„Visgi Lietuva spręs, kas yra klaida, kas ne, kokie yra Lietuvos nacionaliniai interesai. Iš tikrųjų Kinija, be tų grasinimų, kuriuos turi, turi labai siaurą lauką veikti. Skirtingai, nei įsivaizduojama, kad jie turi labai daug įrankių, priemonių ir mus čia gali prispausti kaip musę, kas buvo mėgiama kalbėti. To nėra“, – laidoje „Delfi diena“ komentavo M. Maldeikis.
Kinija, pasak jo, supranta, kad didelės įtakos Lietuvai nepadarytų.
„Jų investicijų čia nėra, jie mus ignoravo visą laiką. Jie supranta, kad mes taptume pavyzdžiu kitoms šalims ir kitos šalys imtų aplink mus konsoliduotis. Jie to nenori ir tuo pačiu jie turi kažkokį signalą nusiųsti savo rinkai“, – teigė M. Maldeikis.
Politiko teigimu, Kinijos ambasados atstovo pareiškimas buvo skirtas Kinijos vidaus rinkai, nes paspausti Lietuvą jie įrankių nelabai turi.
„Jie nelabai turi įrankių tai padaryti ir staiga jie pradėjo „vakcinuoti“ savo gyventojus mintimi, kad gal tiesiog nekreipkime dėmesio. Tai buvo žinutė vidaus rinkai, kad ignoruokime Lietuvą, nieko čia neatsitiko“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Jo nuomonė, Kinija suklydo vertindama, kokia ji yra jėga Lietuvai.
„Jie suprato, kad tokia nedidelė Lietuva gali turėti savo interesus, jų siekti, nebijoti Kinijos ir tai juos labiausiai gąsdina, nes mes esame pavyzdys. Tai tik apie tai“, – sakė M. Maldeikis.
Parlamentaras priminė, kad Taivaniečių atstovybė neturi diplomatinio statuso.
„Mes iš tikrųjų žaidžiame labai aiškų žaidimą su labai aiškiais siekiamais resultatais. Jei jam kažkas atrodo, čia jo bėdos“, – Kinijos ambasados atstovo žodžius komentavo M. Maldeikis.
Jis akcentavo, kad „vienos Kinijos“ principas būtų pažeistas tik tuo atveju, jei Lietuva su Taivanu užmegztų diplomatinius santykius.
Kojala: Kinija kalbės aštriai
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala Delfi kalbėjo, jog tikėtina, kad mūsų Vyriausybė paskaičiavo galimas išeitis.
„Manau, kad Lietuvos Vyriausybė būtent taip ir skaičiavo, kad santykiai su Kinija ekonominiame lygmenyje, kuris yra paveikiausias įvairiausio pobūdžio sankcijoms ir spaudimui, todėl tų tiesioginių svertų nėra tiek daug. Todėl ir potencialūs kaštai, kurie gali kilti iš santykių blogėjimo nėra galbūt tokie dideli“, – sakė L. Kojala.
RESC vadovas teigė, jog Kinija „kalbės aštriai“.
„Mes tą girdime jau dabar. Bet tų svertų tiesioginių nebūtinai yra tiek daug. Savaime ši spaudos konferencija nesudaro visų galimybių santykių tolesniam blogėjimui iš Kinijos perspektyvos. Bet tai turbūt taip pat parodo, jog Lietuva, būdama ES nare, turi nemažai saugiklių“, – „Delfi dienoje“ sakė politologas L. Kojala.
Anot RESC vadovo, Kinija mato, jog jos santykiai blogėja su daugeliu pasaulio valstybių.
„Kinija mato, kad santykiai su daugeliu pasaulio valstybių yra blogėjantys, tą sąlygoja įvairios priežastys. (…) Visa tai sukuria foną, kuriame Kinijos atžvilgiu yra vis aštresnė retorika ir iš vakarų valstybių. Kartu Vakarų šalys turi pakankamai daug svertų būdamos kartu nepasiduoti stumdomoms“, – sakė L. Kojala.
Politologas teigė, jog šioje situacijoje dar kartą išryškėjo ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos tikslas.
„Būti aljansuose, nebūti vieniems, nes tai atveria gerokai daugiau galimybių veikti“, – tikino laidos „Delfi diena“ pašnekovas.
L. Kojala sakė manantis, jog vienos Kinijos politika Lietuvos sprendimu nėra pažeista.
„Lietuva turi sutarti su Kinija, nemanau, kad Lietuvoje yra intencijų peržiūrėti ją. Aišku, kad Taivano klausimas yra plati geopolitinė ir diplomatinė problema, daugelis valstybių viena ar kita forma bando atsakyti į klausimą – kas yra Taivanas“, – trečiadienį kalbėjo politologas L. Kojala.
L. Kojala priminė jog šį su Taivaniečių atstovybe susijusį sprendimą ši valdančioji dauguma žadėjo pristatydama savo programą.
„Kaip ir visais atvejais, yra kaštai ir potenciali nauda kiekvieno žingsnio. Tai kaštus mes jau matome, tarp jų galima įskaičiuoti ir tą labai aštrią retoriką ir kitus sprendimus, kuriuos Kinija galėtų bent jau teoriškai priimti Lietuvos atžvilgiu, bet vienoms durims užsidarius atsiveria kitos“, – teigė RESC vadovas ir politologas L. Kojala.
Jis kalbėjo, jog dabartinės Vyriausybės nuomonė, šio sprendimo nauda nusveria kaštus.
Kinijos diplomatas: Lietuva kurčia Kinijos prašymams dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo
Kinijos ambasados Lietuvoje atstovas Qu Baihua (Čiu Baihua) trečiadienį pareiškė, kad Lietuva yra kurčia Kinijos prašymams dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo ir griežtai ragina ištaisyti šią klaidą.
„Pavadinimas yra problema, mes nesipriešiname verslo ryšiams, tačiau (...) Lietuva kurčia mūsų prašymams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė diplomatas.
Jo teigimu, su Lietuvos atstovai šis klausimas buvo aptartas ne kartą, tačiau iš valdžios atstovų „teigiamo atsakymo nesulaukta“.
Anot Q. Baihua, atidarius atstovybę tokiu pavadinimu, buvo pažeistas „vienos Kinijos“ principas.
„Raginame Lietuvos vyriausybę pripažinti klaidą ir nenuvertinti Kinijos žmonių valios ir ryžto ginti šalies teritorinį vientisumą ir nacionalinį saugumą“, – teigė ambasados atstovas.
Diplomatas teigė, kad nė viena šalis nėra pajėgi atsverti Kinijos rinkos, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.
Pradėjo veiklą
Praėjusią savaitę Vilniuje darbą pradėjo Taivaniečių atstovybė.
Jos vadovu paskirtas Ericas Huangas, taip pat vadovaujantis Taipėjaus atstovybei Latvijoje.
Taivaniečių atstovybė pristatoma kaip biuras, skirtas plėtoti prekybiniams, ekonominiams ir kultūriniams ryšiams, bet ji taip pat tvarkys konsulinius klausimus. Valdantieji pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturi.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu pykdo Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano salos traktuoti kaip atskiros valstybės.
Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos: tuzinas svarbiausių įvykių, atšaldžiusių santykius
Vyriausybei ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, tris dešimtmečius puoselėti Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaruoju metu ėmė smarkiai aižėti.
Pekinas kritikuoja Lietuvą, jog ši nesilaiko dar 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kurio įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.
Lietuva savo ruožtu tikina besilaikanti „vienos Kinijos“ principo, o su Taibėjumi paprasčiausiai plėtojanti ekonominius santykius, siekiant diversifikuoti rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Ekspertai kol kas nesiryžta prognozuoti tolesnės Taivano, Kinijos ir Lietuvos santykių perspektyvos, situaciją vadindami „neišžvalgytais vandenimis“.
BNS pateikia tuziną svarbiausių pastarojo meto įvykių, atšaldžiusių Vilniaus ir Pekino santykius.
Vyriausybės pažadai. Valdančiąją koaliciją pernai lapkričio 5 dieną sudarę konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pareiškė ginsianti kovotojus už laisvę visame pasaulyje – „nuo Baltarusijos iki Taivano“.
Gruodžio 11 dieną Seimas patvirtino 18-osios Vyriausybės programą. Joje akcentuotas auganti Kinijos politinė ir ekonominė galia, didėjantis ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimų mastas.
Dokumente taip pat pabrėžta „strateginės diversifikacijos“ svarba – būtinybė atverti naujas rinkas, kurios mažintų priklausomybę nuo ribotų tiekimo šaltinių autokratinėse šalyse ir atidarytų naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams demokratinėse, pažangiausiose pasaulio rinkose.
Programoje įtvirtintas siekis megzti ryšius su Rytų Azijos šalimis, strategiškai plėsti diplomatinių atstovybių tinklą.
„Kaukių diplomatija“. Šiemet kovo 4 dieną kasmetinėje grėsmių ataskaitoje Lietuvos žvalgyba paminėjo ir Kiniją, kuri pandemijos metu pradėjo įgyvendinti įtakos plėtros užsienyje strategiją – „kaukių diplomatiją“. Jos svarbi dalis – masinės propagandos kampanijos.
Žvalgybos institucijų teigimu, siekdamas gerinti savo įvaizdį, Pekino politinis režimas koordinavo medicininės apsaugos priemonių siuntas Lietuvai: „Viešojoje erdvėje medicinos priemonių siuntos yra pateikiamos kaip Kinijos tarptautinių kompanijų, kurios turi tiesioginių interesų Lietuvos telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, dovanos.“
Verslo atstovybė. Tą pačią dieną Vyriausybė patvirtino planus Taivane atidaryti atidaryti verslo atstovybę, siekiant plėsti ekonominę diplomatiją Rytų Azijos regione. Iš pradžių tikėtasi ją atidaryti dar šiemet, tačiau dabar planuojama, kad atstovybė duris atvers kitų metų pradžioje.
Sankcijos parlamentarei. Kovo 22 dieną, reaguodamas į Europos Sąjungos sankcijas Kinijos pareigūnams dėl uigūrų mažumos persekiojimo, Pekinas dešimčiai europiečių įvedė atsakomąsias sankcijas. Tarp sankcionuotųjų – ir Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė bei trys šalies diplomatai.
Seimo rezoliucija. Gegužės 20 dieną Lietuvos parlamentas pasmerkė Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų mažumos persekiojimą prilyginęs genocidui.
Priimtoje rezoliucijoje Seimas taip pat paragino „Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir pakvietė ES institucijas peržiūrėti Bendrijos „bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų“.
Kinija šiuos veiksmus pavadino „prastu politiniu šou“, grįstu melu ir dezinformacija.
„Skaldantis“ formatas. Gegužės 22 dieną Lietuva pasitraukė iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet šią bendradarbiavimo platformą vadino „skaldančia“ ir ragino su Kinija bendrauti visų Europos Sąjungos narių lygiu.
Taivano planai. Liepos 20 dieną Taivanas paskelbė planus Lietuvoje atidaryti verslo atstovybę, o jos pavadinime naudoti ne sostinės Taibėjaus, o šios salos vardą.
Toks sprendimas supykdė Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. Kitur pasaulyje salos atstovybės įprastai veikia sostinės vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, jog toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Atšauktas ambasadorius. Rugpjūčio 10 dieną Kinija iš Lietuvos konsultacijoms atšaukė ambasadorių Shen Zhifei (Šeną Džifėjų) ir paragino Vilnių padaryti tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į šalį grįžo rugsėjo pradžioje.
Telefonų tyrimas. Rugsėjo 21 dieną Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė nustatęs kibernetinio saugumo rizikų Kinijos kompanijų „Huawei“ ir „Xiaomi“ mobiliuosiuose įrenginiuose.
Gamintojų atstovai Lietuvoje priekaištus dėl saugumo spragų atmetė, o Kinijos valstybinė spauda šį tyrimą pasmerkė, pavadindama jį dar vienu prieš Kiniją nukreiptu „triuku“.
Verslo delegacija. Spalio 28 dieną Lietuvoje vizitą pradėjo Taivano politikų ir verslininkų delegacija. Vilniaus ir Taibėjaus atstovai pasirašė šešias bendradarbiavimo deklaracijas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse.
Atstovybės atidarymas. Lapkričio 18 dieną Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Ji pristatoma kaip Taibėjaus biuras prekybiniams ryšiams plėtoti, tačiau taip pat turėtų tvarkyti ir konsulinius klausimus. Lietuva pabrėžia, kad atstovybė diplomatinio statuso neturės.
Pekinas atstovybės atidarymą pavadino „baisiu poelgiu“, pažeidžiančiu globaliai pripažįstamą „vienos Kinijos“ principą.
Žemesnė diplomatija. Reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, Kinija lapkričio 21 dieną oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva.
Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
Po kelių dienų, lapkričio 24 dieną, Kinijos ambasada surengė spaudos konferenciją, kurioje paragino Lietuvą pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir taip žengti pirmą žingsnį normalizuojant tarpusavio santykius.
