„Neužtenka (gaunamos pensijos) . Žinoma, yra įvairių pensininkų. Yra pensininkai, kurie kur tai buvo valdžios atstovai, tai jie geras pensijas gauna, bet eiliniam pensininkui – labai sunku išgyventi. Ypač dabar, šiuo koronaviruso laikotarpiu, nes padidėjo įvairios ligos, vaistai labai brangūs. Ir, žinote, kainos kyla ne dienom, o valandom. Jau net bulvių kainos pakilo, kur jau pensininkų buvo pagrindinis valgis“, – LNK „Žinioms“ sakė G. Makarevičienė.
Pagyvenusių žmonių atstovė pyko, kad valdžia sprendžia problemas tik didmiesčiuose.
„O kadangi mūsų organizacija vienija 59 612 narių per visą Lietuvą, didžiausia problema yra tolimuose rajonuose ir kaimo vietovėse. Dabar autobusas kaimo vietovėse eina vieną kartą į dieną arba vieną kartą į savaitę. Panaikino visus paštų skyrius. Panaikino bankomatus. Aš tai suprantu, kad kiekvienas verslininkas nori pelno, bet reikia turėti supratimo ir ištiesti pagalbos ranką kaip tik šituo momentu, kada sunku ne tik Lietuvai, bet visam pasauliui.
Ambulatorijų visai nebeliko. Aš nežinau, kodėl taip elgiamasi? O prie to autobuso dar reikia prieiti, vienas neprimato, kitas neprigirdi, trečias – su lazdele, jie pensijos negali pasiimti. Sako, kad „su kortele mes negalime paimti, o mes pas vietinius gyventojus, pas žemdirbius, galime žymiai pigiau nusipirkti visko“, – pyko G. Makarevičienė.
Laidos pašnekovė sakė, kad žmonės reiškia nepasitenkinimą esama situacija.
„Atleiskite, gerbiamas, žurnaliste, bet žmonės jau pikti, labai pikti, uždaryti ir sako, kad jie mus anksčiau nužudys nei koronavirusas. Pažiūrėkite, kas darosi su kainomis, dabar – šildymo kainos. Anksčiau jau likdavo žmogui, kada jis susimokėdavo mokesčius, nusipirkdavo vaistų (…), tai jiems kai kuriems likdavo nuo 70 iki 100 eurų pavalgyti“, – kalbėjo G. Makarevičienė.
Pasak jos, pensininkai europinio gyvenimo lygio nejaučia.
„Labai gerai, kad įstojome į ES, mes labai norėjome, agitavome, bet ES mes į Lietuvą neatsivežėme. Ir jau jie sureagavo: skurdas didžiausias, pensijos mažiausios, bedarbystė didžiausia, žmonės bėga iš Lietuvos“, – piktinosi G. Makarevičienė.
Pasak jos, 30 eurų išmoka vienišiems pensininkams šiek tiek jiems padės, bet kartu ji pabrėžė, kad šių žmonių situacija yra ypač sudėtinga.
„Du kartus į parduotuvę nueiti padės. Daug geriau, kada vyras su žmona gyvena, bet kada lieka vienas žmogus išgyventi labai sudėtinga“, – sakė G. Makarevičienė.
Keičiami svarbūs principai
Kaip jau skelbta, Seimas antradienį priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinama atnaujinta pensijų apskaičiavimo tvarka. Nors valdantieji teigia, kad toks sprendimas mažins skurdą, kai kurie opozicijos atstovai tai vadina nesavalaikiu ir nesąžiningu sprendimu.
Pataisomis numatoma, kad asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo, vis tiek būtų mokama viso dydžio bazinės pensijos dalis. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.
Demokratų frakcijos Seime atstovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis interviu „Info TV“ laidai „Info diena“ apgailestavo, kad vieša diskusija įsibėgėja po to, kai priimtas jau įstatymas.
„Šiuo metu jau nieko nebepakeisi, ir turėsime gyventi su tuo, kas jau yra priimta. Tačiau keletą akcentų pabrėžiant, valdantieji, teigdami, kad pensijos didės vidutiniškai 50 eurų sukelia pasitikėjimą, visuomenės euforiją, kad pensijos augs, tačiau pagrindinis dalykas, kuris vyksta, yra keičiamas principas, kaip didinamos pensijos. Kitas principas, kad atsisakoma stažo įtakos. Tai yra labai rimti pakeitimai pensijų sistemoje, ir gaila, kad neturėjome rimtos diskusijos visuomenėje“, – dėstė L. Kukuraitis.
Pasak politiko, pirmuoju principo pakeitimu šiuo metu bus didinamos sparčiau tos pensijos, kurios yra didžiausios. Ir mažiausiai bus didinamo stos, kurios mažiausios.
„Iki šiol mes visą laiką stengėmės indeksuojant išlaikyti vienodą procentą, kiek pensijos augs. Net ir tuo metu didžioji dalis visuomenės sakydavo, kodėl man auga 20 eurų, o kitam – 50 eurų? Net , jei abiem augdavo po 7 procentus. Šiuo atveju tam žmogui, kuriam augdavo 20 eurų, jam tarkime augs apie 9 proc., tiems, kuriems – 50 eurų, jiems augs 11 proc.“, – sakė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, proporcija pensijų didinimo pasislenka didesnių pensijų atžvilgiu.
„Turint galvoje tokį skurdą, turint galvoje tokias šildymo kainas, kurios auga, mano galva, tai yra nesavalaikis sprendimas. Reikėjo išlaikyti tai, ką mes ir siūlėme, ir individualios ir bazinės dalies tokį patį didinimą. Tai reiškia užtikrinti, kad visi visuomenėje gautų po 12,5 proc. augimo, ir pensijos būtų paaugusios daugiau ne 50, o vidutiniškai 60 eurų“, – sakė L. Kukuraitis.
Dabar, pasak politiko, potencialas pensijas didinti 60 eurų yra atiduotas, siekiant panaikinti stažo įtaką.
„Čia mano galva vėl taip pat netaiklus sprendimas. Nes tie žmonės, kurie dirbo 15 metų, jų pensijos sudarys 90 proc. to, kuris dirbo 30 metų , jeigu abu mokėjo minimalias įmokas. Reiškia, žmogus dvigubai ilgiau dirbo, jis tikėtųsi dvigubai didesnės pensijos, šiuo atveju jo pensija bus tik 10 proc. didesnė“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Sako, kad sprendimas padės mažinti senjorų skurdą
Visgi, kaip „Delfi“ jau rašė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad sprendimas padės sumažinti senjorų skurdą.
„Įvairiomis priemokomis tenka spręsti dideles socialines įtampas. Šiuo pakeitimu siūloma, kad sparčiau didėtų pačios mažiausios pensijos“, – sakė parlamentaras ir pažymėjo, kad Vyriausybė nusprendė „skurdą mažinti intensyviau“.
Jis teigė, kad sprendimas, kaip skaičiuojama, jau kitais metais skurdą padėtų sumažinti 1,4 proc.
„Tai yra svarbi priemonė. Kalbant apie individualiosios dalies spartesnį indeksavimą, tai yra teisinga kryptis. Pirmiausia kalbame apie dalį, kai pensijos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų ir stažo. Tokių įmokų mokėjimas bei stažas turi būti skatinamas, ir ateityje būtent tas individualiosios pensijos dalies svoris turi augti daug labiau“, – sakė M. Lingė.
Politikas atkreipė dėmesį, kad stažo neturinčių žmonių pensija labiau priklauso nuo bazinės dalies, kuri mokama iš valstybės, o ne „Sodros“ biudžeto.
„Tai yra tik bendrosios dalies lyginimas, bet individualiąją dalį kaip tik siūloma indeksuoti kur kas sparčiau“, – akcentavo komiteto vadovas.
„Atlyginimo tai visuomenės daliai, kuri dirbo ilgiau, mokėjo įmokas ir dirbo sąžiningai, ir ateityje, kaip skaičiuojama, svoriai tarp bendrosios ir individualiosios dalies turi skirtis. Dabar bendrąją dalį sudaro apie 60 proc., individualiąją – 40 proc., 2030 metais planuojama, kad turėtų susilyginti, o ateityje kiekvienais metais didėtų individualioji reikšmė“, – paaiškino M. Lingė.
