Parlamentaras Vytautas Bakas drauge su kolegomis Seimo nariais Zigmantu Balčyčiu, Algirdu Butkevičiumi, Domu Griškevičiumi, Linu Kukuraičiu, Laima Nagiene, Luku Savicku, Algirdu Stončaičiu ir Tomu Tomilinu įregistravo tai numatantį pasiūlymą įstatymo pataisų projektui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Jie taip pat siekia įpareigoti valstybės institucijas suteikti informaciją užsieniečiui apie jo teisinę padėtį ir užtikrinti teisę laisvai judėti Lietuvos teritorijoje nepilnamečiams užsieniečiams, taip nežalojant į šią krizę patekusios jautriausios grupės – vaikų.
Pasiūlymo autoriai siūlo įstatyme numatyti valstybės institucijų ir įstaigų, sprendžiančių prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiavimo su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, galimybes.
Įstatyme siūloma numatyti, kad „Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius“.
Pasiūlymo autoriai siūlo į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių srityje, atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista.
Jeigu Seimas pritartų, tokių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovams būtų leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.
Taip pat siūloma, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių srityje, atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams.
V. Bako teigimu, užsieniečiai Lietuvoje – vyrai, moterys ir net vaikai šiuo metu jau kelis mėnesius laikomi laikino apgyvendinimo vietose, neužtikrinant teisės gauti informaciją apie jų teisinę padėtį, nesuteikiant teisės laisvai judėti, ribojant galimybes susisiekti su artimaisiais. Tai, pasak parlamentaro, savo esme prilygsta įkalinimui be teismo sprendimo.
„Esame teisinė valstybė. Procedūros dėl migrantų neturi būti atliekamos pažeidžiant žmogaus teises ar tarptautinėje erdvėje „žeminančios“ Lietuvą dėl tokių galimų pažeidimų“, – sako V. Bakas.
Parlamentaras siūlo koreguoti valdančiųjų pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad teisė apriboti užsieniečių judėjimą būtų deleguojama Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Anot V. Bako, projektą, kaip pažeidžiantį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Konstitucijos nuostatas, sukritikavo pagrindinės žmogaus teises ginančios organizacijos, Seimo kontrolieriai.
„Valdantieji siūlo suteikti teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento pareigūnams šį terminą pratęsti dar šešiems mėnesiams. Praktika, kuomet žmogus įkalinamas be teismo sprendimo, be individualaus nagrinėjimo, nepriimtina, ji pasitarnautų tolimesniam situacijos eskalavimui, humanitarinės krizės gilinimui. Galime to išvengti“, – teigia V. Bakas.
Parlamentaras pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises joje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu, o Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Pasak V. Bako, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo, kad pagrindinių žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma, ši teisė negali būti deleguojama.
Įregistruotame pasiūlyme siūloma vengti situacijų, kai nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė netrukdomai gauti ir skleisti informaciją iš migrantų apgyvendinimo centrų, pasienio ruožų.
Seimo narys V. Bakas pažymi, kad sprendžiant migrantų krizę svarbiausias tikslas yra užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir ginti Lietuvos gyventojų interesus, todėl turi būti vadovaujamasi užsieniečių apgręžimo principu. Tačiau, jo nuomone, tai reikia daryti teisėtai ir išlaikant išskirtines individualias išimtis, siekiant žmogiškumo įgyvendinimo.
„Šiandien didžiausią darbą atlieka Lietuvos tarnybų pareigūnai, esantys pasienio ruože ir tiesiogiai susiduriantys su migrantais. Valdžia savo sprendimais arba, priešingai, savo neveikimu jų darbo neturėtų sunkinti. Matydamas šios krizės visumą, pasisakau už tai, kad, prireikus, migrantams humanitarinė pagalba turi būti teikiama, taip pat reikia fiksuoti, kaip yra užtikrinamos žmogaus teisės pasienyje ir stovyklose“, – pažymi V. Bakas.
Seimo nario manymu, mūsų ir kitų valstybių gyventojams turi būtų pateikiama reali situacija, o ne kaimyninių šalių kuriama propagandinė informacija. Anot V. Bako, reikėtų labiau pasitelkti ir Jungtinių Tautų Organizaciją, efektyviau vykdyti stovyklose esančių migrantų grąžinimą į kilmės šalis, kartu su Europos Sąjunga skatinti grįžtamąją migraciją iš Baltarusijos per joje sukurtus humanitarinius koridorius.
