Toks vienas iš argumentų, kodėl asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje, yra įrašytas lapkričio mėnesį priimtame Migracijos departamento sprendime.
Kitas Migracijos departamento argumentas, kodėl prieglobsčio prašytojui atsisakoma suteikti prieglobstį Lietuvoje, – apklausiamas vyras negalėjo įvardinti nei vienos organizacijos, kuri atstovauja LGBT bendruomenės narių interesus.
Į klausimą, ar Lietuvos migracijos specialistai turi sudarę kriterijus, koks skaičius lytinių tos pačios lyties partnerių galėtų būti laikomas pakankamu, kad sprendimas dėl prieglobsčio būtų tenkinamas, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė DELFI sako, kad „nereikėtų į vieną iš argumentų žiūrėti pažodžiui, išimant jį iš viso sprendimo konteksto“.
Sprendime – šokiruojantys apklausų įrašai
„Apklausos pradžioje jis nurodė, kad draugas (vardas) nebuvo vienintelis vyras jo gyvenime, tačiau vėliau paaiškėjo priešingai – jis neturėjo kitų vyrų, išskyrus (vardas)“. <…>
„Tai buvo vienintelis vyras, su kuriuo prieglobsčio prašytojas turėjo intymius santykius. Su kitais vyrais jis tik draugavo, bendravo per Facebooką, artimai nebendravo. Į klausimą, ar jis prisimena pirmą romantinį pokalbį su (vardas), jis atsakė, kad ne, neprisimena“. <…>
„Prieš penkis mėnesius apie jo santykius su šiuo vyru sužinojo prieglobsčio prašytojo tėvas. Pagal jų mentalitetą, jis turėtų būti nužudytas. Tėvas taip ir norėjo padaryti, tačiau jis pabėgo į kitą miestą. Motina jam davė pinigų ir padėjo pabėgti (į Baltarusiją – aut. past.)“. <…>
„Paprašytas įvardinti savo lytinę orientaciją, prieglobsčio prašytojas neteigė, kad jis yra homoseksualus. Priešingai, jis teigė, kad yra biseksualus, jam patinka tiek vyrai, tiek moterys. Apie savo potraukį tos pačios lyties atstovams jis suprato būdamas 15-os metų. Tačiau jis nepaaiškino, kaip konkrečiai jam atėjo šis suvokimas, ką jis jautė, kas, koks įvykis jį pastūmėjo tai suprasti. Paprašius papasakoti, kokius jausmus jautė, suvokęs, kad yra netradicinės lytinės orientacijos, jis tik pasakė, kad tiesiog jautė trauką vyrams, jam patiko vyriškas kūnas, jis norėjo jį bučiuoti. Kai jis pradėjo draugauti su savo draugu – kaimynu – gėjumi, jie kartu žiūrėjo pornografinius filmus. Šiuose filmuose jam patiko vyrai, jų kūnai. Tačiau jam patiko ir moterys iš šių filmų. Santykių su moterimis jis neturėjo. Jis pradėjo lytiškai santykiauti su draugu. Ir vėlgi, ką jis jautė, kokie buvo jo jausmai, jis negalėjo apibūdinti. Jis vis kartojo, kad jam tiesiog patiko šis vyras, jo kūnas, išvaizda, charakteris“. <…>
„Į užduotus klausimus jis atsakinėjo itin trumpai, teikė apibendrintą informaciją. Prieglobsčio prašytojas nepatvirtino apie savo suvokimą, kad jis jaučiasi kitokiu ir apie jo trauką tik tos pačios lyties asmenims. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas nežino organizacijų, ginančių LGBT teises, ir jomis nesidomėjo“. <…>
„Konstatuotina, kad jo pasakojimas yra nenuoseklus, taip pat nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, o tam tikros pasakojimo dalys yra prieštaringos“.
„Apie jo seksualinę orientaciją niekas daugiau, išskyrus jo šeimą ir tėvo klaną, nežino, tame tarpe ir draugai. Klano grasinimų, kaip būna dažniausiai, jis nepatyrė. Grasinimus jis patyrė tik iš savo tėvo. Kaip jau buvo minėta, tai buvo vienintelį kartą. Tačiau jokių įrodymų jis apie tai neturi“. <…>
„Įvertinus „stigmos“ bei „gėdos“ elementus prieglobsčio prašytojo pasakojime, identifikuoti rimti trūkumai. Panašu, kad „gėdos“ jis nejautė. Jis patyrė tik grasinimus, ir tai vienintelį kartą, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi, su „stigma“ ir „gėda“ susiję prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai patvirtina vertinant tariamo „kitoniškumo“ elementą padarytą prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas“.
Vienas partneris – ne įrodymas seksualinei orientacijai?
Į DELFI klausimą, ar tinkamas kriterijus, vertinant prieglobsčio prašymą, yra turėtų homoseksualių lytnių partnerių skaičius, Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė teigia, kad vieno iš sprendime įvardijamų argumentų vertinti pažodžiui negalima, o reikia žiūrėti į bendrai sprendime išvardijamų argumentų visumą, vertinant juos kaip neatsiejamą bendrą turinį.
„Nereikėtų į vieną iš sprendime nurodomų argumentų žiūrėti pažodžiui, išimant jį iš viso sprendimo konteksto. Šiuo atveju vertintina ne tai, kiek partnerių turėjo LGBT bendruomenei save priskiriantis asmuo, o tai, ar jam esant šios bendruomenės atstovu, jo kilmės šalyje dėl jo seksualinės orientacijos gresia persekiojimas“, – teigia Migracijos departamento vadovė.
Pasak E. Gudzinskaitės, Migracijos departamentas ir jo specialistai turi pakankamai kompetencijų ir kvalifikacijos, taip pat naudojasi visuotinai pripažintomis metodikomis, kaip, vertinant visumą prieglobsčio prašytojų pateikiamuose pasakojimuose, atskirti ir įvertinti tokių pasakojimų tikrumą ir tai, ar dėl to asmuo gali būti persekiojamas savo kilmės šalyje.
Valstybės pareigūnė neslėpė, kad neretai asmenys, „žinodami Europos Sąjungos valstybėse netradicinę lytinę orientaciją esant jautria informacija, vertinant asmens pažeidžiamumą, bando tokia informacija manipuliuoti“.
E. Gudzinskaitė teigė, kad Migracijos departamentas „nevertina, kiek lytinių partnerių prieglobsčio prašantis asmuo turėjo ar turi“, o priimdami sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo ar ne, „sprendžia apie visumą aplinkybių, kurios keltų tiesioginę grėsmę tokio asmens persekiojimui jo kilmės šalyje“.
Už advokatų paslaugas nelegalams sumoka Migracijos departamentas
Visi Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio prašytojų prašymų yra nevieši.
Jo prašantiems asmenims jie yra pateikiami lietuvių kalba, o vykstant nagrinėjimui, susikalbėjimui su prieglobsčio prašytoju yra samdomi vertėjai.
Neviešas yra ir skundų dėl netenkintų prašymų nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Iš to seka, kad visuomenė ar žmogaus teisių gynimo organizacijos niekada negalės susipažinti ne tik su aplinkybėmis, kurias pasakoja prieglobsčio prašantys ir savo istorijas pasakojantys pabėgėliai, bet ir sužinoti motyvų, kuriais migracijos specialistai ar teisėjai argumentavo savo priimtus sprendimus.
„Prieglobsčio bylos nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose, nes siekiama apsaugoti prieglobsčio prašančių pareiškėjų tapatybes nuo galimo jų kilmės valstybės institucijų ir pareigūnų persekiojimo“, – Delfi teigia Audris Kutrevičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene.
Tokia tvarka taip pat neleis įvertinti ir to, kiek kvalifikuotai ir objektyviai kalbos nemokantys ir Lietuvos teisinėje sistemoje nesusigaudantys migrantai buvo atstovaujami jiems valstybės skirtų advokatų, už kurių paslaugas pastariesiems sumoka ne kas kitas, o Migarcijos departamentas, t. y. viena iš proceso šalių.
Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė tokioje praktikoje taip pat nemato nieko blogo.
„Jeigu keliate klausimą, ar teisinga yra praktika, kad prieglobsčio prašytojo advokatui jo procese su Migracijos departamentu sumoka Migracijos departamentas, tai gal ir diskutuotina tokia praktika. Galima, mano nuomone, diskutuoti, tačiau dabar yra, kaip yra. Tačiau ši praktika kyla iš įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, o mums (Migracijos departamentui – aut. past.) ši funkcija (teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams suteikimas – aut. past.) yra deleguota valstybės. Konkursus advokatų parinkimui organizuoja Vidaus reikalų ministerijos vienas iš departamentų, mes tik atliekame šių valstybės garantuojamų paslaugų administravimo funkciją. Kita vertus, sekant jūsų klausimo praktika, galima kelti klausimą, ką daryti tuomet valstybei, kai ji privalo garantuoti teisinių paslaugų suteikimą asmeniui procese prieš ją pačią?“ – klausimu į klausimą, ar galima tikėtis objektyvaus teisinio atstovavimo, kai atlyginimą už paslaugas prieglobsčio prašytojo teisininkui moka šalis, kurios sprendimą toks prašytojas skundžia, atsakė Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė.
Retomis išimtimis sužinoti, kas vyksta už uždarų durų Migracijos departamente, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar teismuose, gali tapti tik tokios istorijos, kaip ši – kai DELFI žurnalistei asmeniškai pavyko susisiekti su LGBT atstovu save identifikavusiu neteisėtu migrantu ir su juo pasikalbėti.
DELFI žiniomis, homoseksualiais save prisistatę į Lietuvą patekę neteisėti migrantai šiuo metu yra apgyvendinti atskirame korpuse Medininkuose įrengtame užsieniečių registracijos centre.
Čia moduliniuose nameliuose šiuo metu gyvena 44 tokie asmenys.
Visų jų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo jau yra išnagrinėti ir Migracijos departamente buvo atmesti.
Didžioji dauguma jų tokius departamento sprendimus yra apskundę Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šis teismas, Seimui liepos mėnesį priėmus pakeitimus Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, yra vienintelė ir galutinė institucija, kuriai galima apskųsti priimtą Migracijos departamento sprendimą.
Teismui priėmus prieglobsčio prašytojui nepalankų sprendimą, pradedama tokio asmens išsiuntimo iš Lietuvos į kilmės šalį procedūra.
Anksčiau prieglobsčio prašytojai galėdavo apeliacine tvarka teismo sprendimą skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Seimo priimtas pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties kritikuoja žmogaus teisių gynėjai, nevyriausybininkai, taip pat pastabas yra išsakęs iš šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiuo metu Seime registruotos naujos pataisos, kurios vėl leistų grąžinti prieglobsčio prašytojams teisę į apeliacinio skundo padavimą, tačiau kada jos bus priimtos – neaišku.
