepatektų į Seimą. Čia labai rimtas signalas, aišku, dar 3 metai iki tų rinkimų. Tai žinant, jog mokestis bus nepopuliarus, tai bandymas pakelti savo populiarumą, taip spėčiau“, – Delfi sakė MRU politologas.
Politologo V. Dumbliausko nuomone, koalicijos partneriai tarpusavyje gali „pasipešioti“.
„Tikrai gali, iki pat Seimo rinkimų. Juk čia nėra esminiai dalykai. Pavyzdžiui, Laisvės partija gi žinojo, kad narkotikų dekriminalizavimui nepritars keli Tėvynės sąjungos frakcijos nariai ir Liberalų sąjūdžio. Jie tai žinojo. (…) Vis tiek valdžia yra tie klijai, kurie suklijuos ir suklijavo juos“, – kalbėjo MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Delfi pašnekovas kėlė retorinį klausimą – „kas būtų Laisvės partija, jei išeitų į opoziciją?“.
„Niekas jau nekreiptų į juos dėmesio, jų 11 Seime. (…) Manau, kad jie supranta, kad politika yra galimybių menas. Jei negali dabar, tai gal paskui galėsi. (…) Dėl koalicijos aš jokių abejonių neturiu, nes liberalai nepaliks, nes išbandyta jų draugystė. Laisvės partija atsiradusi, jie skaičiuoja ir dėlioja. O kad įgnybtų vieni kitiems, tai galima ir normaliai. Visi turi skirtingus požiūrius“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Jis teigė, jog „Laisvės partijai užtenka proto neišeiti iš koalicijos“.
„Ką jie veiks išėję? Jiems dabar reikia kaip tik galvoti, kaip kelti reitingus, galvoti apie rinkimus. Nes kituose rinkimuose jie gali būti išmesti už borto“, – teigė MRU politologas V. Dumbliauskas.
Delfi primena, kad valdančiajai daugumai Seime šiuo metu priklauso 73 parlamentarai.
